Dansu Dansu

Kaip žinia, “Google” Valstijose įjungė galimybę naršyti pasirinkus “Search plus your world” opciją. Tai sunervino “Facebook” ir “Twitter”, kurie apkaltino GOOG (biržos abreviatūra), kad jie iškreipia rezultatus. Per savaitgalį “Google” priešininkai sukūrė įrankį, kuris rodo kaip iš tiesų turėtų atrodyti paieškos rezultatai, bei paruošė video apie tai.

Čia galima jį ir pasižiūrėti:

Neprigijo Lietuvoje “Twitteris”, neprigijo… Pasižiūrėjęs sekėjų sąrašą, supranti, kad rašai neaišku kam. Dalis jų – tylūs, nerašantys ir, matyt, neskaitantys. Kiti aprašinėja savo asmeninius išgyvenimus, bet kai žmonių nepažįsti, kokia prasmė tai žinoti? Treti – atvirai komerciniai, iš kurių skaitymo – mažai pasitenkinimo. Įdomių žmonių, kuriuos verta sekti – vienetai. Tačiau diskusija su jais neįmanoma, nes diskutuoti trumpomis frazėmis negali. Kaip reklamos kanalas jis yra irgi mažai tinkamas.

Tad “Twitteris” iš esmės yra vieta numesti greitai nuorodai ir ją užmiršti.

“Twitterio” nesėkmės priežastis – žymūs žmonės jo nepradėjo naudoti. JAV jo išpopuliarėjimui labai padėjo tai, kad šiuo kanalu pradėjo naudotis muzikos, kino ir politikos žvaigždės. Žmonės, norėdami išgirsti viską “iš pirmų lūpų” (nors daugeliui žvaigždžių rašo RsV žmonės), jais sekė. Lietuvoje taip neįvyko, o pavieniai entuziastai kamuolio efekto nesukūrė.

Tuo tarpu Google+ Lietuvoje susikūrė įdomi bendruomenė. Joje – Aurelijus Katkevičius, Rokiškis, Nerijus Jasinavičius ir kiti. Kai kada čia verda tikrai įdomios ir karštos diskusijos, dėl kurių verta bent jau retkarčiais žvilgtelėti į šį socialinį tinklą. Žmonės rašo ne apie tai, ką suvalgė pietums, bet kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje.

Na, ir, žinoma, naujasis “Facebook”. Jis, skubėdamas konkuruoti su “Google” socialiniu tinklu, suteikė galimybę stebėti norimų žmonių įrašus. Tad kodėl nepaskaičius ką postina Algis Ramanauskas?

Bet jeigu gaila (kaip ir man) išmesti “Twitterį” į šiukšliadėžę, “LinkedIn” turi funkciją “Post to Twitter”…

Taip, Lietuvoje jis paplito gana ribotai. Taip, nemažai yra jo nemėgstančių arba tiesiog neįvertinusių. Aš pats nuolatos abejoju, nes yra nemažai nutilusių rašytojų, kuriuos sekiau. Tačiau nemažai yra ir pasitenkinimo, kai gauni vertingą nuorodą, kurios niekada nebūtumei ieškojęs.

Tačiau mane sudomino visa ekosistema, susiformavusi apie šį informacijos tinklą. Aišku, jeigu kas nors sukurtų “Facebook” galaktiką, ji atrodytų gerokai įspūdingesnė…

Šiandien iš ryto sistema neveikia, o “Twitterio” puslapyje yra šis vaizdas:

Ar jūsų pastaruoju metu nebuvo apnikusios abejonės dėl “Twitterio” vietos lietuviško marketingo realybėje? Praėjus pradiniam entuziazmui, jos manęs nebepalieka.

Ir dar susilaukė savotiško patvirtinimo, kad “Twitterio” klausimas neduoda ramybės ir kitiems. Štai “Hitwise” analizė rodo, kad “Twitterio” “share of visits” JAV pradėjo kristi.

Be abejonės, dalis vartotojų naudojasi juo per “apps’us”. Tačiau iš savo asmeninės patirties visi žinome, kad naujokai “Twitterį” atranda per jo portalą, o ne kaip nors kitaip. Taigi, mažiau naujokų liudija slopstantį susidomėjimą? Bet gal tai yra laikina?

Palyginimui, “Facebook” ir toliau auga.

OK, pavėlavom su naujiena, bet geriau vėliau negu niekad. Knygos “Baked in” pristatymas vyko “gyvai” internete. Valanda neprabėgs veltui. Gal kas jau turite ir perskaitėte? Pasidalinkit nuomone komentaruose.

