Dansu Dansu

Gavome įdomų pranešimą iš “IKI” RsV agentūros, kad 2009 metais prekybos tinklas keičia strategiją ir dabar daugiausiai dėmesio skirs socialinėms akcijoms. Aš tai išsiverčiau taip – komunikacijoje matysime rūpestį Lietuvos gyventojais.

Jau anksčiau pastebėjau “IKI” reklamą apie tai, kad jie apmokės 1000-io gyventojų šildymo akcijas. Iš vienos pusės – labai protingas žingsnis, kuris turėtų pritraukti šildymo kainų išvargintus pirkėjus. Tačiau “IKI”, žinoma, tikisi laimėti ir mūsų širdis. O štai čia – klaustukas. Jeigu “socialinės akcijos” apsiribos tik pardavimų skatinimu socialinio rūpesčio forma… Nebus “IKI” “lovemark’u”. 

Bet gal “IKI” rūpinsis Lietuva ir kažkaip kitaip, t.y. ir altruistiniais žygiais? To pasiteiravau RsV agentūros ir laukiu atsakymo. 

Įdomu, beje, kuo atsakys “Maxima” ir “Rimi”?

Žudyk Reklamą bloge radau Lietuvos Respublikos policijos video klipą. Niekur jo transliuojamo nemačiau, bet, matyt, netrukus prasidės kampanija. Nes kam daugiau jo reikia?

Pagarba komandai, kuri jį taip gerai nufilmavo ir sumontavo (nors idėjų, aišku, toli semtis nereikėjo – kažkur matyti dalykai taip ir lenda iš kiekvieno kadro). Žiūrėti tikrai smagu, bet… Bet kokia nauda iš jo ir dar iš kelių šimtų tūkstančių litų, išleistų media pirkimui? Kiek reklama pajėgi pakeisti negatyvią informaciją, sklandančią aplink? Kiek ji gali paneigti įsitikinimą, kad nudrengta žalia uniforma apsirengęs tipas, sėdintis sename VW Passat Varėnos miško pakrašty ir klausiantis “Ką dabar, vairuotojas, darysime…?”, yra ne reketininkas, o mano gynėjas? Na, ir taip toliau.

Radikalus nuomonės keitimas apie visuomenei opius dalykus – ne reklamos reikalas ir ne jos nosiai. Ji gali sustiprinti, gali PAkreipti, gali informuoti, bet visas triūsas turi tekti RsV. O jeigu sąžiningai, nė joks RsV nieko nepakeis, kol buitiniame lygmenyje nematysime pasitempusių ir paslaugių policininkų, tvarkingų komisariatų, negirdėsime apie girtus važinėjančius paulikus, neskaitysime apie mažas policininkų algas ir sunkų darbą, kol policininkai lups baudą už menką pražangą kelyje, o ne gražiuoju pagrūmos.

Geriau išleiskime tuos policijos media kampanijos pinigus kitoms policijos reikmėms.

Beje, ta proga verta dar kartą paskaityti klasikinę A. Ries knygą “The fall of advertising, the rise of PR“.

Na, ir enjoy the klipas. Jis tikrai gerai žiūrisi.

Man kažkodėl labai juokingas TV klipas.  Dėl to, žinoma, “Polo” nepirkčiau, bet, matyt, salone bent jau pasižiūrėčiau į jo pusę.

Initiative/VIA su mumis pasidalino dar viena studija. Šį kartą – apie reklamos triukšmą (angl. clutter). Keletas faktų iš jo.

Anot šios studijos kūrėjų, reklamos triukšmo skaičius parodo, kiek TV reklamų per savaitę pamato suaugęs žmogus. Pasaulinis vidurkis yra 490 TV reklamų per savaitę. Daugiausiai TV reklamų per savaitę pamato Kinijos, Indonezijos, JAV, Gvatemalos ir Panamos gyventojai. Turbūt Kinijoje galima iš proto kraustytis, kai per savaitę pamatai 898 įvairių pasiūlymų. O ką jau šnekėti apie reklamuotojus, kurie nori, kad jų žinutės įveiktų TOKĮ reklamos triukšmą?

Ok, taip yra ten, o kas vyksta mūsuose bei pas kaimynus? Kasmet TV reklamos tik daugėja ir panašu, kad tokia tendencija bus ir sunkiaisiais 2009-aisiais metais.

