Dansu Dansu

Neaišku ką daryti su socialinės žiniasklaidos žvėrimi? “Copy with pride”.

cmo.com portale radau paprastą, bet naudingą suvestinę apie tai, kaip rinkodaroje išnaudoti įvairius socialinius portalus.

Prašome pasižiūrėti.

Prieš kelis mėnesius “Media House” bloge buvau įdėjęs “Facebook.com”, “One.lt” ir “Draugas.lt” naudotojų skaičiaus palyginimą. To įrašo tikslas buvo tiek sau pačiam, tiek ir kitiems atsakyti kokiame portale yra Lietuvos socialinių tinklų naudotojas. Buvo įdomu pamatyti, kad net ir vyresnis mūsų šalies gyventojas nevengia jais pasinaudoti. Tą patį patvirtina ir praėjusių metų gruodžio skaičiai.

Turiu pastebėti, kad lietuviškų portalų atveju yra nurodyti unikalūs lankytojai, o “Facebook” – profilių skaičius. Galima manyti, kad unikalių “Facebook” lankytojų skaičius yra mažesnis nei čia parodytas, nes bent 20 – 30 % šio portalo profilių yra mažai arba visai neaktyvūs.

Tačiau neseniai vienos diskusijos metu buvo teisingai suabejota, kad vienas naudotojų skaičius nieko nerodo. Ir greičiausiai vyresni Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose praleidžia labai mažai laiko.

Taigi, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose? Žinoma, 36-metis negali lygintis su 14-mečiu, tačiau ten būna vis tiek netrumpai. Štai skaičiai (nėra “Facebook”, nes “Gemius” jo netiria).

Taigi, praėjusių metų gruodžio mėnesį 14-metis One.lt vidutiniškai praleido apie 13 valandų, o 36-metis – virš 6. Ką jie ten darė? Ko gero, tikrai neužbėgo tik pasitikrinti “One” pašto, nes tam daug laiko nereikia. Vadinasi, bendravo su draugais, peržiūrėjo nuotraukas, sudalyvavo reklaminiuose žaidimuose.

Tad galvodami apie tai, kokiais būdais nunešti reklamą vyresniam vartotojui, drąsiai galime galvoti ir apie “One.lt”, ir apie “Draugas.lt”, ir apie “Klase.lt”. Mitas, kad tik vaikai čia lankosi.

Tiesa, taip ir neatsakiau į įrašo antraštėje užduotą klausimą kodėl 40-mečiai praleidžia tiek daug laiko Draugas.lt. Turiu versiją, kad tame amžiuje išsiskyrus, sunku susirasti sau porą. Tad kur jos daugiau ieškoti, jeigu ne Draugas.lt?

Man visada atrodė keista, jog kalbėdami apie soc. media, kalbame apie ĮRANKIUS – Facebook, Twitter ir pan. Socialinė media yra ne įrankiai, o komunikacijos turinys internete ir net nebūtinai jame. Turi būti viskas aišku:

“Razorfish Digital Brand Experience Report 2009”, ko gero, yra vienas įdomiausių 2009-ųjų tekstų apie skaitmeninę rinkodarą. Jo pagrindas – 1’000-io JAV gyventojų apklausa, kurioje metu mėginta suprasti kaip internetas įtakoja vartotojų santykį su prekės ženklais.

Visą ataskaitą galima peržiūrėti čia.

Tačiau, spėju, dauguma neperskaitys šio 65 puslapių dokumento (nors ir parašyto labai lengvai). Tad štai kelios ištraukos, ties kuriomis verta parymoti bei pamedituoti:

Many social pundits would say that this is a new form of “dialogue” with brands. But if that’s so, the subject of that “dialogue” surprises. Based on our research, it’s not so much about some type of “shared passion” for a brand’s values. Largely, it’s about deals—pure and simple.

Thirty-three percent of consumers who “friend” a brand on Facebook or MySpace report doing so because they are a current customer. There’s little reason to “friend” a brand you’re indifferent about.

Vis dėlto, nors vartotojai ieško tik gerų pasiūlymų, bendravimas su prekės ženklais juos paverčia jų advokatais.

