Dansu Dansu

Prasidėjo 2010-ieji, matyt, įdomūs metai daugelyje verslo sričių. Jie man prasidėjo gražia pirmąja metų diena, viltimi, kad „blogiau jau nebus“, ir nauju „Versus“ numeriu su V. Rachlevičiaus vedamuoju „Viešųjų ryšių burbulas“.

Ryšių su visuomene rinką, tiksliau, jos „išaugimą“ (bent jau V. Rachlevičiui atrodo, kad ji ką tik išaugo, nors pagal numanomus 2009 m. duomenis turėjo susitraukti, dar palauksim agentūrų finansinių rezultatų), redaktorius vadina „valstybės sisteminių bėdų dalimi“ ir „burbulu“. Kodėl? Išdėstysiu jo argumentus, pateiktus 2,5 psl. apimties straipsnyje:

1.    Ryšių su visuomene agentūros perėmė įmonių reklamos ir rinkodaros biudžetus, prie jų paprašė dar pridėti pinigų ir už juos teikia pervertinamas, pernelyg brangias paslaugas;
2.    Negana to, tas per brangias paslaugas teikia RsV agentūrose dirbantys nekompetentingi berniukai ir mergaitės, kurie nieko nesupranta;
3.    RsV agentūrų „dėka“ nebegaudamos pajamų iš reklamos, leidinių redakcijos turi tik nekompetentingus pigiai dirbančius žurnalistus, todėl smunka jų kokybė.

Dar straipsnyje užsimenama ir apie korupciją pačioje žiniasklaidoje, kai papirkinėjami tiek redaktoriai, tiek žurnalistai, ir apie tai, kad pranešimas spaudai kainuoja tiek pat, kokia yra žurnalisto mėnesio alga (??!?), ir apie tai, kad RsV agentūroms klientai, kurių mėnesio mokestis neviršija penkiaženklio skaičiaus, yra ne itin svarbūs (??!?).

Read the rest of this entry »

Šeštadienį “Lietuvos rytas” (ne)nustebino galingu straipsniu “Šimtamilijoninis televizijų reklamos pyragas – mulkintojų rankose”. Leidiniui, matosi, atsibodo  TV kanalo skolos ir pinigai negrįžta tokiu greičiu, kokiu buvo planuota arba auditorija neauga kaip tikėtasi, o tą augimą turi indikuoti ne kas kitas, o TNS “TV metrai”. Teko išgirsti ir media agentūrų nuogastavimus, kad Lietuvoje nėra konkurento “TNS Gallup” TV reitingų tyrimuose ir šie negali išsireikalauti kokybinio šuolio. Viena iš galimų alternatyvų yra įvardijama TEO “Interaktyvioji GALA”, tačiau TV reitingų vertinimas pagal pastarąją neatitiktų sociologinių parametrų ir netiesos juose būtų dar daugiau (bent tol kol imtis maža).

Tačiau tai kiti dalykai ir TNS vadinti “mulkintojais” yra tikrai per daug. “Lietuvos ryto” straipsnio potekstė yra tokia, kad didieji TV kanalai (ar “TNS Gallup”), neva, gali papirkti žmones, kurie žiūrėtų tą kanalą ar tą laidą “kurios reikia”. Vėl, tai tik prielaidos – jokių faktų ir įrodymų, be to, žinant kokia yra darbo TV kanale virtuvė,  minis apie “reitingų nupirkimą” neatena į galvą.

“TNS Gallup” oficialiai pareiškė, kad neleis “Lietuvos rytui” lengvai išsisukti.

Praėjusią savaitę Irena Degutienė piktinosi, kad SoDra skyrė milijoną litų reprezentacijai; Dalia Grybauskaitė dar prieš tapdama prezidente nesuprato, kodėl už valstybės pinigus perkami užsakomieji straipsniai.

Tiesa, kol kas dar niekas nepasipiktino, kad, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos viešųjų ryšių departamente dirba 13 žmonių (t.y., tiek pat, kiek vidutinio dydžio ryšių su visuomene agentūroje, kuri gali aptarnauti keliasdešimt klientų, o ne vieną). Užtat kitose valstybės institucijose nerimaujama, kad sumažinamas arba nutraukiamas finansavimas ryšiams su visuomene, ir likę „vieni“ kokie penki žmonės net neįsivaizduoja, kaip jiems dabar gyventi, nesamdant konsultantų iš šalies, nors 5 žmonių pajėgos yra daugiau nei didelės vienos įstaigos informacijai skleisti.

