Trys minutės NIKE filmuko “Write the Future” ir 22,8 mln. peržiūrų per tris savaites! Filmuko autoriai sako, kad tai vienas geriausių darbų, ką jie yra padarę iki šiol…. Net ir nemačius ankstesnių darbų, norisi pritarti. Norisi žiūrėti dar kartą.
Nuo NIKE stipriai atsilieka PUMA, bent jau peržiūrų skaičium tai tikrai: kol kas tik 535,000 žiūrovų. Labai graži melodija (Gnarl Barkley’s “Going On.”), tikroviški Afrikos vaizdai ir emocijos liejasi laisvai. Ko trūksta? Futbolo žvaigždžių, berods…
Kaip jums? Komentarai, kuriuos man teko skaityti, arba deda į šuns dienas, arba giria. Mano nuomone, gana užlenkta, greitai nusidėvės ir pradės erzinti.
Jeigu jums baltosios meškos kelia tik šiltas (nesvarbu, kad jos iš Šiaurės), emocijas šito vaizdo klipo geriau nežiūrėkit….
Kas tiki, kad reklama turi bet kokiom priemonėm patraukti dėmesį ir išsiskirti iš kitų vaizdų – bus teisus. Kas mano, kad nekomercinės reklamos gali (turi) būti drąstiškos, irgi savotiškai teisūs. Bet aš nenorėčiau, kad mano vaikai naršydami Youtube rastų tokią medžiagą…. O kaip jūs?
Body: Ir aš turiu omeny ne ironišką malonumą, kurio pasigamina žiūrint sveikinimų koncertus per regionines TV. Bet apie viską iš eilės.
Prieš keletą metų žurnalistas klausė Tony Peck’o (OgilvyOne Hong Kong kūrybos direktoriaus) kokia turi būti reklama, kad laimėtų apdovanojimus? Negaila, privačiai galėčiau persiųsti visas jo mintis, tačiau man ilgainiui užstrigo klausimas, kurį jam nuolatos uždavinėjo vienas jo vadovų: “Where’s my fun?” Ir turima omenyje ne tai, kad juoko ašaros turėtų tekėti net po laidojimo paslaugų reklamos, bet tiesiog vykęs humoras, gudrus sprendimas arba sugebėjimas rodomus dalykus pateikti kitu, netikėtu kampu.
Žmogus po darbo krenta prieš televizorių ne tam, kad išgirstų, kokiais milteliais rūbus reikia plauti šiandien, bet su viltim pailsėti, atsipalaiduoti, atsigauti po sunkios dienos. Tikėtina, kad jis puikiai supranta, kas jam sakoma, bet impulso pirkti nėra – nėra reklamoje/produkte to, kas sužadintų smegų sritį atsakingą už pirkimus.
“Where’s my fun?” elementą prisiminiau skaitydamas “Viral Factory” įkūrėjo Matt Smith įspūdžius apie geriausius gegužės mėnesio klipus. Pirmą vietą jis davė žinomam JAV veikėjui (komikui, pardavėjui, etc.) Vince už jo sugebėjimą pardavinėti “Slap Chop”:
Matai žmogaus charizmą, sugebėjimą malt š#*%, puikius tekstus (“Slap your problems away with a Slap Chop”, “Stop having a boring tuna”, “We’re gonna make America skinny again”) ir negali nesistebėti. Tik, va, pasirodo, paskubėjau galvodamas, kad jau žinau, kas yra geriausias gegužės mėnesio <em>viral</em>, nes iš tiesų šis titulas atiteko DJ Steve Porter, kuris remiksavo Vince pardavimų šou:
Bandau prisimint, kada paskutinį kartą muzikinį vaizdo klipą žiūrėjau daugiau negu 20 kartų ir nuleidęs akis konstatuoju, jog po maždaug penktos remiksuotos “Slap Chop” peržiūros, šis daiktas jau mano pirkinių sąrašė.
Kažkur skaičiau, kad socialinės reklamos labai gerai veikia tada, kai jos turi galingą emocinį kablį. Kraujas ir avarijos priverčia pagalvoti apie saugų vairavimą. “Atlapaširdiško” (norėčiau rašyti panašiai prasidedantį žodį) požiūrio į darbų saugą rezultatas, savaime suprantamą, į darbų saugą. Ir taip toliau. Kablys gali būti negatyvus, bet gali būti ir pozityvus. Bet kablys turi būti kablys, o ne didaktika.
Tačiau didaktika persmelkia naujausią “Auginkime atsakingai” klipą. Tokio kablio, kuris buvo pirmajame projekto klipe, nebėra.
Ir pati idėja nelabai įdomi – vaikai kalba suaugusiųjų terminais. Galėtų dar šunys važinėti riedlentėmis.
P.S. Bus dar edukacinė kampanijos dalis (čia įdėjau sąmoningumo skatinimo klipą).
“YouTube” jau yra naujasis “Švyturio” klipas. Pliusai: vaizdas ir scenarijus man pasirodė ne pigiai lietuviškas. Kas tai yra “pigiai lietuviška” sunku paaiškinti, bet kai tūlas reklamos vertintojas tai pamato, jis supranta. Žinoma, ne pigus lietuviškumas kainuoja gerą biudžetą.
Minusai: muzika panaši į Balkanų (dėl artėjančios “Eurovizijos”?), bet ir gal tokią grodavo Mėmelyje? (kas nežino, tai – senasis Klaipėdos pavadinimas). Bet kažkodėl abejoju. Antra, pokštai kvepia lietuvišku teatru, t.y. trūksta subtilumo. Iki “Stella Artois” dar netraukia, nors mūsų šalies kainų lygyje “Švyturys” yra pakankamai “reassuringly expensive”.
Vis dėlto, reklama yra smagi ir, kas puiku, atpažįstamame “Švyturio” stiliuje.
Įdomu, kokį buzzą sugeneruotų šis klipas, jeigu būtų transliuojamas Lietuvoje? Tėvai varytų vaikus nuo televizoriaus ekranų reklamos bloko metu? Reklamos biuras jį pavadintų neetišku? A. Salamakinas pultų į depresiją?
Pletkus, naujienas bei pamatytas / padarytas gražias reklamas siųsti party@dansu.lt Reklamų atveju, jeigu yra galimybė, iš karto prirašykite prie darbo prisidėjusių žmonių sąrašą.
Loading ...
Nauji komentarai