Dansu Dansu

Su kuo ir sveikinam. Beje, ne mes vieni – net amžinas konkurentas “Lietuvos rytas” šiandien įvertino jubiliejų interviu su jos vadove R.Vaičiulyte.

“Respublika” tokia, kokia yra šiandien, kelia daug diskusijų. Kita vertus, negalima neįvertinti ir jos indėlio į Lietuvos žiniasklaidos plėtrą.

Nes tai buvo pirmas nepriklausomas laikraštis Lietuvoje. Vienintelis, kuris išeidavo ir 1991-ųjų sausį, užgrobus Spaudos rūmus: tada “Respublika” įsileido kitų leidinių atstovus, ir tai tapo svariu indėliu į mūsų visų nepriklausomybę. “Respublika” tapo pirmuoju leidiniu, tiesiogiai – žuvus V.Lingiui – nukentėjusiu dėl žodžio laisvės. Prie tos pačios žodžio laisvės prisidėjo ir būdama alternatyva “Lietuvos rytui”.  Launch’ino pirmąjį tikrą bulvarinį leidinį Lietuvoje “Vakaro žinios”. Dar – pirmąjį nemokamą savaitraštį “Laisvalaikis”. Suteikė tribūną tiems, kurių kiti leidiniai dėl marginalumo, radikalumo ar kitų priežasčių neįsileisdavo: vėlgi tai svarbu žodžio laisvei.

Taigi “Respublikai” sveikinimai ir tikiuosi, kad per kitus 20 metų šitas laikraštis neišnys. Nes kažkiek liūdna būtų be jo :)

Jei skaitot spaudą, pastebėjot, kad per kelis pastaruosius mėnesius “Respublika”, kaip ir kiti grupės leidiniai, gerokai pasikeitė. Viskas kaip tik sutapo su tuo, kad Vitas Tomkus iš užkulisių grįžo į garbingą vyr. redaktoriaus vietą. Vien šis rašinėlis nusipelno audringų ovacijų.

Kai kas sako, kad tai yra tiesiog šlykštu. Kiti į reikalą žiūri rimtai. O va aš sakau, kad tai, ką daro V.Tomkus, – paprastas ir aiškus verslo planas, suveikęs anksčiau ne kartą. Prisiminkit kad ir “Vakaro žinių” kick-off’ą prieš gerą dešimtmetį – tuomet į pirmaujančias vietas laikraštį iškėlė straipsnelių ciklas “Juos vadina gėjais”. Kodėl tai neturėtų suveikti dar sykį? Ir suveiks sekančiu būdu.

Šou startavo jau minėtais straipsniais.  Tuo pat metu “Respublika”  ištraukė iš vienos nesmagiai kvepiančios vietos Kauno “Žalgirį”. Pačiu laiku – “Žalgirio” fanai jau buvo pasiruošę palaidot komandą, kuri žadėjo už poros dienų išsiskirstyt. Pusės Lietuvos akyse V.Tomkus tapo kažkuo panašiu į raitelį ant balto žirgo, pasirodžiusį, kai vilties jau nebuvo likę.

Bet pramoga čia tik prasideda. Į “Respubliką” (o sykiu ir “Vakaro žinias”, “Šiaulių kraštą”, “Vakarų ekspresą”) grįžo tikrosios vertybės. Patriotizmas triumfuoja, gėjų ir žydų sąmokslai atskleisti, o tų išperų užtarėjai – sutriuškinti.  Nejuokauju – štai “Bernardinų” redaktorius A.Navickas pabandė apskųsti šią publikaciją Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Atsakymui iš šios gavo atlenktą vidurinį pirštą:

Svarstyta: A. Navicko pareiškimas dėl publikacijos dienraštyje “Respublika”

Posėdyje dalyvavo dienraščio “Respublika” vyriausiasis redkatorius V. Tomkus ir grupė su juo atėjusių žmonių. Andrius Navickas prašo įvertinti 2009-02-02 dienraščio “Respublika” publikaciją “Vitas Tomkus: “Lietuviais esame mes gimę…”. A. Navicko teigimu, publikacijoje kurstoma tautinė nesantaika, antisemitizmas ir homofobija.

