Dansu Dansu

Neseniai grybštelėjome online reputation management temą (skaityti čia), kuri mums, kaip ir daugeliui Lietuvoje, yra dar gana nauja. Ta proga mums parašė DotNord.com, kurie yra vieni iš tokios paslaugos tiekėjų. 

Jų originalų tekstą šiek tiek sutrumpinau, bet esmė, manau, liko esme. 

Apie DotNord.com metodologiją:

Turime metodologiją, kuri padeda sistemingai suvaldyti maksimaliai didelę dalį informacijos apie klientą, ateinančią iš tokių įrankių kaip Touchgraph Navigator (vizualinis paieškos rezultatų ryšių atvaizdavimas), TweetBeep (raktinio žodžio sekimas Twitter’yje), Google Alerts (raktinio žodžio sekimas Google paieškoje), Repcloud (žmones sekanti Facebook programa), BoardTracker (diskusijų sekimas pagal raktinį žodį) ir dar apie 20 kitų įrankių.

Jų reikia tiek daug todėl, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google ar Yandex, interneto puslapius aplanko skirtingu laiko intervalu. Pavyzdžiui tinklaraščius – kas 15 minučių, tuo tarpu įmonės puslapį ar vienišą įrašą forume gali surasti tik per dvi savaites. [...]

Dėka to mes neapsiribojame keliasdešimčia tradicinių RSV agentūrų sekamų vietų (kartais jau net neegzistuojančių, kaip čia - galime rasti tunyla.lt) internete. Tačiau kiekvienu atveju parenkame tik konkrečiam klientui naudingas priemones ir veiksmų strategiją.

Kartu neapsiribojame vien tik rezultatų stebėjimu, bet galime inicijuoti net iš dalies teisinius veiksmus – siųsti puslapio sąvininkams įspėjimus dėl klaidinančios informacijos ar šmeižto išėmimo iš puslapio, konktaktuoti su paieškos sistemomis ir katalogų portalais dėl rezultatų pašalinimo.

Statistika: čia, čia ir čia. 

Apie atsiperkamumą:

Pirmas agrumentas elementarus – jei elgčiausi kaip potencialus Rimi darbuotojas, natūralu, kad internete tikrai paieškočiau kas rašoma apie šį prekybos tinklą. Google statistika skelbia, kad 90 proc. vartotojų žiūri tik į pirmąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi pirmame rezultatų puslapyje susimaišę tiek oficialūs rimi.lt adresai, tiek esamų/buvusių darbuotojų nusiskundimai, tiek nuoroda į nelabai kokios ligos aprašymą Vikipedijoje, natūralu, kad dar kartą apsvarstyčiau kur noriu dirbti. Žinant vieno darbo skelbimo kainą laikraštyje ir internete, galima skaičiuoti, kad prekybos tinklas sutaupytų vidutiniškai 1000 Lt vien personalo paieškoje ir gautų daugiau CV.

Antra – paskaičiuokime kiekvieno neigiamo ir puikiai paieškos sistemose reitinguojamo komentaro žalą prekės ženklui ir svarbiausia – pardavimams. Visiems savo klientams darydami įvaizdžio internete analizę prieš pradedant konkrečius darbus, patikrintume jautrių, neigiamų ar piktybiškų raktinių žodžių sąsajas su kliento interneto puslapio reitingais (žr. čia). Tarkim, jei kiekvienas neigiamas komentaras apie bet kokį automobilių gamintoją jei būtų perskaitytas bent po vieną kartą per mėnesį tik vieno vartotojo, pardavėjas gali netekti 12 potencialių pirkėjų per metus.

