Dansu Dansu

“Media House” šiandien paskelbė paskutinio TNS spaudos auditorijos tyrimų rezultatų apžvalgą.

Susidaro įspūdis, kad didysis kritimas baigėsi – pastaruosius pusantrų metų skaitytojų skaičius yra plato būsenoje. Beje, būtų įdomu palyginti pastarųjų metų spaudos skaitymo ir interneto skvarbos priklausomybę. Gal prisotinimas internetu pasiekė tą ribą, kad tie, kurie geba gyventi be popieriaus, jau taip ir gyvena, o visi kiti naudoja kelis šaltinius?

MH bloge matysite ir žurnalų skaičius.

Rekomenduojame pasižiūrėti praėjusių metų efektyviausių JAV reklamų žurnaluose sąrašą. Įdomu tai, kad dauguma jų – labai paprastos. Tai dar kartą įrodo, kad efektyvumas ir eksperimentai (arba drąsa, kaip kai kas mėgsta tai vadinti) nėra vienas ir tas pats.

Teisinga emocija ir žinia – svarbiausia.

Pasižiūrėti galima čia.

Papildant mano įrašą “Media House” bloge apie tai, kaip Lietuvoje keičiasi spaudos skaitymas, norėtųsi pridurti kelis sakinius iš makro perspektyvos.

Masinė Lietuvos gyventojų migracija į internetą nėra tolygu masiniam leidinių skaitymui internete. Pavyzdžiui, TNS duomenimis 2009 metais Lietuvoje internetu naudojosi 55 % gyventojų. Tačiau tik 26 % gyventojų daugiau ar mažiau reguliariai internete skaitė lietuviškus leidinius ir 14 % – užsienio. Taigi, daugeliui internete praleistas laikas yra laikas tikrinant elektroninį paštą, kelioms minutėms įlendant į “Facebook” arba “One” bei reikiamos informacijos “pagūglinimas”. Šio tipo interneto naudotojams vieno – dviejų parodymų portale neužteks, kad jie imtųsi veiksmo. Jiems pasiekti reikalinga ir spauda.

Užteks televizijos? Vargu. Sena marketingo tiesa sako, kad geriausiai veikia priemonių kompleksas, nes skirtinguose kontekstuose reklaminio pranešimo dalys įsisavinamos skirtingai.

***

“Bulvaras” tvirtai tapo lietuviškos žurnalistikos dalimi. Pirmąjį dešimtmetį po Nepriklausomybės atgavimo buvo nemažai noro lygiuotis į kokybę. Netrūko diskusijų apie tai, kokia turi būti kokybiška žiniasklaida. Tačiau politikai ir ekonomikai “susmulkėjus”, “sukasdienėjus”, neišvengiamai “rimtuva” liko tik nišine pramoga. Tą seniai išgyveno Vakarų Europa, o dabar atėjo laikas ir mums. Be to, ir skaitmeninė fotografija stipriai atpigino bulvarinio skaitalo gamybos procesą.

Todėl “Žmonės”, “Klubas” – tvirta mūsų kasdienybės dalis. “Bulvaras” įžengė ir į dienraščių pirmuosius puslapius – Zvonkai yra “Lietuvos Ryto” premium dalies turinys. “Bulvaras” yra populiari rubrika ir interneto portaluose. Ir negali smerkti – “Vakaro Žinių” sėkmė patvirtina, kad tai yra tas, ko reikia pirkėjui. Tad “Žmonių” klonų bus ir daugiau. O naujos platformos – blogai, socialiniai tinklai – bulvarinio skaitalo sklaidą tik supaprastina (pvz., lietuviškas “Startrash Online” ir kt.).

***

Pastarieji keli metai buvo ir sparčios žiniasklaidos holdingų plėtros laikotarpis. “MG Baltic”, “Balsas.lt” grupės įsigijo daugiau leidinių, “Lietuvos Rytas” – televiziją. “Snoras” – dalį “Lietuvos Ryto” akcijų. Tačiau nepaisant grupių augimo, reklamos rinka nepajuto, kad tai duotų apčiuopiamos naudos užsakovams. Pasiūlymai, apimantys skirtingas žiniasklaidos grupių nuosavybes, kol kas yra daugiau rudimentiniai. Pavyzdžiui, kainų ir sąlygų pasiūlymas, apimantis reklamą LNK, “UPG Group” bei alfa.lt, būtų greičiau išimtis nei taisyklė.

Ko bijomasi? Kad užsakovai “nepasirašys”, nes perkant tokį paketą, rizikuojama kad nebus priemonių pasiekti kai kurioms tikslinėms grupėms? Tačiau būkime objektyvūs – nepakeičiamų žiniasklaidos priemonių nėra. Įvertinus galimą kainos ir auditorijos pasiekimo santykį, atsiranda įdomių galimybių.

Tad čia slypi nemaža galimybė žiniasklaidos holdingams užsidirbti, o užsakovams gauti gerą “deal’ą”.

P.S. Ačiū VG už temą.

