Dansu Dansu

Klientas: Vilkyškių pieninė
Agentūra: VRS WPI Vilnius
Gamyba: VRS WPI Vilnius

Kaip jums? Komentarai, kuriuos man teko skaityti, arba deda į šuns dienas, arba giria. Mano nuomone, gana užlenkta, greitai nusidėvės ir pradės erzinti.

“Kraft” kompanija Graikijoje šiais metais nuskambėjo kaip masinės kūrybos filmo “Love in Action” iniciatorius. Paprasti žmogeliai galėjo siųsti savo meilės istorijas, rinko geriausias ir kūrė filmą bendromis pastangomis. Taip ir gavosi masinės kūrybos/gamybos filmas. Beje, 27 min. trukmės  reklaminiame “Lacta” šokolado filme pats produktas pasirodo tik trijus kartus! Teisingai, pramoga – pirmoje vietoje (ko nepasakysi apie lietuviškus “product placement” vietiniuose TV serialuose).

Tai ne pirmas kartas, kai minėtas šokolado gamintojas kuria interaktyvius projektus. Taip pat vertas dėmesio:  praeitų metų “Lacta” reklamos projektas “Love at First Sight”, istorija apie anglų merginos ir graikų vaikino meilę iš pirmo žvilgsnio. TV filmukų žiūrovai galėjo įtakoti veiksmo eigą ir bandyti pasiekti laimingą pabaigą… Ką čia daug pasakoti, geriau patys pažiūrėkite, kaip tai veikia iš tikrųjų. Būkite atidūs ir laukite nurodymų, kad nepražiopsotumėte momento, kada spausti pelę.

Jeigu jums baltosios meškos kelia tik šiltas (nesvarbu, kad jos iš Šiaurės), emocijas šito vaizdo klipo geriau nežiūrėkit….

Kas tiki, kad reklama turi bet kokiom priemonėm patraukti dėmesį ir išsiskirti iš kitų vaizdų – bus teisus. Kas mano, kad nekomercinės reklamos gali (turi) būti drąstiškos, irgi savotiškai teisūs. Bet aš nenorėčiau, kad mano vaikai naršydami Youtube rastų tokią medžiagą…. O kaip jūs?

Kurioje antraštės vietoje dėtumėte kablelį? Pirma pažiūrėkit klipą.

Testo atsakymas:
A. Jeigu kablelį padėjote po pirmo žodžio, jūs esate užkietėjęs klasikinis rekamistas, kuriam vaikai reklamoje yra šventas reikalas, nes “žmonėms tai patinka”.
B. Jeigu kablelį padėjote prieš paskutinį žodį, jūs priklausote siauram socialinės atsakomybės prasme orientuotų žmonių ratui ir galite (norite?) pakeisti pasaulį.
C. Jeigu kablelio nepadėjote visai, jums būtina pasikonsultuoti su kalbos redaktoriumi.

Body: Ir aš turiu omeny ne ironišką malonumą, kurio pasigamina žiūrint sveikinimų koncertus per regionines TV. Bet apie viską iš eilės.

Prieš keletą metų žurnalistas klausė Tony Peck’o (OgilvyOne Hong Kong kūrybos direktoriaus) kokia turi būti reklama, kad laimėtų apdovanojimus? Negaila, privačiai galėčiau persiųsti visas jo mintis, tačiau man ilgainiui užstrigo klausimas, kurį jam nuolatos uždavinėjo vienas jo vadovų: “Where’s my fun?” Ir turima omenyje ne tai, kad juoko ašaros turėtų tekėti net po laidojimo paslaugų reklamos, bet tiesiog vykęs humoras, gudrus sprendimas arba sugebėjimas rodomus dalykus pateikti kitu, netikėtu kampu.

Žmogus po darbo krenta prieš televizorių ne tam, kad išgirstų, kokiais milteliais rūbus reikia plauti šiandien, bet su viltim pailsėti, atsipalaiduoti, atsigauti po sunkios dienos. Tikėtina, kad jis puikiai supranta, kas jam sakoma, bet impulso pirkti nėra – nėra reklamoje/produkte to, kas sužadintų smegų sritį atsakingą už pirkimus.

“Where’s my fun?” elementą prisiminiau skaitydamas “Viral Factory” įkūrėjo Matt Smith įspūdžius apie geriausius gegužės mėnesio klipus. Pirmą vietą jis davė žinomam JAV veikėjui (komikui, pardavėjui, etc.) Vince už jo sugebėjimą pardavinėti “Slap Chop”:

Matai žmogaus charizmą, sugebėjimą malt š#*%, puikius tekstus (“Slap your problems away with a Slap Chop”, “Stop having a boring tuna”, “We’re gonna make America skinny again”) ir negali nesistebėti. Tik, va, pasirodo, paskubėjau galvodamas, kad jau žinau, kas yra geriausias gegužės mėnesio <em>viral</em>, nes iš tiesų šis titulas atiteko DJ Steve Porter, kuris remiksavo Vince pardavimų šou:

Bandau prisimint, kada paskutinį kartą muzikinį vaizdo klipą žiūrėjau daugiau negu 20 kartų ir nuleidęs akis konstatuoju, jog po maždaug penktos remiksuotos “Slap Chop” peržiūros, šis daiktas jau mano pirkinių sąrašė.

