Dansu Dansu

Lietuvos aludarių gildija, vienijanti didžiuosius aludarius susuko socialinę kampaniją “18+”. Kol kas turime tik klipą:

PAPILDYTA:
Priimkime į šeimą dar vieną reklamos agentūrą – BVRG:

Kažkaip paskutiniu metu aplinkui ore sklando ta pati mintis: socialinė atsakomybė, rėmimo projektai, netradiciniai reklamos veiksmai… Apie rėmimą rašė ir kiti mūsų bendraautoriai: pRymeikis abejojo prasmingu Omnitel ir vaikų ryšiu, o K.Gečas kritikavo “Stumbro” sprendimą remti sovietiniu patriotizmu kvepiantį serialą.

O dabar šviežiausiai pasirodęs GERAS (mano nuomone) rėmimo pavyzdys: P&G – 2010 Žiemos olimpiados rėmėjas. Šiam projektui sukurtas specialus klipas – pirmą kartą JAV rinkoje rodomas korporacinis P&G filmukas, apimantis daugiau nei vieną prekės ženklą. Klipas tikrai vertas dėmesio:

Teko stebėti auditorijos reakciją žiūrint šį klipą: vyrai šypsosi, merginos dūsauja, o turinčios vaikų moterys slapčia braukia ašarą… Griebia tiesiai už širdies!

Kodėl sportas? P&G viskam turi atsakymą: nes sporto transliacijos suvienija šeimas. Amerikoje daugiau nei 70% namų ūkių stebi olimpines žaidynes per TV. Ar gali būti geresnės sąlygos sauskelnių, skalbimo miltelių ir šampūnų reklamai? Čia tau ne muilo operos, kur visi konkurentai lipo ant galvos…

Teorija sako, kad yra sėkmingi rėmimo projektai pasižymi tam tikromis savybės, t.y.:
1. Viešumas. Tuo rėmimas ir skiriasi nuo grynai filantropinės veiklos, kai gerus darbus darai vien iš moralinių paskatų.
2. Visuomenės susidomėjimas. Papildoma trauka ir dėmesys, ko negalima pasiekti vien reklamos pagalba.
3. Prekės ženklo palaikymas. Naudingos sąsajos su objektu: ekologiškam produktui -sveiko gyvenimo būdo iniciatyvos, sportiškas – sporto renginiai.
4. Pardavimų palaikymas. Galimybės skatinti pardavimus. Ar jus dar stebina, kodėl masiniuose renginiuose galima rasti tik vienos rūšies (rėmėjo) alų?
5. Korporacinis įvaizdis ir legenda. Kuria pridėtinę vertę, kai “įmonė tampa kažkuo daugiau nei tik UAB X”.
6. Ryšiai su valdžios institucijomis. Lobizmo galimybės. Kai tampi svarbaus projekto rėmėju ir stovi vienoje eilėje su politikos/valdžios lyderiais, kitą kartą daug lengviau paskambinti tiems veikėjams ir paprašyti pagelbėti tvarkant savo reikaliukus.
7. Vidinė komunikacija. Papildoma nauda darbuotojams. Visi sąžiningi rinkodaristai turėtų prisipažinti, kad yra nors vieną kartą nusižengę verslo prinicipams ir parėmę kokį renginį vien dėlto, kad norėjo nemokamų pakvietimų į VIP ložę sau ir bendradarbiams:)

Toliau nagrinėjant P&G atvejį, reikia paminėti, kad jie neapsiribojo “plikomis” TV transliacijoms. Papildomai korporacija įsteigė 3.000 stipendijų šeimoms, skirtų aplankyti žaidynes, o Vankuveryje įrengė šeimos laisvalaikio centrą. Tai jau galima vadinti reklamos ir ryšių su visuomene integracija.

Jeigu dabar reikėtų greitai pasakyti pavyzdį, kas Lietuvoje atrodo panašu į gerą rėmimo projektą, tai pirštu rodyčiau į Maximą… Teko matyti TV rėmimo klipą “Ma ma ma ma maaaa….” Šį tekstą reiktų įgarsinti solfedžio stiliumi, o mintyse įsivaizduokite “Dainų dainelės” konkursą. Nesistebiu, kad jį remia Maxima: mamos – svarbios, jeigu ne svarbiausios, pirkėjos. Ta pati Maxima atiduoda duoklę ir savo darbuotojų vaikams – teikia stipendijas pažangiems darbuotojų vaikams. Logika paprasta: vaikų sėkmė – tai laimingos mamos. O laimingos mamos išleis daugiau pinigų saldainiams ir limonadui, ar ne?