Trumpa, nes viso neperskaičiau – “Intelligent life” pasirodė tik vakar, o apimtis – per 120 puslapių – kiek didoka vienam vakarui. Bet pirmas įspūdis neblogas.

Kokie pliusai? Geros kokybės poligrafija – viens. Malonu pačiupinėt, tuom žurnalas gi ir skiriasi nuo kompo ekrano.

Geras maketas – du. Aišku, jaučiasi „mamytės” iš D.Britanijos įtaka, maketuota pagal jų reikalavimus.

Geras vertimas – trys. Skirtingai nuo, tarkim, kokio nors „Iliustruotojo mokslo”, kur vertėjai nuolat palieka daniškų užrašų po nuotraukom ar kitų nesąmonių.

Na, ir kaina visai normali – 14 litų kažkiek centų yra daugiau nei bet kuris lietuviškas mėnraštis, tačiau mažiau nei užsienietiškas savaitraštis. O ir išeina žurnalas kas ketvirtį.

Turinys? Čia toks dvejopas įspūdis liko. Dauguma tekstų verstiniai, lietuvių autorių – tik keli. Bent kol kas, mano galva, pastarieji nusileidžia panašiom temom rašančios „Verslo klasės” turiniui. Na, tai ištaisomas dalykas, nes reikia šiek tiek laiko, kol žmonės „pagauna” stilių. Arba kol skaitytojai įpranta.

Iš originalo versti tekstai įdomūs, tik su jais kita bėda: dalis skirti auditorijai, kurios Lietuvoje nėra. Na, tarkim, straipsnis apie Paryžiaus restoraną, siūlantį keliolika tūkstančių vyno rūšių. Kurių kainos – taip nuo 100 eurų. Ir kurių pavadinimai tiek man, tiek 99 proc. lietuvių – ne daugiau, nei prancūziškų raidžių rinkinys :)

Būtent temų „tolumas” – tiek geografine, tiek pinigine prasme – nuo eilinio skaitytojo gali įkišti didžiausią pagalį į „Intelligent life” ratus. Bet jei atsilaikys, manau, įpūs truputį naujų vėjų į žurnalų rinką Lietuvoje.

Matyt, tai yra neišvengiama – pasižiūrėti tai, kas rašyta prieš kelis metus ir stebėtis naivumu. Taip ir nesibaigiančioje istorijoje apie mokamas vs. nemokamas žinias. Juk vos prieš porą metų vyravo “news want to be free” diskursas. Apie atvirkščius procesus nesinorėjo rašyti, nes atrodytum nieko nesuprantąs.

Vis dėlto, vis daugiau drąsių vadybininkų darant tai, kas atrodė neįmanoma – apmokestinant turinį – “priekyje žengiantys” komentatoriai ir stebėtojai pasuko atgal. Dabar kuo toliau – tuo daugiau žinių apie sėkmingai mokesčiais apkrautą turinį. Arba jos tiesiog man dažniau patenka į akis.

Taigi, dar viena, bet įdomi “Newsweek” istorija apie tai, kaip JAV regioninis laikraštis apmokestino savo interneto turinį ir pasididino tiražą. Straipsnis yra čia.

Įdomus straipsnis apie tai, kaip “Financial Times” sėkmingai kuria mokamų naujienų verslą.

In another effort to generate additional digital revenue, the newspaper restricted access last year to its content through databases like Factiva and LexisNexis, requiring users to buy special licenses to read archived articles. More than 600 corporate customers, with a total of about 50,000 users, have done so.

The price of a subscription to the databases “wasn’t reflecting the value of what we were producing,” Mr. Ridding said. “So we took control of the pricing,” he said, adding that the change led to “robust revenue growth.”

Straipsnis yra čia, bet jau ir “The New York Times” prakalbo apie mokamus dalykus.

Gavome pranešimą, kad nuo liepos mėnesio “TOP Girl” sustabdo leidimą. “TOP Girl” – “Panelės” konkurentas, kuris dėmesio vertu konkurentu niekada netapo.

Nusipirkęs “Akistatą”, kurią “Balsas.lt” įsigijo irgi visai neseniai, ir “Ievą”, naujasis žiniasklaidos koncernas, mūsų žiniomis, sustoti neketina. 

Kol kas tiek apie šią naujieną. Dėl trumpumo ji turėtų būti “Twitteryje”, bet kol kas “Dansu Dansu” skaitytojų ten mažai.

Benagrinėdamas tą patį “Initiative/VIA” naujienlaiškį, pastebėjau dar vieną įdomų dalyką – “Cosmopolitan” populiarumas lėtai, bet užtikrintai važiuoja žemyn. Žinoma, skaitytojus praranda dauguma rinkos lyderių (žr. tiek “Cover”, tiek “Cover max” stulpelius) , bet “Cosmo” tai daro greičiausiai.

Ir gal vieną gražią dieną aplenks? Kaip kažkada aplenkė “Vakaro Žinios”.

Duomenys – iš “Initiative/VIA” naujienlaiškio.