Dansu Dansu

Na, juk jūs žinote – TNS galų gale ryžosi investuoti šiek tiek pinigų ir imti tirtis dar vieną kanalą – NTV Mir. Anksčiau TV tyrimuose didelis gabalas (ir dabar nedaug pasiekitė) žiūrėto laiko keliaudavo į kategoriją, paslaptingai pavadintą “Kiti kanalai”. Kai kuriose demografinėse grupėse šiai kategorijai tenka apie 60 % laiko. Bet niekam tai nerūpi, ar ne?

Kadangi TNS šio kanalo auditoriją stebi tik nuo naujųjų metų, turime tik savaitės duomenis. Tačiau pirmieji skaičiai jau kaitina TV optimizavimo specialistų agentūrose kraują – NTV Mir tenkanti auditorijos dalis lenkia LR TV, TV6, TV1 ir yra visai greta BTV, PBK. Kažkas gaus mažiau reklamos užsakovų pinigų-ų-ų…

Tiesa, NTV Mir, įdomu, per savaitę pasiekia pasiekia dvigubai  mažesnį procentą Lietuvos gyventojų, nei, sakykime, Lietuvos Rytas. Vadinasi, turi gana lojalių žiūrovų ratą, o kiti beveik neužsuka.

Jeigu TNS dar pasikrapštytų duobėje “Kiti kanalai”, kokių skeletų dar rastų? National Geographic didesnį už LTV?

Grafike – auditorijos dalys.

Labai įdomus TNS LT pranešimas, kurį skelbiu beveik visą ir necenzūruotą:

“Didžioji dalis, t. y. 83 proc., šalies gyventojų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais, yra lojalūs vienam jų gamintojui. Lietuvoje šios srities lyderio pozicijas išlaiko skandinavų prekės ženklas „Nokia“ – prie šių telefonų yra prisirišę beveik du trečdaliai, t. y. 62 proc., mobiliuosius įsigyjančių gyventojų. Kiti du daugiausiai lojalių vartotojų Lietuvoje turintys mobiliųjų telefonų prekių ženklai yra „Samsung“ ir „SonnyEricsson“. Jie atitinkamai turi po 13 proc. ir 7 proc. prisirišusių vartotojų.  Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT tyrimas, paremtas sprendimu „States of Mind™“.

„Mūsų tyrimas rodo, kad Lietuvoje labai stiprią lyderio poziciją išlaiko vienas prekės ženklas. Įdomu tai, kad nors Nokia išmaniųjų telefonų rinkoje užleido lyderio pozicijas kitiems prekės ženklams, du trečdaliai lietuvių neįsivaizduoja kito mobilaus gamintojo“, – teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Šiuo metu palyginti mažas mobiliuosius telefonus įsigyjančių gyventojų skaičius renkasi išmaniuosius telefonus, turinčius stiprias pozicijas užsienio valstybių rinkose: „iPhone“, HTC ir „Blackberry“. Tačiau būtent šių prekių ženklų perspektyvas mūsų šalies vartotojai vertina palankiausiai. Dauguma apklaustų gyventojų teigė, kad minėti išmanieji telefonai artimiausiu metu sparčiai plis Lietuvoje ir pritrauks daugiau vartotojų.

Didžiausią vienam mobiliųjų telefonų gamintojui ištikimų vartotojų dalį, t. y. 46 proc. šalies gyventojų, sudaro entuziastai. Jie nuolat domisi naujais telefonų modeliais, aptaria juos su draugais, pažįstamais, stengiasi išnaudoti visas turimo mobiliojo telefono galimybes ar bent jau su jomis susipažinti. Tokių vartotojų daugiausia tarp jaunesnio amžiaus – nuo 18 iki 34 metų – atstovų.

Šiek tiek mažiau, t. y. 37 proc., gyventojų mobiliojo telefono prekės ženklą renkasi iš įpročio – tokį, kurį dažniausiai naudoja. 9 proc. šalies vartotojų apskritai nesvarbu, kurio gamintojo mobilųjį telefoną pasirinkti. Tokių vartotojų daugiausia  yra tarp vyresnio amžiaus šalies gyventojų.”