According to our study, the overwhelming majority of consumers who actively engage with a brand (e.g., follow a brand on Twitter or enter a contest) can evolve from passive reactors to advocates almost instantaneously. On average, 97% report increased brand awareness;98% show increased consideration; 97% will likely purchase a product from the brand; and 96% may recommend the brand to their friends.

Lietuvoje dažnai įsivaizduojama, kad tik socialiniai tinklai yra vieta, kurioje vartotojai bendrauja su prekės ženklais. Vis dėlto, “Facebook’u” internetas nesibaigia. Tai konstatuoja ir “Razorfish”:

Keli faktai – “Facebook” 2009 m. rugsėjo 13 d. duomenimis yra 232’440 Lietuvos gyventojai (visai nemažas miestas). Iš jų absoliuti dauguma – 198’280 – virš 18 metų, t.y. turintys balso teisę. Lietuvos politikos veikėjai irgi turi savo profilius “Facebook”.

Tačiau pasibaigus rinkimams, pasibaigė ir aktyvumas profiliuose. Pavydžiui, paskutinis įrašas Dalios Grybauskaitės profilyje – gegužės 17 dieną 13:06, nors ji turi virš 5’000 rėmėjų “Facebooke”. O toks resursas savo idėjų propagandai bei emociniam ryšiui užtikrinti… Arba Vytautas Landsbergis – virš 1’000 rėmėjų. Paskutinis atnaujinimas – 2008 vasara. Andrius Kubilius – 100 rėmėjų, tačiau profilį atnaujina ne jis pats. Ir dedamos tik nuotraukos. Nors arogantiškasis vyriausybės vadovas turėtų puikią vietą bendravimui su rinkėjais. Arūnas Valinskas – 40 fanų ir viso labo prieš metus įdėtos kelios nuotraukos. Gintaro Steponavičiaus profilį gali matyti tik draugai.

Maži draugų/ rėmėjų skaičiai, todėl “Facebook” nėra vertas dėmesio? Atsiradus aktyvumui, padidėtų ir skaičius. O kol kas yra taip, kad Vilniaus barai ir kavinės turi daugiau draugų nei šalies mastu veikinatys politikai, kuriems jau dabar reikia pradėti rūpintis eiliniais artėjančiais rinkimais. Ir ne viename mieste, o visoje Lietuvoje. “Coffee Inn” – beveik 7’000 fanų. “Woo” – 5’000. “Vero Cafe” – pustrečio tūkstančio. “Wok to Walk” ir “Havana Social Club” – virš tūkstančio.

Verslininkai puikiai supranta, kad vartotojų savanoriškas bendravimas su prekės ženklais – puiki priemonė ir lojalumui didinti, ir galimybė greitai gauti atgalinį ryšį. Politikai turėtų suprasti tą patį. Seimo narys, netingintis kartą per savaitę brūkštelėti trumpą žinutę savo profilyje, yra kur kas įdomesnis ir simpatiškesnis nei kalbanti galva iš TV. Juolab, kad “Facebook” (ir net “Twitter”, nors jis ne toks mūsuose populiarus) leidžia apeiti žiniasklaidos filtrą, neretai savaip interpretuojantį jų pasisakymus.

Tad JAV prezidentas Barakas Obama ir toliau naudojasi socialiniais tinklais, kad užsitikrintų rinkėjų paramą savo planuojamoms reformoms. Kalifornijos gubernatorių A. Schwarzeneggerį “Twitteryje” seka virš milijono. Įrašai ten – kiekvieną dieną.

Iš paskutinių “Advertising Age” naujienų užkliuvo tokia žinia: įsigyti 5.000 draugų Facebook’e gali tik už 654,30 USD!

Jungtinėse Valstijose internetinės reklamos kompanija “uSocial”  siūlo pirkti internetinius “draugus”. Vieneto kaina svyruoja priklausomai nuo kiekio: nuo 7,6 iki 8,7 amerikietiško cento už galvą. Kažkokiu mistiniu būdu įmonė paskaičiavo, kad vieno fano vertė siekia iki 1 JAV dolerio per mėnesį, todėl investicija atsipirks be klausimų. Dar įdomiau – Twitter’yje draugai yra brangesni ir neturi urminių nuolaidų:(

Pasirodo, šiais laikais gali nusipirkti net draugystę. Bet ne meilę.