Nuspręsta:

Dienraščio “Respublika” publikacijoje “Vitas Tomkus: “Lietuviais esame mes gimę…” nebuvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

Ir žmogus nesėdėjo tų rankų sudėjęs – išvystė audringą veiklą. Jau kovą (maždaug trys savaitės po to, kai grįžo kovot su gėjais ir žydais) įkūrė tokį tarpinį darinį tarp revoliucinio komiteto ir politinės partijos – “Žalgirio nacionalinio pasipreišinimo judėjimą“.  Judėjimas pareigingai, kas savaitę ar dvi, organizuoja akcijas – dažniausiai spaudos konferencijas; žurnalistai stropiai jas konspektuoja ir publikuoja – kur? Teisingai, aukščiau išvardintuose “Respublikos” grupės leidiniuose. Juokinga? O kaipgi! Tik va juokų sumažėja, kai pamatai, kas prie naujojo judėjimo bando šlietis:

Žalgirio judėjimo atsakingasis sekretorius Gediminas Jakavonis, filosofas Romualdas Ozolas, Strateginio vystymo ir plėtros centro vadovas, nemažai prisidėjęs mobilizuojant pilietinę visuomenę ne tik Lietuvoje, bet ir Gruzijoje, Ukrainoje, Kirgizijoje ir kitose šalyse Audrius Butkevičius, signataras Rolandas Paulauskas, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas Juozas Imbrasas.

Dvi parlamentinės partijos, etatinis revoliucionierius ir Sąjūdžio vardą bandantys nusavinti senosios kartos politikai… Beje, tik paskutiniu momentu nuo to reikalo nusirašė Seimo pirmininkas. Na, o čia minimas signataras R.Paulauskas daugumai nežinomas, bet vertas atskiro dėmesio. Parodysim tą dėmesį įrašo  apačioj.

Nu ir ką turim?

Ogi per du mėnesius susikūrusią organizaciją, kuri turi a) pinigų, b) politinės įtakos, c) labai stiprų žiniasklaidos palaikymą. Be to:

Idėją – kaip visada, tą pačią: kilkim, broliai, į kovą. Už Lietuvą.

Ideologiją – kol kas nenuvalkiotą, šiuo atveju tokį urapatriotizmą.

Simbolius – “Žalgiris”, kaip simbolis, lietuvoj veikia geriau nei trispalvė, Vytis ir “Švyturio” alus kartu sudėjus.

Priešus – žinoma, gėjai ir žydai. Tai dvi amžinos temos (na, gal dar NT kainos), kuriomis bet kuris lietuvis bet kuriuo paros metu turi ką pasakyt. O kartais ir argumentuot svarią nuomobę ne tik žodžiu… Pasaulinės žydijos vadą Soroshą “Respublika” jau išryškino, o gėjų mafija – kol kas pasislėpusi, todėl dar baisesnė. Bet jos šaknys – Briuselyje. Skaitom vakarykštę “Respubliką”, ten visi atsakymai.

Ir priešų agentus Lietuvoje taip pat turim. Pirmiausia tai – A.Navickas, mat pirmas užšoko ant grėblio, po to – visi  intelektualai – Sorosho pakalikai, galiausiai, žinoma, politikai. Tie, kur šiandien valdžioje.

Beje, politinėje komunikacijoje nieko nėra geriau kaip priešas, kurį gali nesunkiai, užtat triukšmingai, nugalėt. Toks, kaip A.Navickas ir jo bendraminčiai, kurie neapsikentę paėmė popieriaus lapą, sudėjo daug parašų ir pasijuto didelį darbą nuveikę. Bet taip tik užpylė vandens ant V.Tomaus malūno.

