Tags Posts tagged with "TV"

TV

Naujas prekybos centro IKI klipas vainikuojamas žodžiais „Perkant šiuo ženklu pažymėtas prekes, 1€ bus skirtas „Maisto bankui“. IKI – čia gera kaina yra geras darbas“ ir sunku pasakyti ar tai nuoširdus būdas pasakyti, jog „geros kainos pas mus nereiškia, kad kainos pas mus iš tiesų geros“ ar kažką daugiau.

Iš tiesų, situacija gan paprasta – organizacija „Maisto bankas“ maisto surenka daugiau negu geba jo išdalinti. Kitaip tariant, už miltus organizacijos neišlaikysi, automobilių tinkamų maisto pervežimui nenupirksi ir pan. Indulgencijos žetonėliai prie kasų, matyt, negeneruoja reikalingų finansinių injekcijų, tad įdomu matyti naują iniciatyvą „vstylie Stella Artois“ („Stella Artois“ komunikacija pasižymėjo bandymu išpūsti gaminio vertę, pavyzdžiui, siūlant kuponus su kuriais alui parduotuvėje būtų taikomas papildomas 10% antkainis, o ne nuolaida).

Tiesa, įdomu, ne tiek žiūrint iš „Maisto banko“ pusės, kuriems visos priemonės yra pateisinamos ir po šios kampanijos jie bet kuriuo atveju nieko nepraras, kiek vertinant IKI veiksmus ir akcijoje dalyvaujančius prekių ženklus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Gera kaina – geras darbas“ yra graži įmonės socialinės atsakomybės iniciatyva, bet tada kyla klausimas, kuo tiksliai pasireiškia ši iniciatyva? Įvaizdinio klipo susikalimu? Tikriausiai yra tekę matyti „Maximoje“ vykusias akcijas, kur perkant atitinkamą prekę, dalis pinigų atitekdavo organizacijai „Mamų unija“? Bet ten prekės nebrangdavo – akcijos organizatorius (ar/ir dalyviai) atsisakydavo dalies pelno, kuris keliaudavo kilniam tikslui. Šiuo atveju IKI nieko neatsisako. Tai kažkiek primena prieš kokius metus „Rimi“ tinkle vykusią akciją, kur už kasų stovėdavo, berods, „Royal Canin“ dėžės į kurias galėdavai aukoti šunų maisto šunų prieglaudomos – taip, „Royal Canin“ išsipirko sau dėžes parduotuvėse, apsiklijavo gražiais norais bei logotipais, bet tuo tuomet ir apsiribojo jų įsitraukimas (kiek teko pastebėti, didžioji dauguma maisto ten būdavo MARS produkcija). Bet čia yra atitinkamas marketingas ir, jeigu žmonės jį praryja, tai kam mokėti daugiau?

Įdomiausia, vis tik, dalis yra kitų prekių ženklų įsitraukimas į šią akciją. Kaip jaučiasi „bėdžių lašišos“ gamintoja „Norvelita“, kai jų prekė, ką tik pabrango vienu euru? Arba „Dvaro“, „Žemaitijos“ pieno gamintojai, kurie jau ir be to tarkuojami už kylančias pieno kainas? Čia tik pastebėjimas iš šalies, galbūt, prekybos centras yra pasiūlęs kitus įvaizdžio atstatymo mechanizmus, bet bent jau aš niekada nepasirašyčiau ant tokios IKI aferos. Na, nebent būčiau „Maisto bankas“.

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

Gal dar pamenat, kaip „Danske“ bankas kažkada išsišoko lietuvių akyse su „A new normal demands New Standards“ iš kurios daugeliui, tikriausiai, tik besibučiuojančios merginos ir teišliko? Pamoka, manau, buvo išmokta, tačiau savo skandinaviškam DNR sunku pasipriešinti, ką įrodo naujasis „Swedbank“ darbas „Mūsų skirtumai mus vienija“, kuriame saugus, bet vis tik bandymas kovoti su tam tikrais galvoje įsišaknijusiais stereotipais. Pirštu nebaksteltum, tikėtina, kad niekas ir nepastebėtų, kuo šis klipas kitoks, bet juk tai bankas, kurio komunikacijoje neturėtų būti nesaugių ėjimų, o bandant prisiminti, kas dar Lietuvoje ėjo šiuo keliu, galvoje skraido musė.