Panevėžys džiūgauja – turi trečią Lietuvoje “gyvybės langelį”. Jie skirti anonimiškai nepageidaujamiems kūdikiams palikti. Jais vėliau pasirūpins socialiniai darbuotojai. Žiniasklaida trimituoja per žinias ir dar skundžiasi, kad langelį bus sunku surasti (gerai, kad Vilniuje Gedimino prospekte tokio lango neatvėrė). TV3 jau daug metų rengia išsipildymo akciją, Almos Adamkienės fondas per kiekvienas kalėdas su “Coca-Cola” važiuoja karavanu, IKI dovanoja žaislus. Visi šie renginiai ilgą laiką buvo skirti padėti vaikų namams. Šių metų sandūroje, tiesa, akcijos jau skiriamos konkretiems tikslams ir ne būtinai vaikų namams, bet po tiek metų vaikų globos namų puoselėjimo, to nepakanka.

Kokią žinią tokių akcijų metu gauna visuomenė? Ar neteko girdėti, kone, anekdoto, kad “SOS vaikai” kaimelyje

Read the rest of this entry »

“Ant bangos” ne tik socialiniai tinklai, bet ir įmonių socialinė atsakomybė. Tiesa pasakius jau kokius 5 metus, bet tik dabar toks reiškinys įgauna POP atspalvius – įmonės veržiasi į mases. Ir tai visai džiugina. Man visada keistai atrodydavo, kuomet koks nors gamintojas socialinę atsakomybę nuo savęs permesdavo ant savo klientų, pirkėjų: “pirk mano prekę ir aš dalį pajamų arba pelno paaukosiu”. “O, tamsta, kuo prisidedate?” norėdavosi apšaukti, bet toks atsakomybės “permetimas” skatina visos visuomenės įsitraukimą į socialinius reiškinius, skatina veiksmą ar bent palaikyti idėją.

Smagus IKI projektas “Kalėdų stebuklas“: įsimesk aplikaciją į savo tinklaraštį ar svetainę, o IKI už kiekvieną tavo lankytojo spustelėjimą paklos 5 centus į dovanų vaikams fondą. Gruodžio 2 d. 01:18 val. duomenimis aplikacijos prispaudinėtos už 8854.85 Lt, t.y. 177.094 paspaudimų, tiesa, svarbu paminėti tai, kad vienas žmogus gali “padovanoti” paspaudimą kas valandą, taigi, tai nėra žmonių skaičius. IKI tikslas nėra tik padovanoti vaikams žaislų.

Vietoj to, kad tiesiog padaryti tai už kokius 20 “kilų”, IKI dar nori, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Kaip ir rašiau – vieni pliusai – žmonių įtraukimas ir tikėtina, jie visi žinos, kad pinigus aukoja IKI – ne jie. Tikiuosi IKI nedalins “užsistokinisių” žaislų savikaina ir neišsisuks su 20-30% mažesne suma.

Kita smagi ir pagirtina Kauno filosofų iniciatyva 100×100. Jie, iš vis neturėdami pinigų komunikacijai jau sugebėjo surinkti daugiau nei 3000 Lt.

Štai jų manifestas:

Britų bibliotekoje Londone yra 14 milijonų knygų, Belgijos Katalikiškojo Liuveno universiteto Filosofijos instituto bibliotekoje – 100 000 knygų, Umberto Eco asmeninėje bibliotekoje – 50 000 knygų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofai verčiasi su maždaug 1000 knygų. Sakome „maždaug“, nes niekas nežino, kiek jų tiksliai yra. Filosofinių knygų galima aptikti bibliotekos fonduose, pagrindinėje universiteto skaitykloje, netgi pačioje Filosofijos katedroje. Manome, kad tai nenormalu, ir žinome, kaip tai pakeisti.
Mes, VDU filosofai, susilažinom su universiteto rektoriumi, kad rasime vieną šimtą (100) žmonių, kurie paaukos mums po vieną šimtą (100) litų knygoms. Jei mums pavyks, universitetas įsipareigoja įsteigti Filosofijos skaityklą. Tai būtų vienintelė skaitykla Kaune, kurioje būtų surinktos išskirtinai filosofijos knygos – nuo Platono iki Kanto, nuo Aristotelio iki Wittgensteino. Gąsdinančiai daug intelekto vienoje vietoje, bent jau Kaunui ir Lietuvai.
Nepadarysime to be Tavo pagalbos. Paaukok ir padėk mums pasivyti Umberto Eco. Taip padarysi bent kelis žmones šitoj šaly laimingesniais ir, tikimės, protingesniais. Ir dar maža smulkmena – visų mecenatų vardus pakabinsime atidarytoje skaitykloje. Tiesiog iš dėkingumo.

“Dansu Dansu” prisideda. 100 litų (arba kiek galit) pervesti:

VšĮ „Visos mūzos“
Įmonės kodas: 300528627
Sąsk. Nr.: LT907300010093677447
Bankas: AB „Swedbank“
Pervesdami būtinai nurodykite „Filosofijos skaityklai“.