Dansu Dansu

V.Blinkevičiūtės įpėdinis R.Dagys šiandien aiškiai apibrėžė neseniai finišavusio viešųjų ryšių konkurso, skirto šeimų PR’ui, tikslus:

Dabar vieni šeimą supranta vienaip, kiti – kitaip. Reikia galų gale sudėlioti visus akcentus ir aiškiai pasakyti, kur yra linijos, nes dabar yra ginčų. Visuomenėje turi atsirasti vienodas požiūris, nes kitaip mes blaškysimės.

Taigi Socialinių reikalų ir darbo ministerija išleis netoli pusės limono tam, kad XXI a. lietuviai galų gale sužinotų, kas yra šeima. Ir kuo ji skiriasi nuo kitų reiškinių gamtoje ir visuomenėje.

Aš tik pastebėčiau, kad noras turėti vieningą visos visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu daugiau vadintinas ne viešaisiais ryšiais, o propaganda.

Bet rimtą klaidą. Ji šneka apie tai, kaip mums visiems blogai.

Šiandien Lietuvą galima sulyginti su bendrove, kuri išgyvena krizę. Akcininkai, darbuotojai, partneriai, kreditoriai ir dar kas tik nori vienaip vertina dejuojančius ir virkaujančius vadovus – ir visai kitaip žiūri į tuos, kurie atvirai kalba apie problemas bei kelius joms spręsti.

Nesu ekonomistas ir nežinau, ar valdžios priimami sprendimai geri, ar ne. Užtat žinau, kad valdžia nesulauks pritarimo šiems sprendimams, jei nepakeis bendravimo įpročių.

Aišku, reikia paaiškinti liaudžiai, kodėl keliam mokesčius ir iš kur staiga bedarbystė auga. Bet kad situacija nėr gera, žinom visi. Dabar reikėtų kalbėti apie būdus spręsti problemas, o valdžia kol kas daro atvirkščiai – skundžiasi, kad yra blogai ir bus dar blogiau.

Pridėkim jų aroganciją, slapukavimą, nuolat kaitaliojamą nuomonę (pamenat istoriją su PVM tarifais?), kalbas apie devalvaciją, kartais – elementarų kvailumą, apmokestintą ir dėl to neigiamai nusistačiusią žiniasklaidą. Galiausiai – atvirą pripažinimą, kad su interesų grupėmis a la profsąjungos iki šiol valdančioios partijos iš esmės nesišnekėjo. Kas išeina?

Ogi kovą dėl reformų palaikymo Kubilius & Co sparčiai pralaimi. Ir jei nepakeis įpročių, tai praloš dar daugiau- pvz., jei netyčia įvyktų pirmalaikiai rinkimai, dabartinė dauguma vargu ar besurinks tiek pat balsų. Ir patys būtų kalti.

Beje, pirmalaikiai rinkimai gali būti arčiau nei atrodo. Tarkim, braliukai latviai kalba, kad jų riaušės surežisuotos, o jų prezidentas vis tiek užsiminė apie seimo išvaikymą. Kodėl to negali būti pas mus – rytoj ar po kelių mėnesių?

O štai opozicijos propagandos mašinėlė veikia kur kas geriau. Kurį laiką patylėję, dabar jie žada gelbėti mus nuo krizės. Ir dar ne kartą primins, kaip gerai gyvenome prie AMB ir Kirkilo.

Tai ką Kubilius & Co turėtų daryti?

Pradžiai – rodyti pavyzdį. Nes kalbos apie solidarumą neįkvepia žinant, kaip nenoriai Seimo nariai žiūri atlyginimų susimažinimo galimybę.

Po to – mažiau gąsdinti ir daugiau kalbėti apie sprendimus. Ir apskritai daugiau kalbėti – aiškinti, ką daro, kodėl daro ir kuriam galui to reikia.

O svarbiausia- įkvėpti, padrąsinti ir paskatinti. Ką ir turėtų daryti vadovas,ar ne? Iš krizės vis vien teks lipti visiems kartu.