P.S. Greituoju būdu užmetu akį į kelias lietuviškas įmones Facebook’e. Smalsu, kiek jos turi fanų, ar ne? Žiūrim, ka turim: leidykla Baltos Lankos – 189 (gal čia vien tik literatūriniai gurmanai renkasi?), alaus baras Būsi Trečias – 433 (gal ir neblogai, jeigu visi reguliariai užsuka  išlenkti po puslitrį), knygynų tinklas Pegasas – 855 (mažoka, sakyčiau), kavinių tinklas Vero Cafe – 2.479 (neblogai, bet greit pamatysim, kad gali būti ir geriau), kavinių tinklas Coffee Inn – 6.670 (pagarba), ir taip toliau. Atrodo, kad Lietuvoje visi draugai (kol kas) yra tikri, netgi skaitlingiausi “kofeinščikai”:)

Įdomi statistika: 

• Only 5% of blogs are updated more than once every 120 days, and less than a million are updated every day.  Out of 133 million blogs included in the late 2008 survey by Technorati, most of them are abandoned after the first post or two
• While blogging has subsided to levels last seen somewhere in 2005 or so, about half of Twitter’s micro-bloggers post, or tweet, less than once every 74 days.  Most of the platform’s traffic is generated by 10% of its users, according to this Harvard study.

Ir dar “Technorati” statistikos: bloginama mažiau.

2004: 400,000 blog posts per day.
2005: ?
2006: 1.3 million blog posts per day
2007: 1.5 million blog posts per day
2008: 900,000 blog posts per day

Gal viskas baigiasi ir ramiai vėl sėdėsime apsikabinę seną gerą laikraščio portalą? Skaitysime komercinį ex-blogą, rašomą grupės kolegų už atlygį?

Ar jums niekada, nors trumpai trumputei akimirkai nepasirodė keista, kad “Facebook” yra nemokamas? Kad “YouTube” yra nemokamas? VIS DAR nemokamas.

Kažkada turėjau trumpą pasvarstymų valandėlę apie tai, kas atsitiktų, jeigu vieną gražų vakarą ekrane pamatyčiau, kad “Facebook” siūlo susimokėti mėnesio mokestį. Ir greičiausiai, pagalvojau, kad mokėčiau, nes pripratimas yra stiprus dalykas. Kai ATrandi draugus iš naujo, kai pripranti bendrauti su jais bent virtualiai, netekti ryšių nebesinori.

Įdomu tai, kad tokios mintys į galvą ateina ne man vienam. Ir jos paremtos skaičiais. Štai “Silicon Alley Insider” apie nemokamo “YouTube”, portalo, generuojančio milžiniškus nuostolius, problemą (visa analizė yra čia): planuojama, kad 2009 m. pajamos - $240 milijonai; veiklos sanaudos (operating cost) - $711 milijonai. Taigi, skyle - $470 milijonai. Kiek Gūglas tai kentės?

Ir “Advertising Age” komentaras…  Apie tai, kad “Facebook’ui” jokios naudos iš to, kad visokių Trečiojo pasaulio šalių gyventojai staiga puolė kurtis savo profilius. Išlaikyti tai kainuoja (serveriai, personalas, etc.), o monetizuoti – jokių galimybių. Visas žurnalo komentaras yra čia.

O “Notes from the Digital Frontier” stebisi kur “Facebook” talpina tiek daug turinio:

Just to get some perspective on all of this, let’s do some quick math: Facebook has a size limit of 4 megabytes for the photos uploaded to the site. Let’s assume that all 850 million photos loaded each day are right in the middle at 2 MB. So… 850 million photos of 2 MB each is roughly 1.7 billion MB, which equals about 1600 terabytes or 1.6 petabytes. 1.6 petabytes?!? Per day!!?!

Serverių parkas turėtų būti milžiniškas. O šilumos skleisti tiek, kad galėtų apšildyti visą Kazlų Rūdą.

Kuo tai gręsia socialinių tinklų naudotojams? Atsakymas, ko gero, peršasi pats. Nebent kažkas sugalvos kaip visą tai ”monetizuoti” neerzinant vartotojų. Tačiau metai bėga, o gerų minčių vis neatsiranda.

Labai įdomus skaitalas.