1 565

Neatmenamais lietuviškai reklamai laikais, buvo ir toks, kuriame mamai su dukrele praėjus sosiskų skyrių parduotuvėje, pasirodo „Krekenavos“ logotipas-paršelis, vaikų, o ir žiūrovų bendrai, dėmesiui sušokantis linksmą klumpakojį. Ir, iš tiesu, kaip nešoksi-nedainuosi, kai žinai, kad tave, kaip paršą užaugintą, greitai iki sosiskų sumals ir suvalgys? Tuomet atrodė, kad tai ir ciniška, ir neprofesionalu.

Bet laikai keičiasi ir, iš tiesų, galima užmatyti puikių darbų, kuriuos būtų galima apvainikuoti tarptautinio „McCAnn“ tinklo žodžiais: „Truth Well Told“. Tais atvejais, kai tai nepavyksta, visada galima pereiti prie tingios realybės – „Sakyti tiesą, tik tai tiesą, bet ne visą tiesą“. Gražu matyti vaizdus ir girdėti garsus iš mažų, gal net ekologinių, aukštaitijos, žemaitijos bei dzūkijos ūkių, bet su didžiųjų prekybos centrų mėsa jie turi tiek pat bendro, kiek paršelio noras sutrypti klumpakojį prieš jį suvalgant.

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

5 30

Lietuviškų TV kanalų broliai internete vis labiau įsisiūbuoja. „Media House“ savo bloge skelbia įdomių skaičių:

TV3 pasidalijo žiūrimiausių programų TV3 Play statistika už praėjusias 7 dienas (vasario 26 d. – kovo 4 d.). Per septynias šiame kanale dienas viso buvo 3/4 milijono peržiūrų. Pirmauja premjera – realybės šou „Paslapčių namai“, surinkusi daugiau nei 188 000 unikalių peržiūrų. Įdomiausia, lyderiaujantį TV šou šeštadienį per televiziją stebėjo 219 000 žiūrovų.

Jeigu LNK turėtų drąsos savo reklamuojamus „Kriminalistus“ rodyti ir internete, kokie būtų jų reitingai?

Na, o kitas logiškas žingsnis, surenkant tokias auditorijas – laidos, sukurtos vien tik internetui. Žinoma, vienoje šalyje tai gal ir neapsimokėtų, bet jeigu TV3 paleistų Panbaltic projektą ar du, skirtą specifinei ir kitaip sunkiai pasiekiamai auditorijai?

Jeigu domitės kas vyksta JAV žiniasklaidos rinkoje, greičiausiai girdėjote, kad „Netflix“ su serialu „House of Cards“ atidarė užtvanką – online turinio tiekėjai puolė kurti originalų turinį. „Forbes“:

It’s the first major TV show to completely bypass the usual television ecosystem of networks and cable operators.  It’s also the first time that a series has released an entire season (thirteen episodes) all at once, for viewers to watch at their own Bonus:   Tot:    |   Software :  BezoekOnline CasinoEr zijn veel motieven te verzinnen waarom je beter bij een online casino een gokje kunt gaan wagen. pace.  Finally, it’s the first time that programming has been developed with the aid of big data algorithms.  That’s a lot of firsts.

If there’s any doubt about the venture’s success, competitors are already rushing to emulate it.  Amazon has already announced it is investing in original programming to compete with Netflix.  For its part Microsoft, which has already been inking programming deals for its Xbox Live platform, just announced that it bought exclusive rights to an Indie movie and Netflix itself recently acquired exclusive rights to the hit series Arrested Development.

