Dansu Dansu

„Nebuvau, negaliu spręsti, ar tai buvo reklama, ar ne. Žmonės buvo kviesti pasižiūrėti trimatės projekcijos, vieni ją pamatė, kiti – ne. Bet tai skonio reikalas, visiems neįtiksi.“

Čia taip pasisako PR agentūros “Komunikacija ir konsultantai” atstovė Gintarė Motiejūnaitė.  Pasisako ne apie bet ką – apie savo kliento “Sony Ericsson” renginį Vilniuje, kuomet ant Rotušės buvo piešiamos visokios trimatės projekcijos.

Mes mokame klausyti, kalbėti, rašyti, patarti, žinome, kaip pasakyti, kad išgirstų tas, kam sakoma. <…> Mūsų paslaugos reikalingos tiems, kurie nori, kad juos išgirstų ir suprastų.

Šita citata – iš “Komunikacijos ir konsultantų” svetainės. Hmm, guys, nepykit, bet nemokate.

Nes arba Gintarė Motiejūnaitė neturi teisės kalbėti su žiniasklaida įmonės vardu. Arba turi, bet be reikalo, nes nesivargina susiderinti nuomonės su klientu, – štai “Sony Ericsson” atstovas Vladas Litvinas tam pačiam straipsnyje aiškina:

Esame nuliūdę, kad žmonėms nepatiko, nes tikėjomės daug geresnių reakcijų. <…> Liūdna, kad žmonės nusivylė, mes jų atsiprašome, nes tikėjomės pateikti gražų renginį.

Nieko nuostabaus. Pats akcijoje nebuvau, bet įsivaizduoju, kad šaltą lapkričio dieną susirinkę po atviru dangum žmonės tikėjosi pamatyti kažką daugiau, nei reklamines projekcijas. Lai ne visi, bet dalis susinervino ir užpyko – to pakako straipsniui atsirasti.

Taip jau yra – komunikacija yra ne tik tai, ką tu sakai, bet ir tai, ką žmonės girdi. Arba ką nori girdėti.Vlado atveju girdi “atsiprašau”. Gintarės atveju – “jei nepatiko, patys durni”. Kurį labiau įvertinsit?

Todėl Vladui – riebus pliusas už teisingą reakciją. Gintarei – riebus minusas už neteisingą. Visiems mums – pavyzdys, kaip net ir gerą idėją galima suniokoti, ir be ypatingų pastangų.