Dansu Dansu

Ilgai neatsiliepęs į mūsų pasiūlymą, lietuviškame marketinge gerai žinomos RsV agentūros ex-vadovas vis dėlto papasakojo apie laiką RsV ir tai, ką daro dabar.

Ar galėtum papasakoti kada pradėjai darbą RsV srityje? Kaip subrendo mintis įkurti “Komunikacijos Tiltus”?

Idėja gimė man dar tebedirbant Lietuvos Taupomajame Banke, kažkur apie 1997-1998. Neseniai buvau baigęs universitetą, buvau pilnas energijos dirbti ir svajonių daug uždirbti, todėl greitai sutikau bendraminčių tai daryti kartu. Tuo metu Lietuvoje tik kūrėsi pirmosios PR agenturos. Viešieji ryšiai dar buvo visiškai nauja sritis, tad teko daug mokytis ir pačiam, ir kitus mokyti.

Pradžia buvo tikrai nelengva – potencialūs klientai vis prašydavo parodyti nuveiktus darbus, bet ką gali parodyti vos pradėjusi veiklą agentūra? Negana to, dar gavome „šaltą dušą“ – užklupo Rusijos krizė. Visgi, tai buvo ne tik labai sunkus, bet ir labai įdomus laikotarpis. Tuo metu padarėme tikrai daug įspūdingų projektų – TV bokstą pavertėme didžiausia pasaulyje Kaledų eglute, leidome pirmąjį Lietuvoje specializuotą verslo informacijos portalą www.rinkodara.lt (kurio „per plauką“ nepardavėme „dot.com“ investuotojui – pavėlavome vos kelis mėnesius).

Kodėl tapote “Euro RSCG PR”?

Atėjo toks laikas, kai norint toliau plėstis tapo būtina ieškoti partnerių. Iš pradžių bandėme bendradarbiauti ir jungtis su vietinėmis agentūromis, bet galiausiai apsisprendėme įsileisti strateginį investuotoją iš tarptautinio komunikacijos tinklo.

Tai buvo labai sėkmingas laikotarpis agentūrai – gavome priėjimą prie pasaulinio know-how, susiformavo personalo branduolys, pelnėme didelių klientų pasitikejimą (sugebėjome suderinti interesus ir dirbti su “Teo” ir “Tele2” vienu metu!). Vos per metus pavyko įsitvirtinti tarp Lietuvos Top3 ryšių su visuomene agentūrų.

Kas buvo sunkiausia RsV versle? Ir kas teikė daugiausiai džiaugsmo?

Daugiausiai džiaugsmo kėlė klientų įvertinimas. Pagal vidinius “Euro RSCG” klientų pasitenkinimo tyrimus mes visada būdavome aukščiau už bendrą agentūrų iš Rytų ir Centrines Europos vidurkį. Turėjome tokį didelį klientų pasitikėjimą, kad teko atlikti ir itin „netipinius“ užsakymus – teko rašyti ir magistrinį darbą, ir rengti projektines paraiškas, ir organizuoti politines iniciatyvas. Tačiau tokius artimus santykius įmanoma išlaikyti tik tol, kol agentūra yra sąlyginai maža, boutique tipo.

Vėliau, verslui smarkiai plečiantis, tokia kultūra pamažu pradėjo nykti. Kita vertus, tuo metu besitęsiantis ūkio ir gerovės augimas gerokai sumenkino klientų poreikį originaliems projektams. „Kam čia verstis per galvą, ir taip nespėjame gaminti“. Marketingo komunikacijoje pradėjo dominuoti pardavimo skatinimo kultūra. Žiniasklaida supragmatiškėjo, komunikacijos suprimityvėjo. Prie to prisidėjo ir tuo metu vyravusios tendencijos personalo rinkoje – į rinką ateinančių naujų darbuotojų kvalifikacija ir motyvacija nuolat smuko. Niekas nenorėjo „parintis“. Tai buvo sunkiausia.

Kodėl nutarei pasitraukti iš šio verslo?

Kiekvienas verslas turi ir pradžią, ir pabaigą. Atsiradus didesniems pinigams, pradėjo nebesutapti akcininkų požiūris į tolimesnę verslo plėtrą. O galutinį sprendimą padėjo priimti artėjanti ūkio krizė (pirmieji požymiai pasijuto dar 2007 pabaigoje), todėl per 2008 metus pasirengiau agentūros pardavimui ir pasitraukiau iš šio verslo.