3 78

Prieš kelis metus, prasidėjus social media tvanui, skaitant tyrimus viskas buvo aišku – šimtmečius tylėję, žmonės socialinės media laikais staiga prapliupo dalintis mintimis apie prekės ženklus. Tradiciniams žiniasklaidos kanalams ir tradiciniams reklamos būdams vietos po saule ilgainiui liks vis mažiau…

Praėjus apstulbimui, „tradicinė“ žiniasklaida irgi ėmėsi tyrimų. Pasaulio vaizdas – vėl sudėtingas ir ne juodai-baltas. Štai kad ir šis šviežias tyrimas, atliktas Europoje praėjusių metų pabaigoje (užsakovas – su TV susijusi profesinė organizacija). Keli įdomesni radiniai:

  • 90 % pokalbių apie prekės ženklus vyksta offline. Taigi, „tradicinės“ žiniasklaidos priemonės ir rinkodaros būdai (nuo reklamos ir klientų aptarnavimo) yra esminis tai skatinantis faktorius.
  • Dažniausiai žmonės kalba apie bankus. Juos seka išmanieji/ planšetės, automobiliai, kelionės (FMCG produktai – gan žemo įsitraukimo reikalas, kad nusipelnytu pokalbių).

Buzz

  • Daugiau nei 80 % atvejų prekės ženklai aptariami su šeimos nariais. Su socialinės media draugais – tik 5 %.
  • Įdomu tai, kad daugumos kategorijų atveju vyrauja pozityvus kalbėjimas. Tačiau apie bankus –  daug neigiamų dalykų. Ir tai nemažai lemia renkantis jų paslaugas.

Daugiau faktų ir atradimų yra čia.

6 55

Be abejonės, šios „Vilmorus“ apklausos rezultatai media agentūrų žmonių nenustebino. Tačiau kitiems – patvirtinimas, kad TV + internetas yra veiksmingiausia kombinacija. Plius į internetą visi išsikraustyti neketina. Net jeigu pjaustytume amžiaus grupėmis, radikaliai vaizdas nepasikeistų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip aukštai vertinamas radijas. Kaip reklamos priemonę, seniai jau sakau savo kolegoms, pernelyg dažnai jį nustumiame į paskutinę vietą. Nepelnytai.

Iš Delfi.

 

itakingiausia-ziniasklaida-apklausa-60613055

5 26

Dvi Lietuvos media agentūros savo bloguose neseniai paskelbė įrašų apie dabartinę situacija TV rinkoje. Sujungus juos abu į krūvą, susidaro daugmaž aiškus vaizdas.

„Starcom“ vakar paskelbė įdomų grafiką (tikiuosi, jie nepyks, kad pasiskolinome), apžvelgianti TV auditorijos pokyčius per pastaruosius du metus (visas jų įrašas yra čia).

Į akis krenta tai, kad laikas, praleistas žiūrint lietuviškas televizijas, pastaruoju metu tesudaro 60 %. Perėjus prie skaitmenos, turėtų dar šiek tiek mažėti. Tačiau, matyt, radikalių pokyčiu trumpuoju laikotarpiu nebus. Latvijoje ir Estijoje vietinių kanalų pasiekiama auditorija yra mažesnė nei Lietuvos, tačiau ten ir daugiau rusakalbių, kurie išsibarsto po mažesnius rusiškus kanalus.

Kitas įdomus faktas – TV3 jau nebe lyderis, koks buvo praėjusių metų antrąjį pusmetį. „Media House“ mini, kad rugsėjį prime time pirmauja LNK (detaliau apie tai yra čia).

6 52

„Nielsen“ neseniai paskelbė naujo tyrimo apie pasitikėjimą reklamos formomis rezultatus. Visą analizę galite paskaityti štai čia, o žemiau – skaidrė apie Europą, kuri ir toliau pila degalų į diskusiją PAID vs. EARNED media. Bet dar daugiau pila į diskusiją ar online gali būti prekės ženklo kūrimo, o ne tik „direct response“ įrankis.

