Dansu Dansu

Ne vienas žinome kiek laiko resursų skiriama svarstymams “ar ta reklama, kurią padarė agentūra yra gera?”. Tam dedikuojamos valandos, dienos, savaitės, o kartais ir dar daugiau. Daugelis žinome tokių svarstymų ir diskusijų pasekmes.

Ar neatrodo tai keista, kai žinome, kad žmogus tavo reklamai skiria tik sekundes? Kai kurie klientai, turintys pinigų, reklamas atiduoda tetoms iš TNS, kurios imasi reklamą “tirti” focus grupėse. Iš stebuklingos focus grupės niekada negali tikėtis gero rezultato – jokio rezultato, nes focus grupė ne tam skirta. Iš čia klausimas, kaip apskritai tyrimų bendrovės imasi tokio reklamų tyrimo žinodami, kad klientas darys sprendimus – tai jam gali kainuoti labai daug pinigų ir turėti esminę reikšmę rezultatams.

Paprastai, tokio tyrimo metu žmonių yra klausiama ar reklama patinka, ką suprato, prašoma įvertinti, prioritetizuoti. Iš esmės daroma prielaida, kad žmogui TEKS gilintis į reklamą ir taip projektuojama žmogaus reakcija. Čia mes eliminuojame esminę reklamos funkciją – sudominti – ir “dirbame” su paskesniais dalykais, kurie irgi abejotini. Focus grupėse žmonėms jau rodoma reklama, tačiau ji nerodoma jokiame kontekste. Focus grupė visiškai neatskleidžia kaip žmogus mąsto ir elgiasi su tavo reklama realiame gyvenime, joje respondentas tik “atidirba” pinigus, kuriuos gauna už dalyvavimą focus grupėje.

Labai patiko vienos didelės kompanijos vadovo iš Lietuvos replika marketingo skyriaus darbuotojams, kurie jo paklausė, ką šis manąs apie naujai kuriamą reklamą: “Mes samdome geriausius savo srities specialistus ne tam, kad aš už juos sakyčiau kaip kas turi būti padaryta”. Galbūt, pacitavau nevisai teisingai, bet perfrazuoti ir perklausti būtų galima taip: “ar mes labiau linkę dėl reklamos kokybės pasitikėti prašalaičiu iš focus grupės ar savimi?”.