Kaip matome, vieniems jau aišku, kitiems, kurie daugiau sėdi užsidarę belangiuose kabinetuose, dar nelabai, kad profesionalūs ryšiai su visuomene yra prabangos prekė. Ne informacijos skleidimas, kai sprendimą priėmęs skyrius įdeda tris sakinius į internetą, o profesionalūs, pinigus kainuojantys, konsultantų paslaugomis grįsti ryšiai su visuomene.

Jei įstaigos sienos apsilaupiusios, o darbuotojai negauna algų, juk gal ir nereikia daryti spaudos konferencijos „Kokie mes nuostabūs“. Jei gyveni iš valstybės pinigų ir mažinamos pensijos, gal… na gal… nereikia leisti lankstinukų ir perdarinėti interneto svetainių.

Kol kas man susidarė vaizdas, kad iki šiol nemažai valdžios ir verslo institucijų, „paragavusių“ ryšių su visuomene paslaugų ir gavusių dėmesio, pirminį ryšių su visuomene klausimą formulavo pradėdami žodžiu „kaip“. „Kaip paskelbti apie savo pasiekimus“, „kaip pasirodyti geresniais nei esame“, „kaip susikurti tokį ir anokį įvaizdį“.

Reikėjo gero spyrio į nugarą, kol vieni-kiti pradėjo galvoti pradėdami žodžiu „ar“. „Ar mes turime leisti pinigus tam, kad atrodytume geresni nei esame“ ar kad ir „kad apie mus sužinotų“?

Aišku, tą spyrį davė daugelis dalykų. Prie jo prisidėjo ir tai, kad gamintojai mieliau renkasi neskelbti pelnų ir pajamų apskritai, kad prekybos tinklai jiems nepakeistų sąlygų, jei per gerai sekasi; ir tai, kad žurnalistai regionuose (kartais ir ne tik) pradėjo atvirai reketuoti; ir tai, kad visi dar atidžiau skaičiuoja vieni kitų pinigus; ir tai, kad pozityviomis naujienomis žmonės dažniausiai nesidomi, o žiniasklaidos priemonės atidžiai stebi savo reitingus; ir t.t. – daug ne tokių jau linksmų dalykų. Bet davė daugiau galvojimo ir mažiau tuščių burbulų. Su kuo ir sveikinu:)

Ar tikrai uzdirdbs, sužinosime po kokio pusmečio, jei tik mums jie patys praneš, bet apsukrumą ir reakciją į išorinę aplinką kontoros demonstruoja jau šiandien.

Iš pranešimo spaudai: „VRP | Hill & Knowlton” bei personalo konsultacijų bendrovė „PRIMUM ESSE“ sudarė krizių valdymo konsultantų komandą, kuri teiks pagalbą ir konsultacijas įmonėms, susiduriančioms su neišvengiamu darbuotojų atleidimu, atlyginimų mažinimu ir dėl to gresiančiu gero vardo praradimu.”

Nei “Primum Esse”, nei VRP nėra paslaptis kas vyksta kai kuriose Lietuvos kompanijose – žmonės atleidžiami porcijomis – po 20, 30 ir daugiau. Žinoma, daugeliu atveju tai daroma ant “reorganizacijos” platformos, tad įmonėms ne taip ir daug kainuoja atleisti darbuotoją, o darbuotojas nelabai ką gali ir kaltinti. Bet pranešime minimas “gero vardo praradimas” tikrai yra pavojus.

Neminėsime kompanijų pavadinimų, bet prasidėjus atleidimams gandas ir kalbos, kaip rytinė rasa – dabar sklendi apačioje, bet pamažu kyla aukštyn. Rūko dar nesimato ir kompanijos nepuls prašyti komunikacijos konsultantų pagalbos, – kol kas darbo į valias teisininkams. Kai kurie protingieji jau “apie viską pagalvojo” ir jau dirba ir su tais, ir su tais. O tiems, kas ruošiasi atleisti vieną kitą porciją žmonių, reiktų tikrai pagalvoti apie savo reputaciją ir imtis išankstinių veiksmų.

Būtent klientų edukacija apie gresiantį gero vardo praradimą ir yra pagrindinis “Primum Esse” su “VRP” darbo grupės “source of business” (verslo šaltinis). Beje, kaip ir visų kitų viešųjų ryšių kompanijų. Tad kai kurie Jūsų dar galite suspėti į traukinį pasimokę iš VRP ir “Primum Esse”.