Nestebina, kad dauguma pasitiki pažįstamų rekomendacijomis ir privačiomis nuomonėmis, skelbiamomis online. Tačiau bent jau mane stebina, kad „branded websites“, nors ir dvigubai atsilikdamos nuo pažįstamų rekomendacijų, turi vieną aukščiausių pasitikėjimo balų.

Na, o baneriai internete atrodo visiškai tragiškai.

Beje, būtų įdomu „Nielse“ skaičius palyginti su Lietuvos TNS analogiškais duomenimis.

9 336

Dirbdamas „Media House“, visą laiką advokatavau perėjimą prie pažangesnių interneto kampanijų rezultatų matavimo būdų. Prabėga keli metai, aš – vėl kliento pusėje, o agentūros Baltijos šalyse man tebesiunčia ataskaitas, kuriose matosi tik parodymai ir paspaudimai. Lygiai taip pat, kaip 2002 – 2003 metais, kai interneto planavimas Lietuvoje ėmė įsibėgeti.

Kaip tik į akis pakliuvo du straipsniai, kuriuos verta perskaityti interneto planuotojams:

Zenith JAV sujungė TV ir online video planavimą į vieną krūvą. Nebėra tik TV planuotojo ir tik interneto planuotojo. Metas paradigmos pasikeitimui ir Baltijos šalyse.

0 37

RAIT prieš kelias dienas paskelbė įdomaus tyrimo, kuriuo buvo renkami įtakingiausi žurnalistai, rezultatus. Žurnalistus vertino dvi grupės – ekspertai ir “eiliniai” Lietuvos gyventojai. Rezultatai skiriasi kaip diena ir dangus.

Ekspertų balsas:
1.Rimvydas Valatka
2.Artūras Račas
3.Rita Miliūtė
4.Edmundas Jakilaitis
5.Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
6.Indrė Makaraitytė
7.Virginijus Savukynas
8.Rolandas Barysas
9.Vitas Tomkus
10.Aurimas Perednis

Liaudies balsas:
1.Rūta Grinevičiūtė-Janutienė
2.Rūta Mikelkevičiūtė
3.Kristupas Krivickas
4.Edita Mildažytė
5.Algimantas Čekuolis
6.Audronė Kudabienė
7.Egidijus Knispelis
8.Rita Miliūtė
9.Henrikas Vaitiekūnas
10.Palmira Galkontaitė

Kaip matote, Lietuvos gyventojų tope – vien TV veidai (R. Valatka liko tik 11 vietoje). Kai kurių žurnalistais nepavadinsi, nes jie tiesiog veda laidas.

Taigi, liaudies medija akivaizdžiai yra TV. Ir tai tiesiogiai liudija, kad TV – efektyviausias komunikacijos kanalas. Vaizdas, garsas… Galimybė stipriai už(si)kabinti emociškai… Internetas arba spauda reikalauja didesnio įsitraukimo ir galvojimo. Žiūrėdamas televiziją – atsipalaiduoji ir “go with the flow”. Žiūrovai įsimena TV vedėjų veidus, o ne “Delfi” arba “Kauno Dienos” žurnalistų pavardes. Deja, kad ir kaip įdomiai bei aktualiai rašytų.

Nekyla abejonių, kad ši TV magija teigiamai veikia ir reklamos užsakovų pardavimų rezultatus. Baneriai internete arba spaudos maketai reikalauja daugiau skaitytojo „darbo“, o juos efektyvius padaryti nėra paprasta. Ne veltui ir “Pepsi”, didieji eksperimentatoriai su socialine medija, neseniai pasakė: “Žinote, vis dėlto 30 sekundžių TV klipas yra gerai”.

In effect, said Singh, TV spots in the future will be most effective when woven into the fabric of digital media. „We saw this with the most successful Super Bowl ads like the Volkswagen ad, which was launched online the preceding week, and the Mercedes advertising, which was driven by their Tweetrace engagement program. We’ve also seen it with Best Buy’s Twelpforce, where TV was used to promote the brand’s digital engagement program.“

14 57

Prieš kelias dienas laikiau rankose vieno iš lietuviškų dienraščių TV gidą ir svarsčiau apie tai, koks jis turėtų būti, kad norėčiau atsiversti jį ir kitą kartą. Nes ką turime dabar?