Ko reikia dar? Reikia “call to action”, kitaip tariant, priešų provokacijos. Tokio maždaug gaisro Reichstage, po kurio pasakytume: viskas, daugiau taip būti nebegali, reikia kovot! Iš pradžių “Respublika” bandė važiuot ant sausio riaušių – maždaug štai, valdžia į tautą šaudo, tiesiog Kruvinasis sekmadienis – bet atsirado dar geriau: tai  “Gender loops” programa, bandžiusi į švenčiausią mūsų turtą – vaikus – kėsintis mokyklose.

Dar reikia sąjungininkų:  OK, yra. Jau mobilizavosi krūva įvairiausių organizacijų, įskaitant ir Katalikų Bažnyčią. Ir staiga “Respublika” kovoja jau nebe viena, o jos atskleisti sąmokslai tapo mėnesio aktualija mažiausiai.

Galiausiai yra ir tinkama terpė. Kai bedarbių skaičius auga po kelis tūkstančius per savaitę, o svarbiausiomis laikraščių temomis tampa tokia ir tokia,  – gero nelauk. Vokietija po Didžiosios depresijos ir V.V.Putino kelionė į valdžią po Rusijos krizės- vieni iš daugelio pavyzdžių.

Taip  kad nėr ko dejuot dėl žurnalistikos bulvarėjimo, V.Tomkaus tuščių ambicijų ir netolerancijos ar dar kažko. Įsitikinimai čia niekuo dėti. Visas reikalas sukonstruotas pagal geriausias politinių technologijų tradicijas – o svarbiausia, vos per  porą mėnesių.

Beje, ar tokiame darniame paveiksle nieko netrūksta? O kaipgi. Trūksta Gelbėtojo. Lyderio. Vado. To, dėl kurio visas šis brudas ir užvirė.

Tai štai vado vieta berods buvo numatyta A.Valinskui, – faktas, kad “Respublika” netikėtai jį pamilo, nepraslydo pro netikinčių tyra meile blogerių akis. Bet po to, kai Seimo vedėjas mandagiai atsisakė garbės kandidatuoti į prezindentus, meilė nunyko, nors iki galo ir nedingo.

Užtat liko Generolas Č.Jazerskas. Tai va: anksčiau minėtas R.Paulauskas yra jo rinkimų štabo vadovas.

Aišku, šiandien generolo šansus rinkimuose prieš D.Grybauskaitę lygint kiek nepadoru: jie skiriasi (specialiai karinis palyginimas) maždaug kaip b**is nuo kulkosvaidžio. Bet kodėl to nepakeitus? Svarbiausia – išeit į antrą turą, vėliau kortos dalijamos iš naujo. Paklauskit R.Pakso, jis žino; “Respublika”, beje, anąsyk buvo ištikimiausia jo rėmėja.

Beje, D.Grybauskaitė – Briuselyje. Briuselis – gėjų mafijos irštva. D.Grybauskaitė gyvena viena, ir taip, ji paneigė esanti homoseksuali, bet dar po mėnesio V.Tomkaus rašinių žmonės tiesiog dėl visa ko suabejos ja.

O štai Lietuvoje – gėjai veržiasi į mokyklas. ES ir TVF privatizuoja mūsų brangiąją šalį. Kažkas juk turi kažką daryti, ar ne? Tai štai ir daro.

Šiek tiek gaila pilietinės visuomenės – na, bet užtat artimiausios savaitės turėtų būti įdomios.

O va “Respublika” darys tai, ką darė visuomet: biznį.

Išėjo ne itin kokybiškas paveiksliukas, tačiau pagrindinis dalykas yra stačiakampiu pažymėtame tekste. Įdomu, kaip teko jaustis reklamos užsakovui ir media agentūrai (neabejoju, kad jiems teko pasiaiškinti už “tokį” planavimą) pamačius tokį prierašą nuo vyr. redaktoriaus?

Anksčiau ar vėliau, bet tai turėtų įvykti. Tokių minčių man kilo Publishing 2.0 bloge perskaičius Scotto Karpo komentarą apie didžiulę disproporciją tarp interneto ir spaudos reklamos kainų.