Watch live video from Baked In on Justin.tv

Iš paskutinių “Advertising Age” naujienų užkliuvo tokia žinia: įsigyti 5.000 draugų Facebook’e gali tik už 654,30 USD!

Jungtinėse Valstijose internetinės reklamos kompanija “uSocial”  siūlo pirkti internetinius “draugus”. Vieneto kaina svyruoja priklausomai nuo kiekio: nuo 7,6 iki 8,7 amerikietiško cento už galvą. Kažkokiu mistiniu būdu įmonė paskaičiavo, kad vieno fano vertė siekia iki 1 JAV dolerio per mėnesį, todėl investicija atsipirks be klausimų. Dar įdomiau – Twitter’yje draugai yra brangesni ir neturi urminių nuolaidų:(

Pasirodo, šiais laikais gali nusipirkti net draugystę. Bet ne meilę.

P.S. Greituoju būdu užmetu akį į kelias lietuviškas įmones Facebook’e. Smalsu, kiek jos turi fanų, ar ne? Žiūrim, ka turim: leidykla Baltos Lankos – 189 (gal čia vien tik literatūriniai gurmanai renkasi?), alaus baras Būsi Trečias – 433 (gal ir neblogai, jeigu visi reguliariai užsuka  išlenkti po puslitrį), knygynų tinklas Pegasas – 855 (mažoka, sakyčiau), kavinių tinklas Vero Cafe – 2.479 (neblogai, bet greit pamatysim, kad gali būti ir geriau), kavinių tinklas Coffee Inn – 6.670 (pagarba), ir taip toliau. Atrodo, kad Lietuvoje visi draugai (kol kas) yra tikri, netgi skaitlingiausi “kofeinščikai”:)

Penkiolikmetis (!) ”Morgan Stanley” praktikantas savo ataskaitoje aprašė paauglių komunikacijos įpročius. Jis teigia, kad dabartiniai n-liokmečiai:

• Radijo klausosi nereguliariai ir nesirinkdami programų, mieliau išsirenka savo mėgstamą muziką internete užtuot klausęsi DJ’ų
• TV žiūri daugiau, jeigu tą sezoną rodo jų mėgstamas laidas, o joms pasibaigus vėl gali nebežiūrėti
• Neskaito laikraščių, nes per daug teksto, nebent nemokamus
• Daugėja mergaičių žaidžiančių konsolių žaidimus, o PC žaidimai nepopuliarūs
• Namuose internetas naudojamas pramogoms (Facebook, ne Twitter), mokyklose – informacijai (Google pirmoje vietoje)
• Niekada nenaudoja katalogų ir neskambina 118
• Patinka virusinis marketingas, o tradiciniai baneriai nepatraukia dėmesio
• Neperka kompaktinių diskų – muziką nusikrauna legaliai arba ne (dauguma atvejų)
• Į kiną eina ne dėl filmų, o dėl kompanijos ir pramogos
• “Veža” visi dalykėliai su touch-screen, mobilieji su didele atminties talpa muzikai, IPhone ir tikrai dideli televizoriai
• “Neveža” daikčiukai su laidais, juodai-balti ekranai, plytos formos mobilieji ir mažiau nei 10 val. trukmės baterijos. 

Tikrai įdomi ir nesunkiai parašyta ataskaita, verta užmesti akį.

P.S. O draugai finansininkai sako, kad ją paskelbus, kitą dieną krito Twitter savininkų akcijos. Va tau ir vaikų nuomonė….

Nors Lietuvoje “Twitter” naudotojų skaičius auga, panašu, kad verslui jį mėgina (būtent, kad mėgina) išnaudoti daugiausiai tik reklamos/RsV agentūros bei internetiniai projektai (yra išimčių, žinoma). O didysis verslas ir “Twitter” – dažniausiai kol kas nesuderinami dalykai.

Tačiau kodėl “Pizza Jazz” marketingo vadovui, jeigu jis nenori rašyti savo pastebėjimų, nepradėjus bent jau rašyti apie tai, kokius dienos pietus siūlo? Arba kokį naują patiekalą sugalvojo jų virtuvės komanda?

Sektinas pavyzdys – “Statoil” Lietuvoje (http://twitter.com/statoil_lt). Pvz., ketvirtadienį sužinojau, kad “Nuo šio ryto “Statoil” degalinėse rasite naują lengvą trikampį sumuštinį “Balanced” su salykline duona, kepta vištiena ir salotomis”.

Daugiau pavuzdžių apie tai, ką dar galima besisukant mitybos versle nuveikti su “Twitter”, galima paskaityti čia.