Turime 6 ar 7 leidinius, kurie vienas nuo kito skiriasi tik maketavimu ir popieriaus kokybe. Visa kita – informacija, straipsniai ir interviu – beveik nesiskiria. Žurnalistams, juos ruošiantiems, ko gero, taip nuobodu, kad negali sulaikyti žiovulio. O žmogui, kuris TV žiūri  (vartoja) atsitiktinai (t.y. nesirinkdamas laidų, o daugiau kaip foną), nesidomi laidų vedėjų papostringavimais arba neva įdomiais kūrimo užkulisiais, net nėra priežasties TV gidą pasiimti į rankas.

Žinoma, yra masė skaitytojų, kuriems tai yra įdomu. Tačiau yra ir kita grupė, kuri yra sunkiai pasiekiama įprastomis žiniasklaidos priemonėmis. Ir kuri yra įdomi reklamos užsakovams. Kaip tokius prisivilioti ir priversti bent jau perversti puslapius, t.y. pamatyti reklamą?

Padarius ekperimentą. Juk televizija šiais laikais neapsiriboja tradicine televizija. Galbūt kur kas būtų įdomiau, jeigu TV gide atsirastų informacijos ir iš kitų video šaltinių? Arba panašių savo turiniu? Juk yra visiems žinomas YouTube, Justin TV ir pan. Yra Picasa bei Flickr. Yra ir kitų įdomių vietų internete, kurias verta aplankyti. Kodėl neaprašius populiariausių video kanalų turinio praėjusią savaitę? Nepadarius virusinių klipų savaitės dešimtuko?

Gal tada ir atsirastų noro atsiversti tokio leidinio puslapius bei pasižiūrėti ką naujo jie atrado. Bet žurnalistams tektų dirbti…

tv460

39 317

Po beveik keturių metų sugrįžus iš kliento į reklamos agentūros pusę, neapleidžia jausmas, kad vis dar stebiu šį verslą iš šalies. Ir tuo aiškiau matosi groteskiškos konkurencijos formos, agentūroms kaunantis dėl mažėjančio duonos kąsnio. Viena iš jų – kai kurių agentūrų manipuliacijos, kad jų pasiūlyta TV kaina būtų geriausia.

Užbėgdamas už akių, pasakysiu – dideliuose media pirkimo konkursuose, kur neretai dalyvauja konsultantai iš užsienio arba media planavimo specialistai iš centrinio korporacijos biuro, tokių dalykų pasitaiko retai. Tačiau manipuliacijų rizika vidutinių lietuviškų įmonių segmentui yra didelė.

Kodėl būtent šis segmentas? Nors tokio dydžio įmonės neretai perka reklamą televizijoje, tačiau jų marketingo skyriuose žmonių, dirbusių media agentūroje ir suprantančių TV kainodaros principus, būna retai. Tad kai kada paaiškinti kodėl kito konkurso dalyvio kaina nėra logiška, būna nelengva.

tv460

Kokie yra tie manipuliacijos būdai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Vienas paprasčiausių būdų – suplanuoti daug kliento reklamos į rytinį ir dienos laiką, o teikiant galutinį kainos pasiūlymą, pateikti tik vidutinę kampanijos reklamos sekundės kainą (angl. CPP). Jeigu užsakovas nesigilina iš ko yra sudaryta agentūros siūloma kaina, jis bus nemaloniai nustebintas tada, kai pasirašius bendradarbiavimo sutartį ir planuojant pirmąją kampaniją, agentūra jam paaiškins, kad “toks ir buvo mūsų pasiūlymas”.

