Dansu Dansu

web sprendimas: http://www.sebkaledos.lt/

Puslapio gamyba ir interface dizainas: Gaumina
Dainos tekstas: Linas Adomaitis
Balsas: Justė Starinskaitė
Muzika: Happyendless

Agentūra: Adell Taivas Ogilvy

Pasidalinkite party@dansu.lt naujomis lietuviškomis reklamomis — įdėsime.

SEB bankas, gavęs palaiminimą iš “motinos”, kad jam nebėra privalu dirbti su “McCann’ais”,  netruko pasinaudoti galimybe ir suorganizavo konkursą. Jame dalyvavo minėtieji “McCann”, “Ogilvy”, “Milk”, “Experietial Communications”. Finale derybos vyko su “Milk” ir “Ogilvy”.

Sėkmės pastariesiems darbe.

SEB trečius metus iš eilės tapo geidžiamiausiu darbdaviu. Visi nori dirbti SEB, visi nori būti kaip Gitanas Nausėda. O mes – kol kas nelabai.

Ko gero, sutiksime, kad dauguma žiniasklaidos vartotojų žinias (naujienas) vartoja gana pasyviai, nebandydami labai gilintis ir aiškintis papildomai. Tiesiog skenuoja tai, kas patenka  į regėjimo lauką.

Taip pasyviai skenuodamas ir aš, pastebiu, kad Gitanas Nausėda pasidarė labai pesimistiškas. Pesimizmu ir apsiriboja, kartodamas, kad ekonomika dar nepasiekė savo dugno, kad būsto kainos dar nenukrito pakankamai žemai ir t.t. Ir jokių pasiūlymų kaip iš visos šitos košės išsikapstyti. Prisimenu, dar spalį vartydamas “Valstybę”, radau 3 Lietuvos “blogos perspektyvos” scenarijus. G. Nausėda realistas? Taip, bet jei jau turi tokį autoritetą, reiktų bent pabandyti pasamprotauti ką Vyriausybei reiktų daryti. Juk kaip nervina kolega, kuris nuolat kritikuoja, bet pats neturi “kiaušų” surizikuoti ir išmesti pasiūlymą…

Kame problema? Svaidytis konstatacijomis apie blogėjančią padėtį gali kiekvienas. Tad gal SEB profesionalai neturi idėjų kaip Lietuvai suktis? Ar žiniasklaida jų tiesiog nenutransliuoja visuomenei pakankamai dažnai ir plačiai?

Ir kaip tie niūrūs vaizdai be pasiūlymų pradeda veikti supratimą tiek apie patį G. Nausėdą, tiek apie jo darbdavį SEB banką? Tikrai vargu ar padeda konstruoti patikimumo arba profesionalumo įvaizdį. Ir net pradeda erzinti. Lyderis, ekspertas juk visada žino išeitį (net jeigu ir nežino). Jis pasirengęs vesti žmones paskui save. Jis pasirengęs kurti. Todėl “Swedbankas” bent jau televizijoje konsultuoja kaip valdyti šeimos finansus. Rimantas Rudzkis siūlo konkrečias korekcijas A. Kubiliaus programai.

Galbūt ir G. Nausėda tokių siūlymų yra pateikęs, tačiau jie taip ir liko “suvartoti” tik ribotos auditorijos. Galbūt iš tiesų žinomas vardas + apokaliptinės prognozės garantuoja didesnį peržiūrų procentą nei optimistinės programos. Tačiau tada bankas turi rimtą problemą, nes nesugeba suvaldyti viešųjų ryšių taip, kad jie kurtų pozityvų ir profesionalų įvaizdį.

Aną pusmetį Kirkilas dar kartojo „krizės nėra ir nebus“, o SEB iniciatyva LRT transliavo „Vertas milijono“ – atseit, ateikit su gera idėja, gausit finansavimą. Po to Kubilius pasakė „žopa“ ir SEB, kaip ir kiti, prisuko paskolų kranelius, nespėjęs įrengti net POS‘o „Irmanto sriubose“ (o gal kažkas pasikeitė?)

Dar geriau – prisipažinęs, kad pridalino blogų paskolų „Swedbankas“ nusprendė post factum kitus pamokyt, kaip elgtis su finansais laidoje „Kur dingsta pinigai?“ per lrytastv.

Laida – puiki medžiaga tyrinėjantiems prasiskolinusio, bet to nesuviokiančio, ne pagal išgales šia diena gyvenančio lietuvio paveikslą. Tačiau ne apie tai mes čia – verčiau panagrinėti, kokį įvaizdį šis tv laidų ciklas suprojektuoja jo iniciatoriams „Swedbank“.

Laidoje veikia trys „Swedbank“ herojai:
a. Asmeninių finansų valdymo ekspertė, Beata, ooops – Odeta, Čičkauskaitė. Pridėtinė vertė ieškant darbo televizijoje – nenuneigiama, finansų sferoje – abejočiau.
b. Klientų aptarnavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė, dar 2004 m. aiškinusi, kaip lengva pasiekti pinigus, kurių neuždirbai.
c. Vilniaus regiono filialo valdytojas Andrius Kazėnas, buvęs AB “Lietuvos draudimas” Vilniaus regiono valdytojas, ekonomiką studijavęs Žemės ūkio universitete.

Išvados paprastos: nors visiems prasiskolinusiems laidos herojams patariama daugmaž tas pats: nevalgyti kavinėse, pirkti maistą pagal savaitinį planą, mažiau važinėti automobiliu, parduoti/išnuomoti nereikalingus daiktus ir susirasti darbą, kiekvieną mielą kartą pagal scenarijų „Swedbank“ asmeninė ekspertė keliauja pasitarti pas tuodu didesnius ekspertus.

Nes tik klientų aptarnavimo direktorė ir filialo valdytojas, išanalizavę čekius ir sąskaitas, su visu savo surepetuotu ir suvaidintu (kas labai akivaizdu) autoritetu gali patvirtinti – „taip, reikia šeimos savaitės išlaidas sumažinti iki kelių šimtų Lt/sav“.

Be abejo, bet koks šmėžavimas tv ekrane/žinomumas sveikas, kai balotiruojiesi. Galbūt kas nors patikės, kad šie šio banko specialistai gali kompetentingai patarti, kaip statistiniam lietuviui sunormalizuoti savo balansą.

Bet vargu, ar tokios ekspertės savo ar kitų neišmanančiųjų iniciatyva turėtų viešai patarinėti, kada laikas ir nelaikas investuoti (ar dar reikia paneigimų prieš kelis metus švaistytiems panašaus plauko investicijų ir nt ekspertų patarimams?)

Jei jau trims šio banko specialistams reikia tartis, kaip sutaupyti kelis šimtus Lt per mėnesį, tai dėl rimtesnių sprendimų gal reiktų pasitarti su pačiu bent lietuviško “Swedbanko” prezidentu? Tačiau ar kas nors galėtų spontaniškai pasakyti, kas jis toks? Še jums ir žinomumas, ir įvaizdis.