Dansu Dansu

Įdomi prezentacija, kurioje su meile suskaičiuoti ir aprašyti nesėkmingi prekės ženklų pasirodymai socialinėje terpėje.

Mokykimos.

Nors “Facebook” aukso karštligė Lietuvos rinkodaroje tęsiasi jau antrus metus, daugumos prekės ženklų puslapiai gali pasigirti tik menkomis gerbėjų gretomis. Būkime sąžiningi patys sau – 10’000 fanų 3.4 mln. Lietuvos gyventojų jūroje yra nedaug. Plius įvertinus, kad fanas nėra lygu lojalus pirkėjas…

Vis dėlto, turime nenuleisti rankų. Įkvėpimui – “Starbucks” istorija.

Prezentacija – ilga, bet rekomenduoju peržiūrėti net ir tiems, kuriems soc. tinklai yra kasdienybė.

Jeigu atidarinėjate restoraną, galeriją arba kokią nors kailių parduotuvę, jūs, be abejonės, norite žiniasklaidos dėmesio. Nes galvojate, kad netrukus duryse stumdysis nekantrūs pirkėjai arba valgytojai.

Žiniasklaidos dėmesio paprasčiausiai susilaukti: a) jeigu RsV agentūra yra profesionali ir randa įdomų kampą istorijoje apie atidaromą vietą; b) pasikviesti p. M. Petruškevičių ir dar kelis nuolatos viešumoje šmėžuojančius asmenis, juos vaišinti ir laukti, kad fotografai (kažkodėl kai kas juos vadina “paparaciais”) nufotografuos. Tada redaktoriai įdės į “Žmones”, “Laisvalaikį” ir “Stilių”.

Tačiau manęs nepaleidžia įsitikinimas, kad valgytojai arba kailių pirkėjai nuotraukose mato naujas p. M. Petruškevičiaus kelnes, bet visiškai nekreipia dėmesio į vietos, kurioje tai vyksta, pavadinimą. Jie nekreipia dėmesio ir į interjerą, nes paprasčiausiai jo nemato. Apie maistą nėra nė kalbos, nes apie jį – nė žodžio.

Tokių vienodų atidarymų netrūksta. Visur tie patys veidai. Ir jie nieko neduoda naujo kailių salono prekės ženklui. O salonas arba restoranas po metų užgęsta.

O visa tai galima padaryti paprasčiau, pigiau ir, svarbiausia, efektyviau, pasikviečiant žmones, rašančius blogus. Jeigu atidarinėjamas naujas restoranas arba baras, kodėl nepasikvietus moterų, rašančių apie maisto gaminimą, daiktus ir gyvenimą? Jeigu atidaromas interjero salonas, ar reikia tik tų pačių veidų iš nuotraukų, ar geriau padaryti išskirtinį vakarą rašytojoms? Nes jos turi skaitytojų, kurios (ir kurie) turi šeimas bei draugų. Jie visi kalbasi, planuoja pirkinius bei laisvalaikį. Ir svarbiausia, blogeriai turi skaitytojų pasitikėjimą, kuris gali nukreipti restorano potencialių restorano klientų srautą viena arba kita kryptimi.

Skaičiai? Kažkada jau rašiau, kad didesni blogai skaitytojus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Nezinau.lt turi apie 150’000 unikalių (t.y. nepasikartojančių) lankytojų per mėnesį, „Pragaro virtuvė“ – apie 35’000.

O čia galima pasižiūrėti kaip su blogerėmis bendradarbiauja „Mineraliniai Vandenys“.

Socialinė medija ir jos matavimai

„Bet kuri gera marketingo strategija prasideda nuo būsimų rezultatų matavimo strategijos“. Nors neįmanoma pateikti universalaus socialinės medijos poveikio verslo rezultatams matavimo modelio, nes skiriasi verslo tikslai ir matavimo priemonės turėtų būti parenkamos konkrečiam atvejui, tačiau įmanoma kalbėti apie tam tikrus socialinės medijos poveikio matavimo principus.

Kalbant apie socialinės medijos poveikio matavimą, galima išskirti dvi stovyklas: vieni teigia, kad negalime kalbėti apie socialinės medijos investicijų grąžą (ROI) tradicine prasme, t.y. socialinė medija yra santykių su klientais valdymais ir įmonės pirmiausia turėtų pradėti galvoti apie tų santykių palaikymą ir vystymą, o pardavimai yra tokių santykių rezultatas, kita pusė teigia, kad augančios atskaitomybės eroje socialinės medijos poveikio matavimas yra įmanomas ir netgi būtinas.