Ką darai dabar? Ar turi minčių grįžti į komunikacijas (gal RsV, gal reklamą), ar nebe?

Pastaruosius kelis mėnesius buvau atsidėjęs verslo vadybos studijoms BMI užbaigti. Ką tik apsigyniau diplomą. Vasara daug su šeima keliausiu. Ir leisiu laiką savo sodyboje – mėgstu ūkininkauti. Labai intensyviai domiuosi biržine ir forex prekyba – šiuo metu prekiauju JAV akcijomis. Iš hobio tai jau tampa ir pajamų šaltiniu.

O dėl sugrįžimo į komunikacijas – konkrečių planų neturiu, bet „chem chiort neshutit“.

Dabar, kai pagalvoji apie visus metus, praleistus RsV, ką darytum kitaip?

Turbūt viską daryčiau taip pat, jeigu reikėtų vėl pradėti.

Dėdamas šiuos paveikslėlius, kuriuos gavome į “Dansu Dansu” paštą, susimasčiau – ar čia gudriai sugalvotas RsV ėjimas, ar tikrai “Delfi” sistemoje atsirado klaida?

Keista būtų, jeigu “Delfi” serveriai darytų tokias klaidas. O kodėl galvoju, kad čia RsV triukas? Tekste cituojamas RsV agentūros pranešimas.

Prieš metus “Dienos Duonai” teko garbė paskelbti pirmąjį alternatyvų (t.y. ne “Verslo Žinių”) topą. Kadangi Nasa, Christian ir Bretonas, kaip suprantu, metė bloginimo reikalą visam laikui, šiais metais tai darome mes.

Na, bet keli žodžiai apie topą. Kadangi tai yra savanoriškas reikalas, ne visi man žinomi rinkos dalyviai yra čia. Ypač krenta į akis “EuroRSCG PR” nebuvimas.

KOMAA ir VŽ turėtų mokytis atspindėti rinkos realybę iš PR’ininkų. Nes ko vertas agentūrų topas, jeigu jame tik negausios asociacijos nariai arba įvarių sričių mišrainė?

Ryšių su visuomene paslaugų bendrovės pagal 2008 m. tiesiogines pajamas

Tiesioginės pajamos – pinigai, gauti už suteiktas konsultacijas, paslaugas ir komisinius, neįskaičiuojant subkontraktuojamų išlaidų. Be PVM.
Šaltinis: bendrovių pateikti duomenys.

Ši lentelė sudaryta savanoriškai, sąžiningai, gera agentūrų valia ir yra skirta vidiniam ryšių su visuomene agentūrų bendruomenės naudojimui. Dalis agenturų savo pajamų tokiu būdu niekada neskaičiavo, todėl ir jų pateikti duomenys yra labai sąlyginiai. Ši lentelė negali būti naudojama kaip rinkodaros  ar rimtos analizės įnagis jokiuose kontekstuose.

“Verslo žinios” praėjusią savaitę paskelbė RSV rinkos reitingus. Ačiū sakom ne tik mes, ir bet ir kai kurie rinkos dalyviai, nepamiršę pasigirti šauniais pasiekimais.

Aišku, kartą per metus gerai pamatyti bet šiokį tokį rinkos vaizdą. Bėda ta, kad vaizdas ir tėra „šioks toks”. Bendros tendencijos matosi, bet labai jau bendros.

Pradėkim malonių dalykų: štai pagal vieno darbuotojo generuojamą apyvartą RSV ir reklamos industrijos šiandien nebesiskiria. Dešimties RSV agentūrų, VŽ tope užėmusių pirmąsias vietas, vidutinis darbuotojas per mėnesį padaro apyvartos už maždaug 23,8 kLt. KOMAA reitinge paskelbtų kūrybos agentūrų vienas darbuotojas per mėnesį privirina apie 23,9 kLt.

