Dansu Dansu

Prisipažinsiu, kad situacija mane gerokai prajuokino. “Paskutinės instancijos” žurnalistė nudrožė į ministeriją, pradėjo uždavinėti nepatogius klausimus ir užpykdė dideliai gerbiamą ministerį. Kuris nesugalvojo nieko geresnio, kaip išsikviesti policiją, o po to kažką vapėti apie pažeistą darbo tvarkos reglamentą, įsiveržimą į vidų ir trukdymą darbui.

Tiesą sakant, geresnės reklamos būsimai laidai sunku buvo tikėtis. Ir didesnio susimovimo iš ministerijos pusės – taip pat.

Na taip, ministerija turi savo taisykles. Nuostatus. Reglamentus. Ir jiems net gali atrodyti, kad jie teisūs. Bėda ta, kad taip atrodys ministrui, jo PRo mergaitei, keliems šimtams ar tūkstančiams kitų valstybės tarnautojų. O geram milijonui žmonių, kurie apie įvykį pamatys reportažą ir perskaitys jo aprašymus kitoje žiniasklaidoje, atrodys truputį kitaip.

Jie manys, kad ministras sukčius, vagis, nepakantus kritikai ir nutolęs nuo žmonių, kuriuos, jei ką, žiniasklaida šioje vietoje atstovauja. Ir taip manantys bus teisūs – bent jau dėl to, kad ministras nepadarė nieko, bandydamas juos įtikinti galvoti kitaip.

Matot, bendraujant su žiniasklaida galioja toks įdomus dėsnis. Trumpai jį galima apibūdinti sena gera liaudies patarle “kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi”. Šiuo atveju vežimas žiniasklaidos, ir kai pas tave ateina žurnalistai, tu, nori ar ne, turi žaisti pagal jo taisykles. Juo labiau, kai tai “Paskutinė instancija” su savo metodais – ir savo reitingais. Į tavo reglamentus, vidines tvarkas ir posėdžius, visokią ten hierarchiją žurnalistams nusispjaut. Tu turi du variantus: arba pasinaudoji proga išsakyti savo poziciją, arba ne. Na, nebent tu esi R.Vilkaitis ir sugebi padaryt trečią variantą – susimauti galutinai.

Gerbiamasis ministre, jo atstove spaudai, visi kiti, kurie manot, kad jūsų taisyklės galioja ir už jūsų kiemo ribų – štai patarimas: tos taisyklės negalioja. Ir jūsų padejavimai apie žurnalistų profesionalumą, įžūlumą ar kitas blogas savybes irgi negalioja. Jie niekam neįdomūs.

Įdomu, kai ministras žurnalistus grūda lauk su policija. Milijonui žiūrovų ir skaitytojų tai leidžia susidaryti, eee, ne visai palankią nuomonę. Ar tai svarbu? Žiūrint kam, paprastai tie skaitytojai ir žiūrovai politikoje įvardijami terminu “rinkėjai”, o versle – “pirkėjai”. Ir jo, jų nuomonė ima ir paveikia jų elgesį.