„THE MAKING OF“ OF THE MAKING OF

„THE MAKING OF“ OF THE MAKING OF

Dalijamės dar vienu Andriaus Grigorjevo, IDEA GROUP strateginės komandos vadovo, įrašu.

PROCESAS IR REZULTATAS

Prisimenu vieną pokalbį su drauge, kuri tuo metu kūrė dokumentinį filmą apie tai, kaip vienų geriausių ir įdomiausių Lietuvos eksperimentinės scenos muzikantų grupė susibūrė vienam bendram projektui, arba net tiksliau, – vienam bendram gabalui. Galų gale svajonių komandai gabalo sukurti nepavyko ir, nors filmuotos medžiagos buvo nemažai, dokumentinis filmas niekada nebuvo užbaigtas. Padūsavom, kad tokia smagi idėja neišsipildė ir viskas tuo baigėsi. Bet jei šis pokalbis būtų vykęs dabar, o ne prieš 6-7 metus, manau, jis būtų pasisukęs visai kitaip. Būčiau sakęs: „tai dar geriau, kad nieko nesigavo – vis tiek būtinai viską turi padaryti ir išleisti į viešumą dokumentinį filmą apie nepavykusį muzikinį projektą“.

Jei anksčiau kūrybos procesas būdavo slepiamas ir neviešinamas, dabar jis pats pasidarė savotiška preke. Vis daugiau sričių pradeda pardavinėti ne tik galutinį produktą, bet ir jo kūrimo procesą. Neilgai liko laukti, kol galutinis produktas/prekė/tekstas kai kuriais atvejais iš viso dings.

 

PROCESO VERTĖ

Tai, kad procesas tampa toks pats svarbus kaip ir galutinis produktas, galime pastebėti įvairiose industrijose. Technologijos, skaitmeninė distribucija ir nuolatinės/tęstinės komunikacijos galimybė leidžia A) pardavinėti negalutinį, bet dar kūrimo procese esantį produktą, B) produktą keisti net tada, kai jis yra išleistas.

Knygų leidyboje dalinis leidinių publikavimas nėra jokia naujiena. Dažnai autoriai pradeda publikuoti savo kūrinius dalimis, tiesiogiai įtraukdami ir skaitytojus. Man labiausiai įstrigęs hibridinės leidybos pavyzdys – Mark Danielewsky „House of Leaves“. Pirmiausiai šis leidinys buvo publikuojamas dalimis internete su galimybe komentuoti ir bendrauti su autoriumi. Žinoma, galiausiai autorius įpynė į siužetą komentatorius su jų komentarais ir jie liko įamžinti spausdintinėje romano versijoje.

Filmai jau senai turėjo director’s commentary funkcijas ir director’s / alternative cut’us, bet pastaruoju metu kino filmų kūrimo medžiaga tapo ne tik įsitraukusiems fanams skirtu pridėtiniu turiniu, bet ir labai svarbia rinkodaros komunikacijos strategijos dalimi. Netgi kūrybinėse industrijose „the making of“ tapo standartiniu formatu (net ir reklamoms). Kai kurie tuo sugebėjo ir pasinaudoti:

Dalyvavimas arba pojūtis, kad dalyvauji procese, pradėtas suvokti kaip savaiminė vertybė. Kickstarter projektų finansavimas būtent tai ir suteikia – galimybę būti produkto ar kūrinio kūrimo proceso dalimi.

Žaidimuose ne taip ir senai išpopuliarėjo early access galimybė, t. y. galimybė įsigyti žaidimą ir išbandyti jį dar tuo metu, kai jis yra kuriamas, testuojamas ir keičiamas. Taip pat po žaidimo išėjimo numatomi DLC gali iš esmės keisti žaidimo turinį ir apibrėžia, kad perki neužbaigtą kūrinį, kuriam trūksta kelių dalių.

Atėjo eilė ir muzikai. Nors studijiniai tirli pirli video įrašai jau senai tapo būtina albumo kūrimo proceso dalimi, atsirado ir kitų procesą aukštinančių formų. Visi girdėjom apie Kayne West’o albumą Life of Pablo, kuris buvo/yra nuolatos atnaujinamas ir keičiamas net ir po savo pristatymo ir išleidimo datos. Vienas įdomesnių dar 2014 metais startavusių muzikinių projektų, kuris procesui suteikia išskirtinį dėmesį – DNA PROJECT. Tai nuolat atnaujinamas muzikinio albumo kūrimo projektas, kuriame klausytojai pamato / randa ne tik atlikėjo inspiracijos šaltinius, muzikos kūrimo kontekstą, skirtingas takelių versijas, bet ir gali atsisiųsti muzikinių takelių darbinius failus.

dna

http://jviewz.com/#/dna

Šiuo metu darosi sunku surasti žanrą, kuris neturėtų savo „the making of“ pasakojimų formatų. Didžiausia išlikusi kūrėjų ir leidėjų dilema – ar leisti „the making of“ prieš išleidžiant pagrindinį kūrinį, jį jau išleidus ar dar tik jį kuriant. Bet kuriuo iš šių atveju „the making of“ tampa kūrinio kokybę žyminčiu rodikliu.

 

TOLIAU

Technologijos, skaitmeninės platformos ir distribucijos formos leidžia atsisakyti produkto kaip baigtinės formos sąvokos. Tai, kad mes galime fiksuoti patį kūrimo procesą, leidžia mums jį  patį paversti tekstu ir kartu savarankiškai egzistuoti galinčiu produktu. Tęstinis kūrinių perrašymas ar modifikavimas turėtų mus vis mažiau stebinti, nes viskas, kas egzistuoja skaitmeninėje erdvėje, yra dinamiška, o nuolatinė ir pastovi būsena yra analoginio pasaulio savybė. Kitas žingsnis „the making of“ istorijoje – atsisakyti galutinio produkto, t.y. atsisakyti įsitikinimo, kad fiksuota teksto versija yra pranašesnė ar tikresnė už kintantį / kuriamą variantą.

——

Andrius kuruoja atvirą online kursą apie tendencijas TRENDS: RESEARCH AND MANAGEMNT, kurį galima prenumeruoti čia:

http://semiosearch.lt/training/

 

Share Button