Tačiau čia panašumai baigiasi – skirtingai nuo KOMAA reitingų, RSV agentūroms niekaip nepavyksta atskirti tiesioginių pajamų ir apyvartos. Išeitų, kad RSV rinka praėjusiais metais nesinaudojo jokių subrangovų paslaugomis: salių spaudos konferencijoms nenuomojo, užsakomųjų straipsnių nepublikavo, renginių neorganizavo, leidinių neleido.

Kadangi tuo netikiu, bandau suskaičiuoti realias jų pajamas. Kaip? Atsakymą sufleruoja jau minėtas palyginimas su KOMAA skaičiais.

Kaip tik praėjusią savaitę P.Senūta „Verslo žinioms” (A.Gintautaitė „Aukso amžius baigiasi”, 2009 01 19, Verslo žinios, Nr. 11, 15p.,) nurodė, esą su darbo užmokesčiu susijusios „Not Perfect” išlaidos pasiekė 72 proc. įmonės pajamų. Tai jei jau PRščikai uždirba panašiai kaip reklamščikai, jų sąnaudos algoms irgi galėtų būti panašios – skaičiuokim, kad jos siekia 50 proc. verslo pajamų.

Tarkim, vidutiniškai darbuotojas su visais (autoriniais) mokesčiais įmonei kainavo kokius 6 kLt / mėn – na, direktorius uždirba daugiau, asistentas mažiau. Tokiu atveju “Publicum” praėjusiais metais darbuotojams išleido 2,9 mln. Lt, VRP – 3 Mln. Lt, BVRG – 1 mln. Lt. Išeitų, kad šių įmonių pajamos „iš viešųjų ryšių veiklos” yra atitinkamai 5,8 mln. Lt, 6 mln. Lt ir 2 mln. Lt. (Pastaba: skaičiavau, kad “Publicum” dirba 40 žmonių – tiek prieš mėnesį buvo nurodyta VŽ straipsnyje. )

Sakysit, spekuliacija? Suprantama. Bet agentūrų skelbiami duomenys nė kiek ne geresni, o šie bent artimi “realiam” agentūrų reitingui, kurį jos pačios blogeriams pateikė pernai, ir jau neprieštarauja rinkos dėsniams: subrangovus įmonės samdo, – tiesiog sąnaudas jiems įvardija kaip „viešųjų ryšių paslaugas”.

Tad jei norim realistinio rinkos vaizdo, atspindinčio tiek agentūrų pajamas, tiek klientų biudžetus, teks skaičiuotis jį patiems. Šiaip jau pasitikėjimo kūrimo rinkoje dirbančios įmonės turėtų labiau pasistengti didinti pasitikėjimą savimi – juolab nevengdamos progos pamokyti kolegas urbi et orbi. Gera proga būtų ir darsyk aptarti ir organizacijos, kuri rūpintųsi agentūrų reitingavimu, sukūrimą.

“Kitais metais startuos dar viena viešųjų ryšių rinką globojanti asociacija” – tokia paantraštė papuošė „Verslo žinių“ straipsnį gruodžio 12 d. Tik neieškokite šios dienos numeryje – straipsnis publikuotas lygiai prieš metus.

Linas Kontrimas, „PR Service Edelman“ direktorius, anuomet nurodė, kad asociacija dienos šviesą išvys „greitu laiku“.

Ką gi, pastarąją sąvoką Didžiajame lietuvių kalbos žodyne galima papildyti nauja reikšme. Metai prabėgo, asociacijos vis dar nėra, nėra ir terminų, kada ji galėtų atsirasti.

Gal tai reiškia, kad agentūras vienijanti organizacija nereikalinga? Vargu, priešingu atveju jos niekas ir nebūtų puolęs kurti.

Tai ką ji galėtų veikti? Pradžiai ji galėtų veikti bent jau tą patį, ką ir 2005 m. įkurta KOMAA.

Dar geresniu pavyzdžiu galėtų tapti analogiška britų organizacija, kuri savo viziją mato labai paprastai:

“We exist in order to raise standards in PR and to help member agencies become better, more effective businesses”.

Jei nori priklausyti minėtai organizacijai, turi laikytis jos nustatytų kokybės reikalavimų – kažko panašaus į ISO sertifikatus. Mainais gauni krūvą paslaugų, įskaitant mokymus, teminius renginius, konkursus ir lobizmą. Ir prestižą.