Vienas tyrimas skelbia, kad mažinsime išlaidas pramogoms. Na, ir ką gi veiksime? Leisime laiką su draugais namuose ir dar gali būti, jog žiūrėsime TV. Tuo pačiu brangs ir spauda, tad taupydami pinigus persimesime prie TV ir kitų sąlyginai nemokamų žiniasklaidos priemonių. O ką tai reiškia TV kanalams?

Neseniai TV3 paskelbė, jog nuo kitų metų diegia naują reklamos pradavimo sistemą, kuri (juk tai jokia paslaptis) leis jiems patiems planuotis ir užsipildyti tas laiko zonas, kurios iki šiol buvo mažiau išnaudojamos. Kuo tai kvepia? Žinoma, didėjančiu reklamos kiekiu.

Ir galiausiai kai kurie televizijų atstovai į ateinančius metus žvelgia optimistiškai ir tikisi pajmų augimo. Įtariu, kad tai bus nulemta ne tik TV kainų infliacijos, bet ir didesnio reklamos kiekio pardavimu.

Įdomu, jeigu rūstus finansų direktorius tavęs pasiteirautų, kodėl transliuoji reklamą, kurioje yra mažai racionalių argumentų (ir todėl jo žmona nesupranta), ką atsakytum? Kad agentūra pasiūlė, o tau patiko? Kad svarbiausia emocija, kūrybiškumas? Silpnoka, silpnoka. 

Jau geriau 

It means that first of all that the message or proposition will be the most important thing in the ad, so first of all you have to choose a message that is strong and convincing. Then the role of creativity in the advertising is just to support the transmission of that message. That means it has to get the viewers’ attention, and you can measure this (you sometimes call it standout, or cut-through or impact) by asking them afterwards if they remember seeing the ad. And you then have to get the message into the viewer’s head and you can measure this too, by asking them afterwards what they thought the message was.

Tačiau Paulas Feldwickas fantastiškame straipsnyje “Exploding the message myth” teigia, kad net ir ne tai. Teisingas atsakymas:

But to be honest, if you just look at successful brand-building TV commercials, it’s usually pretty obvious that there either is no message in any meaningful sense, or if there is a message, it’s not really the important part of the ad. What people are experiencing and responding to is a wealth of material, visuals, music, dialogue, timing, colour, entertainment, emotions. 

Iš tiesų, apie ką yra “Sony Bravia” klipai? Ir, svarbiausia, nebūtina būti itin kūrybišku bei originaliu:

TV ads work I believe, through the analogue mode where emotional engagement is created through the actual sights and sounds of the commercial. And great ads, like great works of art don’t have to be very obviously original. Like great works of art, they don’t have to have much to do with a single reductionist idea. They work as aesthetic wholes.

Cituočiau ir toliau, bet viską verta perskaityti pačiam. Nors straipsnis ilgas ir šiek tiek painokas. Jis yra čia. 

Vakar TV3 (tuo pačiu ir TV6) kanalas pristatė naują TV reklamos pirkimo sistemą, kuri pradės veikti nuo kitų metų. Bus pardavinėjami TRP (target rating point), tačiau išliks ir senas geras GRP (gross rating point) pirkimas.

Turiu nuvilti tuos, kurie tikisi, kad bus galima planuoti pagal įvairias tikslines grupes (tikslinių grupių kainos skirsis), nes kanalai siūlo tik dešimt, kurių TRP bus pardavinėjami. Jei media agentūros pirks pagal TRP, tai joms teks pasirinkti tą siūlomą tikslinę grupę, kuri geriausia atitiks kliento tikslinę grupę.

Esminis skirtumas perkant TRP – planavimą atlieka televizija, o media agentūrai šiuo atveju reikia nurodyti kampanijos kriterijus (pavadinimas, tikslinė grupė, TRP kiekis ir etc.).

Vienas iš įdomesnių dalykų yra tas, jog klientai perkantys tiesiogiai iš televizijų negaus agenturinės nuolaidos (be abejonės, apimties nuolaidos išlieka), o paprasčiau tariant, pirks brangiau nei tai darytų per agentūrą.

Dabar laukiame LNK reakcijos.