Tam, kad tokių dalykų nepasitaikytų, geriausia visada prašyti konkretaus kainodaros išaiškinimo. Žinoma, kai kada iš tiesų dėl tikslinės auditorijos struktūros reikia nemažai rytinio ir dienos laiko. Tačiau niekada neprošal agentūros paprašyti paaiškinti kiek potencialių pirkėjų pamatys reklamą, kaip dažnai pamatys ir ar nebus, sutelkus daug reklamos į rytinį laiką, tiems patiems žmonėms parodoma neefektyviai daug.

Kitas, labai primityvus, bet gerokai bjauresnis būdas – pasiūlyme dirbtinai pasididinti oficialias (gross) kainas, o kainų pasiūlyme parodyti dirbtinai didesnes nuolaidas. Jeigu užsakovas renkasi ne pagal CPP, o tik pagal nuolaidos procentą, gerai išpūtūs kainą, galima pasiūlyti labai nemažą nuolaidą. Ir viskas už tą patį galutinį biudžetą!

Tokios manipuliacijos galima išvengti tiesiog paprašant oficialių televizijų įkainių ir agentūros siūlomos kainodaros paaiškinimo.

Na, ir galiausiai – “sofistikuotas” manipuliacijos modelis, kuris gali būti taikomas tada, kai reklama yra perkama pagal televizijų planuojamus GRP. Nesąžiningai agentūrai savo pasiūlyme bereikia tik dirbtinai padidinti laidų GRP ir klipo kainą, o tada situacija, lyginant su konkurentais, iš karto gerėja – galima parodyti didesnę nuolaidą (ir mažesnį CPP), pademonstruoti, kad už tą patį biudžetą yra surenkama daugiau reitingų. Jokio nuostolio tokia agentūra nepatiria, nes galutinė klipo kaina (t.y., tiek tai, kiek tikrovėje kainuoja klipas ir tiek tai, kiek jis kainuoja po manipuliacijos) lieka ta pati.

TV kanalo kaina

GRP

Klipo kaina

Nuolaida

Net

CPP

Laida X

10

3’000

50%

1’500

150

“Agentūros” pasiūlymas

GRP

Klipo kaina

Nuolaida

Net

CPP

Laida X

12

3’600

58%

1’500

125

Tada tokiai agentūrai belieka tiketis, kad TV kanalas surinks daugiau reitingų… Ir tada džiaugtis, kad praslydo… O jeigu nepraslydo, visada galima sukurpti atsakymą – “Na, čia televizijos kaltė, nes tokių ir tokių priežasčių žiūrovai buvo kitur”.

To išvengti galima prašant pateikti oficialius įkainius, reitingus bei komentaro kodėl agentūra prognozuoja jų daugiau. Tikrovė yra ta, kad televizijos stengiasi kuo tiksliau prognozuoti savo reitingus (nes tai – jų pinigai), todėl papildoma jų “optimizacija” retai yra reikalinga.

Ir pabaigai pridursiu – visada reikia atkreipti dėmesį į sąlygas, tarsi nekaltai paslėptas po žvaigždute.

1 33

Televizijų dienos auditorija kyla ir krenta, keičiasi vadovai, tačiau kai kurios laidos rodo stulbinančius patvarumo rekordus. Jų tarpe – „Nuo… iki“.

Štai laidos vidutinis metinis reitingas nuo 2002:

nuo-iki

Vis apie tą patį ir tuos pačius žmones, tačiau vis tiek įdomu, pasirodo.

0 25

Nauja studija, atlikta Europoje apklausus 9’095 respondentus, rodo, kad beveik 25 % mūsų kontinento gyventojų vienu metu ir žiūri TV, ir naršo internete.

Įdomu tai, kad tik 25 % „multitaskerių“ yra 16–24 metų. Net 29 % jų yra 24–35-mečiai.

Daugiau paskaityti galima čia.

Prisijunkite

Video

0 1138
Empyrišku vertinimu Lietuvos draudimo bendrovės ilgokai nebuvo lokaliai sukūrusios kai ko masiškesnio. Vis daugėjant Facebook'e hashtago #gyvenimaspasiseke ir ekonomikai stiebiantis, matyt atėjo laikas ryšio...