Dansu Dansu

Prieš porą savaičių LTV laidoje “Durys atsidaro” apie sunkia situaciją kultūros rėmimo, mecenavimo srityse kalbėjo Aurimas Kamantauskas (ex “Publicum Events” vadovas, o dabar renginių organizavimo įmonės “Rekūrai” vadovas, jeigu čia ne tas pats) ir k/f “Kino pavasario” direktorius Algirdas Ramaška. Iš pirmo žvilgsnio jų mintys apie tai, kad remti kultūrą įmonėms turėtų būti prestižas atrodo teisingos, bet iš tiesų, tai klaidingas, vienpusiškas požiūris. Deja, tuo serga ne tik renginių organizatoriai, įvairios nevyriausybinės (tame tarpe ir vaikų gynimo, puolimo, auginimo, auklėjimo ir maitinimo) organizacijos, bet ir pačios komercinės įmonės, kurios dažnai pamiršta, jog rėmimas nėra asmeninių pomėgių propagavimas įmonės sąskaita – tai atsakomybė. Atsakomybė, kuri įeina į įmonių socialinės atsakomybės sąvoką. Bet apie viską iš eilės ir pradžiai kelių minučių epizodas iš LTV laidos (žiūrėti nuo 29.30):

Trumpai esmę galima reziumuoti Aurimo Kamantausko žodžiais: “Aš manau, kad parama, mecenavimas kultūros, visų pirma, turi būti prestižas ir didžiulė atsakomybė. <…> Lietuvoje verslas visų pirma į mecenavimą žiūri, kaip į naudos ieškojimą, o tik po to į prestižą. Kai šitos sąvokos abi susikeis vietomis, tada mes tikrai galėsime didžiuotis, kad verslas žiūri į mecenavimą, kaip į prestižą, į garbę.”.

Tai galėtų būti tiesa tik tuo atveju, jeigu įmonė yra vienas žmogus. Na, taip, koks V. Romanovas, tikriausiai, taip ir mano, todėl tapęs Europos (ar visatos?) šokių čempionu mecenuoja “Korsarą”, tampa teatro arenos remėju (kurioje spektaklius rodo kito banko remiamas teatras) ir panašiai. Žiūrint tiesmukai (nesu “Ūkio banko”, tpfu, t.y. Vladimiro Romanovo konsultantas, tad tikrosios situacijos nežinau) sunku suprasti, ką bankas turi bendra su šia veikla? Ką apie tai mano banko darbuotojai, kaip jiems paaiškinama, kodėl pinigai, kurie galėtų būti skirti jų atlyginimams, skiriami “Korsarui”, kurio jie nelabai išgalės pasižiūrėti? Arba, pavyzdžiui, įsivaizduokim, yra prekybos įmonė, kuri remia įvairias žalias iniciatyvas, vaikus, bet tuo pačiu jos pardavėjos nuolat skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis, mažu atlyginimu. Mes esam įpratę manyti, kad jeigu įmonė daro gera (PR’ą), ji yra gera. Vis tik įmonė, visų pirma, yra jos darbuotojai, akcininkai, vadovai. Pripažinkim, nei patys taip elgtumės, nei iš kitų gražu reikalauti, kad pirmiausia būtų paremta kultūra, o tada pasirūpinta ir savo darbuotojais.

Read the rest of this entry »