“Marketing Magazine” cituoja kelis įsimintinesnius pasisakymus iš šiandien vykusios “Social Brands” konferencijos Londone:
Debbie Weinstein, Senior Director, Social Media Innovation, at Unilever, revealed that the FMCG giant has shifted away from using social media simply for fan acquisition. Weinstein said: “We are now looking to develop broader social CRM programmes and trigger advocacy through word of mouth.”
Magnus Cormack: ”We need to remember they aren’t actually fans, that is just what Facebook calls them, they are often just people that have been recruited by competitions and they aren’t really engaged.”
Clara Dennison: “The interplay between reach and engagement is key to discovering what really drives sales”.
Panašiai šiandien rašo ir “eMarketer”:
The link between “likes” and loyalty remains unclear. Although consumers respond favorably about their likelihood to purchase from a brand they follow on Facebook, that’s not overly evident from their Facebook timelines.
Ar Lietuvoje yra sukuriama įdomių ir efektyvių kampanijų? Neabejoju. Tačiau dalintis jų rezultatais arba pasakoti kokia buvo kampanijos struktūra neskuba nei jų užsakovai, nei agentūros. Aišku, bijo:
- užsakovai, nes konkurentai sužinos kas veikia, o kas ne;
- agentūros, nes klientai nebus patenkinti, jeigu paviešinsi jų skaičius arba konkurentams atskleisi savo know-how.
Kaip tai skiriasi nuo Vakarų, kur žurnaluose, konferencijose ir portaluose dalinamasi rezultatais ir mintimis!
Dėl užsakovų yra viskas aišku – rinka maža, visi jautrūs ir skaičiais dalintis nenori. Mažesnieji konkurentai dar ir “Nielsen” duomenų neperka dėl aukštos jų kainos, todėl gyvena ta informacija, kuri pasirodo viešumoje. Galų gale ir nėra laiko bei tikslo ruošti “case-studies”.
Tačiau agentūros? Įmonės, neužmirštančios kartoti, kad jos yra idėjų versle. Aukštinančios kūrybiškumą. Kur jų kampanijų rezultatai? Peržvelk jų tinklalapius, bet ar rasi labai daug? Dažniausiai – darbų portfelis (bet tai nereiškia efektyviausiai veikusių darbų). Nebent šis tas atskleidžiama konferencijose.
Supyks klientai, kad atskleisi skaičius? Tačiau apie kampanijas galima papasakoti ir be skaičių. Užtenka turėti omenyje, kad jos tikrai veikė ir buvo sėkmingos. Sužinos agentūros konkurentai? Kopijuoti nenukopijuos, nes idėjos vagystę visi labai greitai pastebės. Nebent galės mokytis iš geriausiųjų, ir, jeigu turi atitinkamų žmonių, mėginti kurti patys.
Tuo tarpu naudos yra. Agentūra pateikia save kaip ekspertą ne tik žodžiais, bet ir konkrečių darbų pavyzdžiais. Užsakovai negalės sakyti, kad jos visos siūlo ta patį. Bei pridėkime “Long tail” efektą. Galbūt po pusės metų, metų, kas nors iš potencialių užsakovų ieškos partnerių. Ir suras ne tuos, kurie slepia viską įmonės failų serveriuose, o tuos, kurie dalinasi.
Kadangi reikia pradėti nuo savęs, jeigu dar nematėte, kviečiu pasižiūrėti ką gero nuveikėme “Media House”. Štai čia – 2010 metų sėkmingos “Media House” sukurtos kampanijos. Jau ketinate mane kaltinti, kad šis įrašas – savireklama? Ne. Tai – reakcija į skaitytojo Art komentarą vienam iš senesnių įrašų, kad nededame vietinių “case-study”.
Įdomi prezentacija, kurioje su meile suskaičiuoti ir aprašyti nesėkmingi prekės ženklų pasirodymai socialinėje terpėje.
Mokykimos.
Prezentacija – ilga, bet rekomenduoju peržiūrėti net ir tiems, kuriems soc. tinklai yra kasdienybė.
Reguliariai gaunu ir skaitau reklamos pasaulio naujienas. Tiesą sakant, jau imta atsibosti kas antrame naujienlaiškyje skaityti, kad Facebook padarė tą ir aną, o Twitter dar kažinką, o be socialinių tinklų geriau visai negyventi… Tarsi tradicinės media priemonės visai nebeveikia:(
Bet kalbant apie socialinės medijos tinklus nesusilaikiau ir aš: patikrinau, ką gero rodo naujausia Veidaknyge.lt statistika. Remiantis gegužės 17 d. duomenimis, galima teigti, kad lietuviai:
- Turi gerą jumoro jausmą (pirmoje vietoje ryškiai lyderiauja “Dar pažiūrėsim”)
- Yra socialiai atsakingi (jungiasi prie įvairių gerų/gražių iniciatyvų, pvz.”0,01 lt vaikui”)
- Stengiasi prasisukti nemokamai (Nemokamos pdf knygos ir Nemokami sąskaitos papildymai ar Nemokami renginiai)
- Jeigu nepavyksta nemokamai, tai bent jau pigiai (Airbaltic.lt)
- Gerbia drąsius vyrus (herojaus pavardė visiems gerai žinoma iš kriminalinių reportažų)
Klausimas, vertas dešimtuko: kiek komercinių projektų matote tarp dešimt populiariausių?:)
Kitas klausimas jau pažengusiems: ar tokie projektai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog idėjiški ir sukurti “gražesniam gyvenimui”, nėra ruošiami anoniminio (komercinio) užsakovo? O jeigu jo dar nėra, ar galim spėti, kad surinkus tam tikrą nemažą skaičių draugų, galima juos pelningai parduoti? Dar negirdėjau tokių atvejų mūsų rinkoje, bet jeigu kas žinote – būtinai praneškite!
p.s. kaip ir kiekvieną mielą darbo dienos rytą, pradedu ne nuo rytinės spaudos (taupymo sumetimais atsisakiau prenumeratos), bet nuo FB apžvalgos. Karščiausi gandai su komentarais ir jokios reklamos.