Įdomu, kaip yra Lietuvoje? Štai keli daug ką sakantys pavyzdžiai: “Delfi” už reklamą vieną dieną titulinio puslapio viršuje (tas klasikinis 486 x 60 skydelis) ima 1’900 Lt ir garantuoja 100’000 parodymų. “Adnet” yra dar dosnesnis. Perkant vieną iš jo paketų, 1 mln. parodymų gauni už 4’000 Lt.

O skydelio paspaudimų procentas dažniausiai yra viso labo keli procentai. Kai kada – dar mažiau. Kokią išvada peršasi? Cituojant Scottą Karpą, galima drąsiai sakyti, jog internetas Lietuvoje (kaip ir visur kitur) yra beviltiškai nusidrožęs kainas todėl, kad reklama jame yra mažai veiksminga (nekalbu apie “Google” modelį). Tradiciniai reklamos būdai, iš spaudos perkelti į internetą, čia neveikia. Tai yra tiesiog pinigų išmetimas.

Antras įdomus dalykas yra tai, kad “Delfi” aplanko ne mažiau žmonių nei atsiverčia “Respubliką”. TNS duomenimis, “Respublikos” dienraštis per pirmus tris šių metų mėnesius gavo reklamos už 7 mln. litų gross kainomis, o pasiekia 19.6 % Lietuvos gyventojų. “Delfi” pasiekia 22 % gyventojų, o gavo reklamos už 4.5 mln. litų per tą patį laikotarpį. Beje, šiaip įdomus faktas – “Delfi” pajamos iš reklamos yra panašios į “Verslo Žinių” dienraščio.

Bet tai – “Delfi” ir dar vienas kitas portalas. O kiti? Pavyzdžiui, “Lrytas” yra antras pagal populiarumą naujienų portalas (siekia virš 7 % auditorijos), bet per tą patį laikotarpį gavo reklamos vos už 700 tūkstančių litų.

Šiedu mūsų žiniasklaidos realybės faktai kelia minčių apie nepavydėtinus laikus, kurie nenumaldomai artėja. Kai visi entuziastingai džiūgauja, kad spauda internetizuojasi, nepagalvojama kas jos laukia tikrovėje.

Laikraščių sąvininkai skuba kurti portalus, bet ką jie galvoja apie būsimas pajamas? Juk spausdintos ir internetinės žiniasklaidos rekamos kainų disproporcija yra milžiniška. Ir čia negalime kalbėti apie pereinamąjį investavimo laikotarpį, o paskui ateisiantį metą, kai lis pinigais. Pinigų lietus gali niekada neprasidėti, jeigu reklamos internete būdai ir kainos liks tokie patys.

Redakcijos turės mažinti darbuotojų skaičių. Prastės žinių ir analizės kokybė. Juk blogeriai žinių nesukurs. O kai kurie leidiniai užsidarys apskritai.

Todėl leidėjams ir reikalingi tokie diversifikuoti žiniasklaidos holdingai, kaip “Lietuvos Rytas” su “5 Kanalu” arba “MG Baltic Investment” su LNK ir žurnalais. Ateityje kokybiškas naujienas sugebės kurti tik gerai integruota grupė, skleidžianti informaciją įvairiose platformose. Vienišas laikraštis su savo kopija internete neišgyvens. Neišgyvens ir regioniniai laikraščiai, jeigu nesukurs kokio regioninįo portalo, kur bendradarbiautų daugelio leidinių žurnalistai.

Bet šią savaitę dar galima miegoti ramiai. Visa tai neįvyks per vieną naktį.

O ką daryti reklamuotojui, savo komentare klausia Scottas, kuriam reikia kurti prekės ženklo vertę, o ne šiaip prisivilioti lankytojų, kurie jau žino tą ženklą? Juk tradiciniai reklamos internete būdai neduoda jokios naudos. Ir štai mūsų atsakymas: kurti turinį ir taip prisivilioti lankytojų. Ne šiaip sumesti “produktinį puslapį”, o kurti.