Apibendrinant:

Svarbiausia – greitas ir profesionalus reagavimas, o ne interneto šiukšlinimas akivaizdžiai teigiamais, nuo realybės atitolusiais ir dažniausiai kliento įvaizdžiui iš esmės kenkėjiškais komentarais. Komentarus mes suprantame kaip dalį viso plano, kur svarbi dalis tenka mūsų kliento skaidresniam bendravimui su savo klientu internete – pavyzdžiui, visada siekiame, kad mūsų klientas turėtų galimybę išsiaiškinti savo darbo trūkumus su savo klientu su mūsų pagalba, jei yra parašomas skundas. Ir žinoma – rezultatus mes vertiname ne tik pagal tai, kaip mes sugebėjome sumoderuoti diskusiją naujienų portalo komentaruose ar forume, o kaip gausiai ir teigiamai/neigiamai gavome atgalinį ryšį iš paprastų vartotojų.

Dar aną ketvirtadienį užkliuvo „Vilniaus dienos“ straipsnis apie tai, jog įmonės įjungia taupymo režimą. O labiausiai užkliuvo viena pastraipa – jog pirmiausia atsisakoma tų išlaidų, kurios neturi tiesioginės įtakos verslui, pavyzdžiui, reklamos arba rinkodaros.

Nieko sau, pasirodo, verslui daugiau įtakos turi prabangūs architektų patiuninti ofisai, all-icluded įmonių baliai tūkstančiams darbuotojų, apmokamos poilsinės kelionės į užsienį ir atlyginimai, kuriuos nulėmė ne darbo efektyvumas, o konkurencija bei kiti „Baltijos tigro“ multivitaminai.

O žibalo pirmieji papylė kolegos iš BCP, paskelbę tyrimą, kuriame Lietuvos vadovai dalijasi krizės receptais – 29% žada mažinti išlaidas reklamai, 24% – RSV. Išties keistai atrodo ir “Biuro pasaulio” pijaras, jog įmonės pradeda taupyti ir kanceliarinėms prekėms. Iš vienos pusės ok – nori pasiskelbti, kad patekins ir taupiųjų poreikius, tačiau, kita vertus – skatina elementarų bandos jausmą – „ jei visi leidžia mažiau, pataupykime ir mes“.

Ta krizinių nuotaikų proga užmečiau akį į RSV agentūrų www – kaip jos reaguoja į kolegų sukurtą kontekstą - nes kiek žinau, verslininkai į BCP tyrimą sureagavo. Pasirodo, bent jau virtualioje erdvėje reaguoja vangiai, nes daugelis apskritai tenkinasi pasenusiais web 1.0 tinklapiais ir klientų pranešimų publikavimu.

Nevardinsiu, kiek agentūrų turi naujienų rubrikas, kuriose akis bado senienos („dirbame, dirbame, neturime laiko komunikuoti“), viltis dėjau į tas, kurios turi integruotus blogus ar web 2.0 tipo svetaines. Beje, browsinimui pravertė dienosduonos kažkada publikuotas agentūrų reitingas bei Lietuvos rsv specialistų sąjungos kontaktų bazė.

Taigi rezultatai 2:40.

VRP, iš kurių blogo daug tikėjausi, pasitiko su žinia, datuota 05/07 – sveikina su žurnalistikos diena. BCP, paskelbusi tyrimus, irgi paliko susirūpinusius ant ledo – jai šiuo metu rūpi nauji akcininkai ir nauji darbuotojai. Pas kitus tyku, ramu.

Išjungtais varikliais sklendžiantys lėktuvai ir plūduriuojantys laivai (kaip supratote, tai komunikacijos aktyvumą ir išlaidas mažinančių įmonių metaforos) parūpo tik “Euro RSCG PR” ir “AZ communications”.

Pirmosios vavovas Saulius Majauskas tam postą skyrė dar 05/29, po to dar kartą 06/11.

Antrieji sureagavo vėliau, tačiau pateikė konkretesnes rekomendacijas ir netgi atitinkamai pasikeitė front page‘o statementą.

Nenoriu daryti toli siekiančių apibendrinimų, tačiau reagavimas į aktualijas ir dar interaktyvioje terpėje, į kurią ilgainiui persikels didelė dalis žaidimo, signalizuoja apie pasiruošimą žaisti pagal naujas, situacijai labiau tinkančias taisykles.