Socialinė medija ir jos matavimai
„Bet kuri gera marketingo strategija prasideda nuo būsimų rezultatų matavimo strategijos“. Nors neįmanoma pateikti universalaus socialinės medijos poveikio verslo rezultatams matavimo modelio, nes skiriasi verslo tikslai ir matavimo priemonės turėtų būti parenkamos konkrečiam atvejui, tačiau įmanoma kalbėti apie tam tikrus socialinės medijos poveikio matavimo principus.
Kalbant apie socialinės medijos poveikio matavimą, galima išskirti dvi stovyklas: vieni teigia, kad negalime kalbėti apie socialinės medijos investicijų grąžą (ROI) tradicine prasme, t.y. socialinė medija yra santykių su klientais valdymais ir įmonės pirmiausia turėtų pradėti galvoti apie tų santykių palaikymą ir vystymą, o pardavimai yra tokių santykių rezultatas, kita pusė teigia, kad augančios atskaitomybės eroje socialinės medijos poveikio matavimas yra įmanomas ir netgi būtinas.
Read the rest of this entry »
Antroji, priešpaskutinė, Tado Pūko įrašo dalis.
* * *
Socialinės medijos aplikacijos
Angliškam terminui „widgets“ apibūdinti nėra tikslaus lietuviško atitikmens, tai tam tikra interneto programa – aplikacija, kurios panaudojimo aplinka gali būti tiek asmeninio kompiuterio darbalaukis, tiek mobilusis telefonas. Tokios aplikacijos internete esantį turinį (renginiai, datos ir t.t.) perneša į kitą vartotojui patogią aplinką: kompiuterį, telefoną ar specialiai tam skirtą vietą socialiniame portale. Paprastai reklamuotojai arba remia jau sukurtą aplikaciją, arba sukuria aplikaciją patys.
Vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje krepsinis.net aplikacija, kurią vartotojai gali instaliuoti savo kompiuteryje, o interneto svetainės norėdami pateikti vartotojams aktualų turinį krepsinis.net aplikaciją įsidiegia savo svetainėse.
Read the rest of this entry »
Jūsų dėmesiui – išsami VRS’ų Tado Pūko apžvalga apie socialinę žiniasklaidą (beje, ar galime tai vadinti žiniasklaida?) ir jos naudojimą. Taigi, pradėkime. Ir prašau kantrybės tuos, kurie viską žino.
* * *
Terminai „socialinė žiniasklaida“ ir „socialinė medija“
Lietuvoje plačiai naudojama socialinės žiniasklaidos sąvoka apibudinti priešpriešą tradicinėms žiniasklaidos priemonėms: TV, radijui, spaudai ir internetui nėra visai tiksli, nes apima tik tam tikrą veiklos sferą, ką angliškai vadiname social media. Šiame tekste anglišką terminą social media vartosiu kaip socialinę mediją, pastarąja suprasdamas kaip tam tikrą informacijos kanalą, o ne tik priemonę naujienoms skleisti.
Kas yra socialinė medija?
Interactive Advertising Bureau (IAB) – Jungtinių Amerikos Valstijų organizacija apjungianti įvairias reklamos ir technologijų kompanijas, nustatanti rinkos standartus ir teisinius rinkos veikimo pagrindus – socialinę mediją skirsto į tris kategorijas. Toks skirstymas yra patogus apsibrėžiant, kas yra socialinė medija ir nustatant skirtumus su tradicine žiniasklaida. Taigi socialinė medija tai:
Read the rest of this entry »
Bet ar ją naudoja? “Komunikacija ir Konsultantai”, atlikę 88 Lietuvos žurnalistų apklausą, įsitikinę, kad taip.
Aš šiek tiek suabejojau. Jeigu iš soc. žiniasklaidos sąrašo išmestume “Google” ir “Yahoo” bei nekreiptume dėmesio į “Facebook” (nes jis – tik asmeniniams poreikiams) ir “Wikipedia”, mažiau nei pusė žurnalistų ieško informacijos forumuose ir daugiau nei pusė – bloguose.
Įdomu tik, kokiuose? Beveik trečdalis žurnalistų atsakė, kad geriausiai socialinę žiniasklaidą išnaudoja pramogų pasaulio atstovai. Aš drįsčiau teigti, kad tai rodo nelabai kokį socialinės žiniasklaidos išmanymą, nes lietuviški pramogų veikėjai šioje srityje nėra daug nuveikę. Dalis jų geriausiai moka tik prilipti prie LNK arba TV3 bei fotografuotis vakarėliuose.
Tad žurnalistams bloguose ir pan. būtų verta praleisti daugiau laiko, nes gerokai praplėstų akiratį ir leistų pasižiūrėti į įvykius ne tik per kelių redakcijų prizmes.
Loading ...
Nauji komentarai