Visai gerai būtų kažką panašaus turėti ir mūsų parapijoj, ar ne?

Niekas ir nesiginčija, tik bėda, kad apie „tuoj tuoj“ steigsimą agentūrų asociaciją šnekama mažiausiai kelis metus. Tuomet kas gi trukdo įgyvendinti gražius planus? To ir paklausėme iniciatyvinėje grupėje nurodytų kompanijų.

Štai ką sako tas pats Linas Kontrimas (tekstas skelbiamas neredaguotas ir netrumpintas):

asociacijos steigimas nebuvo sutrukdytas, bet pristabdytas. Mano nuomone, reikia laiko, kad zmones suvoktu, jog asociacijos nera kuriamos vaikiskiems zaidimams, i kuriuos galiu kviesti savo kiemo draugus. Tai rimtas zingsnis, kuri zengiantis leidzia suprasti, kad vadovaujasi ne egoistiniais interesais, bet vertybiniu mastymu, leidzianciu prisiimti sprendimus ir atsakomybe ne tik uz savo elgesi, bet ir uz kolegas.

Kitaip tariant, asociacijos steigimas buvo gera proga paskatinti vieniems kitus pakalbeti ne tik apie pragmatizma, bet ir apie filosofija. Net viduramziais meistru ar pameistru gildijos savo kodeksuose, o ypac praktikoje tokius dalykus turejo galvoje.

Zmones bresta, tvirteja ju poziuriai ir esu isitikines, kad asociacija bus isteigta. O jos atsiradimui nera tinkamo ar netinkamo laiko. Yra tik tinkamas arba netinkamas poziuris :)

OK, pasirodo, trūksta tinkamo požiūrio, vertybinio mąstymo ir brandos. Gal ir taip.

Šį politiškai korektišką tekstą išversti į žmonių kalbą padeda neoficialūs šaltiniai. Pasak jų, daugiausia pagalių į steigiamos asociacijos ratus prikaišiojo asmeninės ambicijos. Štai vieniems sako, labai rūpėjo prisimatuoti agentūros vado antpečius. Kitiems, girdi, kilo pavydas. Treti neva atsisakė imti mokestį už dalyvavimą konkursuose. Galiausiai visi nieko nesutarę išsiskirstė laukti geresnių laikų.

Tiesa, Lietuvoje jau veikia viena RSV sąjunga, tik ji vienija ne agentūras, o RSV specialistus. Tačiau ji – ne šakinė organizacija, galinti kalbėti rinkos vardu, o greičiau profesinė sąjunga, tiksliau, tokios sąjungos užuomazga. Kol kas didžiausias jų nuopelnas – nuo 2007 m. vykstanti tarptautinė konferencija „PR Formos“. Ką nors daugiau LRVS nelabai veikia ir iš palaimingai vegetuoja, todėl įsikūrusi nauja organizacija rastų neartus dirvonus.

Gal vistik asmenines ambicijas agentūroms pavyks įveikti? Vieną kartą įkūrus veiksmingą asociaciją išloštų ne tik jos, bet ir užsakovai. Konkursų reguliavimas, reitingų sudarymas ir priežiūra, savireguliacijos sistemos sukūrimas ir palaikymas, rinkos (savi)edukacija, etinių standartų suformavimas ir palaikymas yra svarbūs visiems. Įvedus tvarką šioje srityje ir rinka taptų skaidresnė, ir RSV lengviau atsikratytų “mažesniojo reklamos broliuko” etiketės.

Ko ir linkim.

Dar penki punktai apie klientus, kuriuos RSV agentūros paslapčia keikia.

6.Tuos, kurie „gali viską pasidaryti patys“, tačiau neturi laiko ir piktinasi, kad agentūra “drįsta” rinkos kainomis apmokestinti savo darbus.

Patarimas: jei, užsiimdami papildomais komunikacijos darbais, įmonei atnešate daugiau naudos nei visą darbo dieną atlikdami tiesiogines savo pareigas, tai gal laikas persikvalifikuoti?:)

7.Tuos, kurie įsivaizduoja, kad jei jie samdo „pijarą“, tai viskas už juos bus padaryta.

Patarimas: Įdarbinus “pijarą”, komunikuoti nepakanka, teks ir veikti.