“Watch this – you gonna love my nuts”.

“YouTube” jau yra naujasis “Švyturio” klipas. Pliusai: vaizdas ir scenarijus man pasirodė ne pigiai lietuviškas. Kas tai yra “pigiai lietuviška” sunku paaiškinti, bet kai tūlas reklamos vertintojas tai pamato, jis supranta. Žinoma, ne pigus lietuviškumas kainuoja gerą biudžetą. 

Minusai: muzika panaši į Balkanų (dėl artėjančios “Eurovizijos”?), bet ir gal tokią grodavo Mėmelyje? (kas nežino, tai – senasis Klaipėdos pavadinimas). Bet kažkodėl abejoju. Antra, pokštai kvepia lietuvišku teatru, t.y. trūksta subtilumo. Iki “Stella Artois” dar netraukia, nors mūsų šalies kainų lygyje “Švyturys” yra pakankamai “reassuringly expensive”. 

Vis dėlto, reklama yra smagi ir, kas puiku, atpažįstamame “Švyturio” stiliuje.

Kas galėtų atsakyti, kodėl…

• … dažnai manoma, kad geriau netransliuoti reklamos gruodį arba teigiama, kad tuo metu reikalingas gerokai didesnis intensyvumas?
• … televizijos ima sezoninį antkainį už reklamą gruodį (pvz., TV3 uždeda +15 % ant įprastos kainos)? 
• … BTV ir TV6, nors jie yra ir nedideli kanalai, per valandą ištransliuoja tiek daug reklamos sekundžių?

Nes žiūrint į žemiau esantį grafiką, atsakymai neatrodo akivaizdūs. Beje, grafikas pasiskolintas iš “Initiative/VIA” naujienlaiškio. 

Gavome įdomų pranešimą iš “IKI” RsV agentūros, kad 2009 metais prekybos tinklas keičia strategiją ir dabar daugiausiai dėmesio skirs socialinėms akcijoms. Aš tai išsiverčiau taip – komunikacijoje matysime rūpestį Lietuvos gyventojais.

Jau anksčiau pastebėjau “IKI” reklamą apie tai, kad jie apmokės 1000-io gyventojų šildymo akcijas. Iš vienos pusės – labai protingas žingsnis, kuris turėtų pritraukti šildymo kainų išvargintus pirkėjus. Tačiau “IKI”, žinoma, tikisi laimėti ir mūsų širdis. O štai čia – klaustukas. Jeigu “socialinės akcijos” apsiribos tik pardavimų skatinimu socialinio rūpesčio forma… Nebus “IKI” “lovemark’u”. 

Bet gal “IKI” rūpinsis Lietuva ir kažkaip kitaip, t.y. ir altruistiniais žygiais? To pasiteiravau RsV agentūros ir laukiu atsakymo. 

Įdomu, beje, kuo atsakys “Maxima” ir “Rimi”?

Žudyk Reklamą bloge radau Lietuvos Respublikos policijos video klipą. Niekur jo transliuojamo nemačiau, bet, matyt, netrukus prasidės kampanija. Nes kam daugiau jo reikia?

Pagarba komandai, kuri jį taip gerai nufilmavo ir sumontavo (nors idėjų, aišku, toli semtis nereikėjo – kažkur matyti dalykai taip ir lenda iš kiekvieno kadro). Žiūrėti tikrai smagu, bet… Bet kokia nauda iš jo ir dar iš kelių šimtų tūkstančių litų, išleistų media pirkimui? Kiek reklama pajėgi pakeisti negatyvią informaciją, sklandančią aplink? Kiek ji gali paneigti įsitikinimą, kad nudrengta žalia uniforma apsirengęs tipas, sėdintis sename VW Passat Varėnos miško pakrašty ir klausiantis “Ką dabar, vairuotojas, darysime…?”, yra ne reketininkas, o mano gynėjas? Na, ir taip toliau.

Radikalus nuomonės keitimas apie visuomenei opius dalykus – ne reklamos reikalas ir ne jos nosiai. Ji gali sustiprinti, gali PAkreipti, gali informuoti, bet visas triūsas turi tekti RsV. O jeigu sąžiningai, nė joks RsV nieko nepakeis, kol buitiniame lygmenyje nematysime pasitempusių ir paslaugių policininkų, tvarkingų komisariatų, negirdėsime apie girtus važinėjančius paulikus, neskaitysime apie mažas policininkų algas ir sunkų darbą, kol policininkai lups baudą už menką pražangą kelyje, o ne gražiuoju pagrūmos.

Geriau išleiskime tuos policijos media kampanijos pinigus kitoms policijos reikmėms.

Beje, ta proga verta dar kartą paskaityti klasikinę A. Ries knygą “The fall of advertising, the rise of PR“.

Na, ir enjoy the klipas. Jis tikrai gerai žiūrisi.