Įdomu, ar “Nokia” “Windows” telefonas (nežinau ar mūsų šalyje jis parduodamas, tad, matyt, patenku į tuos likusius nepaminėtus 8 %) bus mūsų šalyje blokbasteris ir sustiprins emocinę vertę?

TNS paskelbė, kad:

“bendrovėje įdiegtas didžiausias Lietuvoje modernus telefoninių skambučių centras, kuris suteikia galimybę reprezentatyvią gyventojų apklausą atlikti per vieną dieną.

Be to, įmonė Lietuvoje vykdys ir „Flash Eurobarometer“ viešosios nuomonės tyrimus. Šiemet kompanija TNS Global laimėjo „Flash Eurobarometer“ tyrimų atlikimo kontraktą ketveriems metams, bendradarbiaujant su Europos komisija ir Europos parlamentu“.

Kita neskelbta naujiena – TNS pavyko pervilioti pagrindinę „GfK“ tyrimų ekspertę Agnę Ambrazevičienę, kuri specializuojasi finansų, draudimo ir greito vartojimo prekių rinkos tyrimuose.

TNS stojasi ant kojų.

Straipsnių fone, kuriuose nerimaujama dėl to, kad “Heineken” tiesiai (t.y. ne per agentūras) susitarė su “Google” dėl reklamos pirkimo (bet planavimą “Heineken” žada palikti agentūroms), man pasirodė įdomu kitkas – kanalai, kuriuose alaus gamintojas reklamuosis.

“Heineken” pranešimuose ypač akcentuoja  ”YouTube” ir mobilųjį internetą.

Mes irgi eksperimentuojame su FMCG kategorijai mažiau įprastomis skaitmeninėmis formomis. “Heineken” pavyzdys rodo, kad einame teisinga linkme.

Žinoma, su “YouTube” Lietuvoje kol kas nėra paprasta, tačiau mobilusis internetas gali tapti įdomių sprendimų vieta. Juolab, kad tai jau yra masinis dalykas – tyrimų bendrovės “Berent” duomenimis, išmaniuosius mūsų šalyje turi 11 % žmonių, o TNS teigia, kad mobiliuju internetu naudojasi 14 % gyventojų.

Gavome du pranešimus, kurie mums pasirodė naudingi ir įdomūs.

Pirma, TNS pranešimas, kuriuo jie anonsavo, kad

Lietuvos elektroninėje erdvėje startavo interneto puslapis, kurio tikslas – paprastai ir suprantamai paaiškinti mūsų šalies gyventojams, kaip veikia telemetrų arba televizijos auditorijos tyrimas. Svetainė tvmetrai.lt pateikia išsamią ir objektyvią informaciją apie minėtą tyrimą, kurį Lietuvoje atlieka tyrimų kompanija „TNS LT“.

Vienintelė pastaba – bent jau “Safari” naršyklėjė svetainės formatavimas yra kai kur nusimušęs.

Gfk gi mus nudžiugino (nes kaip tik to mums prireikė) pranešdami, kad įsidiegė ir pradės taikyti naują reklamos efektyvumo matavimo būdą “Eye tracker”:

Tyrimui naudojamas prietaisas, imituojantis prekybos vietą, arba ekranas, kuriame rodomi tiriami vaizdiniai: maketai, video klipai ir pan. Specialiais jutikliais fiksuojamas žmogaus žvilgsnis, o programinė įranga detaliai išanalizuoja, ką žmogus pastebėjo pirmiausia, kaip ilgai jis sutelkė žvilgsnį, stebėdamas tam tikras detales.

TNS nuo šių metų pradžios padarė interneto reklamos monitoringo “apgreidą” ir pradėjo skelbti gerokai didesnį kiekį duomenų (pvz. parodymus). Išlaidos reklamai internete, kurias TNS gaudavo iš portalų, yra dabar apskaičiuojamos pagal panašias metodikas, kaip ir kitos medijos. Taigi, matome interneto reklamos gross kainas. Skaičiuojant jomis, internetas Lietuvoje yra tvirtai medija… Nr. 2.