Read the rest of this entry »

Antroji, priešpaskutinė, Tado Pūko įrašo dalis.

* * *

Socialinės medijos aplikacijos

Angliškam terminui „widgets“ apibūdinti nėra tikslaus lietuviško atitikmens, tai tam tikra interneto programa – aplikacija, kurios panaudojimo aplinka gali būti tiek asmeninio kompiuterio darbalaukis, tiek mobilusis telefonas. Tokios aplikacijos internete esantį turinį (renginiai, datos ir t.t.) perneša į kitą vartotojui patogią aplinką: kompiuterį, telefoną ar specialiai tam skirtą vietą socialiniame portale. Paprastai reklamuotojai arba remia jau sukurtą aplikaciją, arba sukuria aplikaciją patys.

Vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje krepsinis.net aplikacija, kurią vartotojai gali instaliuoti savo kompiuteryje, o interneto svetainės norėdami pateikti vartotojams aktualų turinį krepsinis.net aplikaciją įsidiegia savo svetainėse.

Read the rest of this entry »

Jūsų dėmesiui – išsami VRS’ų Tado Pūko apžvalga apie socialinę žiniasklaidą (beje, ar galime tai vadinti žiniasklaida?) ir jos naudojimą. Taigi, pradėkime. Ir prašau kantrybės tuos, kurie viską žino.

* * *

Terminai „socialinė žiniasklaida“ ir „socialinė medija“

Lietuvoje plačiai naudojama socialinės žiniasklaidos sąvoka apibudinti priešpriešą tradicinėms žiniasklaidos priemonėms: TV, radijui, spaudai ir internetui nėra visai tiksli, nes apima tik tam tikrą veiklos sferą, ką angliškai vadiname social media. Šiame tekste anglišką terminą social media vartosiu kaip socialinę mediją, pastarąja suprasdamas kaip tam tikrą informacijos kanalą, o ne tik priemonę naujienoms skleisti.

Kas yra socialinė medija?

Interactive Advertising Bureau (IAB) – Jungtinių Amerikos Valstijų organizacija apjungianti įvairias reklamos ir technologijų kompanijas, nustatanti rinkos standartus ir teisinius rinkos veikimo pagrindus – socialinę mediją skirsto į tris kategorijas. Toks skirstymas yra patogus apsibrėžiant, kas yra socialinė medija ir nustatant skirtumus su tradicine žiniasklaida. Taigi socialinė medija tai:

Read the rest of this entry »

Bet ar ją naudoja? “Komunikacija ir Konsultantai”, atlikę 88 Lietuvos žurnalistų apklausą, įsitikinę, kad taip.

Aš šiek tiek suabejojau. Jeigu iš soc. žiniasklaidos sąrašo išmestume “Google” ir “Yahoo” bei nekreiptume dėmesio į “Facebook” (nes jis – tik asmeniniams poreikiams) ir “Wikipedia”, mažiau nei pusė žurnalistų ieško informacijos forumuose ir daugiau  nei pusė – bloguose.

Įdomu tik, kokiuose? Beveik trečdalis žurnalistų atsakė, kad geriausiai socialinę žiniasklaidą išnaudoja pramogų pasaulio atstovai. Aš drįsčiau teigti, kad tai rodo nelabai kokį socialinės žiniasklaidos išmanymą, nes lietuviški pramogų veikėjai šioje srityje nėra daug nuveikę. Dalis jų geriausiai moka tik prilipti prie LNK arba TV3 bei fotografuotis vakarėliuose.

Tad žurnalistams bloguose ir pan. būtų verta praleisti daugiau laiko, nes gerokai praplėstų akiratį ir leistų pasižiūrėti į įvykius ne tik per kelių redakcijų prizmes.

Davido Armano prezentacija apie tai, kaip socialinė žiniasklaida, taip, atspėjote, viską keičia. Tačiau šį sykį D. Armano kalba ne tik apie tai, kokios turėtų būti kampanijos, bet ir apie tai, kaip turėtų būti pertvarkytas marketingo skyrius.

Žinoma, kažkur jau tai girdėta arba matyta, bet čia viskas sudėta į vieną vietą (eilinį kartą).