Jeigu atidarinėjate restoraną, galeriją arba kokią nors kailių parduotuvę, jūs, be abejonės, norite žiniasklaidos dėmesio. Nes galvojate, kad netrukus duryse stumdysis nekantrūs pirkėjai arba valgytojai.

Žiniasklaidos dėmesio paprasčiausiai susilaukti: a) jeigu RsV agentūra yra profesionali ir randa įdomų kampą istorijoje apie atidaromą vietą; b) pasikviesti p. M. Petruškevičių ir dar kelis nuolatos viešumoje šmėžuojančius asmenis, juos vaišinti ir laukti, kad fotografai (kažkodėl kai kas juos vadina “paparaciais”) nufotografuos. Tada redaktoriai įdės į “Žmones”, “Laisvalaikį” ir “Stilių”.

Tačiau manęs nepaleidžia įsitikinimas, kad valgytojai arba kailių pirkėjai nuotraukose mato naujas p. M. Petruškevičiaus kelnes, bet visiškai nekreipia dėmesio į vietos, kurioje tai vyksta, pavadinimą. Jie nekreipia dėmesio ir į interjerą, nes paprasčiausiai jo nemato. Apie maistą nėra nė kalbos, nes apie jį – nė žodžio.

Tokių vienodų atidarymų netrūksta. Visur tie patys veidai. Ir jie nieko neduoda naujo kailių salono prekės ženklui. O salonas arba restoranas po metų užgęsta.

O visa tai galima padaryti paprasčiau, pigiau ir, svarbiausia, efektyviau, pasikviečiant žmones, rašančius blogus. Jeigu atidarinėjamas naujas restoranas arba baras, kodėl nepasikvietus moterų, rašančių apie maisto gaminimą, daiktus ir gyvenimą? Jeigu atidaromas interjero salonas, ar reikia tik tų pačių veidų iš nuotraukų, ar geriau padaryti išskirtinį vakarą rašytojoms? Nes jos turi skaitytojų, kurios (ir kurie) turi šeimas bei draugų. Jie visi kalbasi, planuoja pirkinius bei laisvalaikį. Ir svarbiausia, blogeriai turi skaitytojų pasitikėjimą, kuris gali nukreipti restorano potencialių restorano klientų srautą viena arba kita kryptimi.

Skaičiai? Kažkada jau rašiau, kad didesni blogai skaitytojus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Nezinau.lt turi apie 150’000 unikalių (t.y. nepasikartojančių) lankytojų per mėnesį, „Pragaro virtuvė“ – apie 35’000.

O čia galima pasižiūrėti kaip su blogerėmis bendradarbiauja „Mineraliniai Vandenys“.