Ar galime tikėti tuo, ką matome? Vien nuolaidomis komerciniams užsakovams situacijos paaiškinti negalime, nes 90 % nuolaidas retai kas dalina. Matuojama tiksliau ir daugiau? Vadinasi, iki šiol nežinojome kiek daug pinigų sukasi šioje medijoje. Ir tai privers į kampanijas internete pasižiūrėti kitaip, nes jų reikšmė, matant ką daro konkurentai, išaugs.

Kitas dalykas – savireklama ir partnerių reklama. Šioje gross pinigų krūvoje, be abejonės, ji sudaro gerą gabalą. Ir tie 90 % nuolaidos rodo kaip nedaug portalai vertina savo nuosavybę dabar ir kiek yra monetizavimo galimybių.

Duomenys: TNS LT.

Beje, žadama, kad nuo balandžio mėnesio matysime ir išlaidų reklamai “Facebook’e” kiekį. Dar daugiau, netrukus turėtume matyti ir kampanijų lietuviškame internete GRP.

TNS išplatino pranešimą apie Baltijos šalių reklamos rinkų situaciją praėjusiais metais. Kelios įdomybės:

• Lietuvoje reklamos apimtys, lyginant su 2009, sumažėjo nežymiai – tik 2 %. Latvijoje – net 13 %.
• Išlaidos reklamai Estijoje buvo didesnės nei Latvijoje.
• Visose šalyse išlaidos reklamai internete augo.
• Nors Estija yra mažiausia, reklamai internete buvo išleista beveik 10 mln. eurų. Lietuvoje – 7.2 mln. eurų.

Šiek tiek daugiau info apie Lietuvą yra “Media House” puslapyje.

Spauskite paveikslėlį, kad matytumėte didesnį vaizdą.

Gavome TNS pranešimą, kuris skelbia, kad:

Lietuvoje atliekamų televizijos auditorijos tyrimų matavimo sistema atitinka tarptautinius reikalavimus ir yra tinkamai naudojama, o tyrimai atliekami kokybiškai.

Audito metu buvo įvertinti: TV auditorijos tyrimo panelės atranka, palaikymas, kontrolė, taip pat kokybės kontrolės procedūros.

Vertino Helen Harrison, atstovaujanti nepriklausomai rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijai „Helen Harrison & Company ltd“.

Vis dėlto, net ir audito išvados nepašalins visų abejonių. Galų gale, kai patenki į situaciją kada apie žiūrėjimą sprendi pagal kelias dešimtis apklaustųjų, net ir nenorėdamas suabejosi. Žinoma, tai – mažos rinkos likimas, bet dėl to nėra paprasčiau.

Iš TNS gavome laišką, kad:

interneto reklamos monitoringo duomenyse nuo šių metų ketiname padaryti esminius pakeitimus. Iki šiol didžiąją dalį duomenų mums pateikdavo ne interneto puslapiai, bet interneto reklamos tinklai, todėl neturime dalies svarbios informacijos – puslapių pavadinimų.

Nuo šių metų kovo mėnesio ketiname suvesti pilną informaciją gaunamą iš interneto puslapių. Puslapiai parodę norą bendradarbiauti: Delfi.lt, One.lt, Lrytas.lt (tik tiesioginė reklama), Draugas.lt (tik tiesioginė reklama), Zebra.lt (tik tiesioginė reklama), Klubas.lt, Visalietuva.lt.

Šių puslapių reklamos duomenys atspindės tik dalį interneto reklamos rinkos, tačiau tai bus pilna ir tiksli informacija apie reklamines kampanijas. Tikimės, kad ateityje prie interneto reklamos bazės pridės ir kiti rinkos dalyviai.

Mes TNS siūlysime ties šiuo nesustoti, o padaryti dar ir daugiau mažų žingsnelių:

• Pradėti tirti ne tik išlaidas, bet ir parodymų skaičių. Tai būtų pirmas žingsnis link dar skaidresnės ir aiškesnės interneto rinkos;
• Įtraukti dar bent 15min.lt;
• Pradėti kūrybinių sprendimų monitoringą.

–>

Ką rekomenduotumėte TNS jūs? Padarykime tikrą consumer-generated B2B projektą.