8.Tie, kurie apie tekstus sako – man negražu/neskamba/aš parašyčiau geriau

Patarimas: kartais prastą klausą turintiems žmonėms atrodo, kad jie puikiai dainuoja. Leiskite talentą įvertinti autoritetingiems ir nesuinteresuotiems pašaliniams. Paprastai žmonės be klausos iš to duonos nevalgo.

9.Tų, kurie klausia kur ir kada bus publikuotas/pasirodys pranešimas spaudai (kartais tai avansu vadina straipsniu)

Patarimas: pranešimas spaudai – tai tik informacija žiniasklaidai, kurią ji gali naudoti savo nuožiūra. Jo tikslas – suderinti organizacijos norą kažką konkretaus pranešti ir žiniasklaidos interesą kažką aktualaus išgirsti. Straipsnius, naudodami ar ne jūsų medžiagą, rengia žurnalistai.

10. Tie, kurie sako mes to/taip nedarysim ir nemato reikalo/negali pasakyti nei vienos objektyvios priežasties ar svaraus argumento.

Patarimas: RSV yra ne tiek vykdomoji, kiek konsultacinė fukcija, be to, neretai iš išorės galimybės ir problemos matomos geriau nei iš vidaus.

Kolegos, gal turit papildymų?

Teisybės atstatymui planuoju paklausinėti ir kompanijų, kuo dažniausiai nusideda RSV agentūros.

Kadangi kolega E.F.I pradėjo rašyti tema „Ieškau RSV agentūros“, manau, labai į temą būtų parodyti vaizdelį iš kitos pusės – kokių klientų nevirškina RSV agentūros.

1. Tų, kurie skelbia konkursus įsivaizduodami, kad RSV agentūros puls varžytis dėl mažai arba visai nežinomos įmonės su neįvardytu arba triženkliu komunikacijos biudžetu.

Patarimas: jei jūsų planuojamas metinis biužetas vos perkopia tris nulius, negaišinkite nei savo, nei kitų laiko. Jei per mėnesį pasiruošę investuoti daugiau, nei jums kainuotų in-house‘inis komunikacijos vadybininkas, apsiribokite susitikimais su keliomis rekomenduotomis agentūromis. O jei norite skelbti konkursą, tai ruoškite bent penkis nulius metams.

2. Tų, kurie punkte nr.1 paminėtiems konkursams prašo nemokamai įvardyti jų kompanijos komunikacijos trūkumus (=profesionaliai agentūrai tai reiškia rimtą situacijos analizę) ir siūlomas komunikacijos priemones (gaunasi strategija ir beveik taktika) bei, žinoma, biudžetus.

Patarimas: daugeliu atveju (iškyrus tuos su 5-6 nuliais), norint įvertinti partnerio tinkamumą, pilnai pakanka pokalbio apie agentūros darbo prinicpus, požiūrį į komunikacijos iššūkius, geriausių įgyvendintų projektų prezentacijos ir kainodaros.

3. Tų, kurie, užbaigę punktuose nr. 1 ir 2 paminėtus konkursus arba susitikimų po kelis kartus ciklą, neišsirenka nei vieno partnerio.

Patarimas: prieš skelbdami konkursus, pasidomėkite kitų su agentūromis dirbančių kompanijų (nedarykite išvadų iš 1 аr 2) skiriamais biudžetais, darbo rezultatais ir agentūrų kainodara.

4. Tų, kurie yra visiškos vidutinybės, t.y. nei išmano komunikacijos teoriją bei praktiką (nors kartais tiki, kad išmano viską, tik tam nėra jokių įrodymų), nei pasitiki konsultantais.

Patarimas: arba pabandykite komunikacijos sprendimus nuo a iki z įgyvendinti patys (vienas sėkmingas kartas nesiskaito – egzistuoja naujokų sėkmės faktorius:), arba elkitės konstruktyviai. Rizikos baimė dar niekam nepadėjo pasiekti pavydėtinų rezultatų.

5. Tų, kurie nori nuomotis bmw, o mokėti kaip už volkswageną.

Patarimas: net jei kartą jums pavyks, už skirtumą sumokėsite vėliau. Laimėtos derybos tik tos, po kurių patenkintos abi pusės.

Kitus 5 punktus paliksiu kitam kartui.