Dansu Dansu

Vis dar neretas atvejis, kuomet klientas reklamos agentūrai atsiunčia užduotį, kurios pirmosiose eilutėse puikuojasi tekstas “kampanijos tikslas – padidinti pardavimus … %” arba skiltyje “Kodėl reklamuojame”, randame “norime užimti … % rinkos”. Retas atvejis, bet, deja, pasitaiko kai net agentūros projektų vadovas šiuos tikslus užkrauna kūrybos skyriui kūrybinėje užduotyje.

Klientas savo pardavimo tikslus turėtų perkelti bent į “kOmpanijos tikslų” ar “situacijos aprašymo” skiltį, o agentūros projektų vadovas/-ė savo ruožtu turi iškvosti klientą apie tikrąją savo “glamūrinės” darbovietės misiją.

Draugai iš marketingo skyrių unisonu sako, kad čia viskas gerai, nes toks jų noras ir yra – kažką kažkiek parduoti. Taip pat prisimenu, kuomet pažinę marketingo krėslus jie sakydavo, kad reklama tik maža dalis to darbo, kurį jie dirba. Dar visi žinome, kad bet kokios kompanijos rezultatai priklauso nuo dešimčių, šimtų ar dar daugiau dalykų. Vienas kitą papildydami jie sukuria sinergiją, sudarančią prielaidas geriems pardavimams. Produkto pardavimas yra daugelio subjektų veiksmų ir sprendimų rezultatas. Reklama yra viena tos grandies dalis. Svarbi, bet ne vienintelė.

Kai jūsų mama nori jums iškepti kotletą, ji parduotuvėje mėsos skyriuje prašo kotletų ar faršo? Pirkdamas bulvę juk pardavėja nė nenutuokia, kad rengiesi nustebinti draugus bulvių salotomis su lašiša pagal Oliverį. Bendras tikslas yra žinomas jo savininkui, ir ne visada jį reikia projektuoti atskiriems subjektams, kuriuos pasitelki tikslui siekti, kur kas geriau jiems kelti atskirus kokybinius reikalavimus: kotletams – neriebios mėsos, bulvių salotoms – mažų šviežių bulvių, o reklamai – tam tikrų ženklo ar produkto savybių atskleidimo ar pan.