Dansu Dansu

Dirbdamas “Media House”, visą laiką advokatavau perėjimą prie pažangesnių interneto kampanijų rezultatų matavimo būdų. Prabėga keli metai, aš – vėl kliento pusėje, o agentūros Baltijos šalyse man tebesiunčia ataskaitas, kuriose matosi tik parodymai ir paspaudimai. Lygiai taip pat, kaip 2002 – 2003 metais, kai interneto planavimas Lietuvoje ėmė įsibėgeti.

Kaip tik į akis pakliuvo du straipsniai, kuriuos verta perskaityti interneto planuotojams:

• apie tai, kodėl parodymai ir paspaudimai yra pasenęs matavimo būdas;
• apie tai, kad online video planavime pereinama prie GRP ir reach.

Zenith JAV sujungė TV ir online video planavimą į vieną krūvą. Nebėra tik TV planuotojo ir tik interneto planuotojo. Metas paradigmos pasikeitimui ir Baltijos šalyse.

“Media House” atlikę nedidelę TNS duomenų, aprėpiančių 2009 ir 2010 metus, analizę, pastebėjome kelias įdomias tendencijas.

Nors elektroninis paštas ir „gūglinimas“ išlieka svarbiausiu mūsų šalies gyventojų užsiėmimu internete, labai sparčiai augo susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis. Per metus tų, kurie lankėsi, bet nepirko ir tų, kurie lankėsi ir pirko, išaugo 44 %. Žinoma, apsilankiusių, bet nieko nepirkusių vis dar yra daugiau nei tų, kurie pirko, tačiau šie skaičiai pakankamai įspūdingi. Šių metų pavasarį (kai buvo atliekama TNS apklausa) tik apsilankymą per pastaruosius 6 mėnesius deklaravo beveik 400 tūkst. Lietuvos gyventojų (beveik 25 % besinaudojančių internetu), o pirkimą – beveik 200 tūkst.

Nėra jokios abejonės, kad šie skaičiai tik augs. Tai skatina ne tik besitęsianti internetizacija, bet ir pačių interneto parduotuvių bumas. Juk sunku atsispirti, kai matai pasiūlymą pirkti Calvin Klein kvepalus su 80 % nuolaida arba palygini buitinės technikos kainas tradicinėje ir internetinėje parduotuvėje. E-komercija pamažu tampa būtina verslo auginimo strategijos dalimis. Tai liudija tiek visiškai šviežias „e.maxima“ portalas, tiek ir sėkmingi „Biok“ bei „Čili“ projektai.

Antroji labai ryški tendencija – vaizdo peržiūrų internete augimas. Gaila, kad TNS 2009 metų tyrimo metu nebuvo išskyręs klausimo apie tai, ar buvo žiūrimi įrašai vaizdo portaluose. Tačiau žiūrint į 2010 metų skaičius, abejonių nelieka – tai yra populiarus laiko leidimo būdas. Virš 700 tūkst. gyventojų teigė per pastarąjį pusmetį žiūrėję video interneto portaluose. Tai – beveik 50 % Lietuvos interneto naudotojų.

Kad augimas iš tiesų yra, netiesiogiai liudija TV laidų žiūrėjimo internetu augimas. Gyventojų, kurie tai darė, skaičius per metu išaugo 36 % iki 230 tūkst.

Tęsiantis greito plačiajuosčio interneto plėtrai (dabar jį turi apie 25 % Lietuvos namų ūkių), šie skaičiai irgi augs. Tad televizijoms metas galvoti apie tai, kaip išnaudoti susidomėjimą ir siūlomą produktą daryti patogesnį žiūrėti. Kol kas televizijų portalai yra XX a. pabaigos stiliaus – juose dominuoja programų tinklelis, bet ne ekranas žiūrėti laidas realiu laiku.

O interneto portalams metas suprasti, kad augant video peržiūrų internete skaičiui, augs susidomėjimas reklamos galimybėmis. Tačiau kol kainodara nebus pakoreguota prisitaikant prie „nudrožtų“ TV kainų (tai nereiškia, kad kainos turi būti vienodos), daug reklamos užsakovų jos neturės.

Spauskite paveikslėlį didesniam vaizdui.

Neabejoju, kad Lietuvos televizijų strategai seka įvykius, besirutuliojančius televizijos versle Europoje ir JAV. Neabejoju, kad jie žino, kad ateitis slypi jungtiniame – internetiniame ir “į TV dėžę” – transliacijų modelyje. Bet jis į lietuvišką realybę skverbiasi lėtai.

Kol kas lietuviškos TV labai neeksperimentuoja, o eina kitų išmėgintu keliu: atsivertęs pirmąjį TV portalo puslapį, gali susipažinti su TV programa, paskaityti naujienų. Ir, be abejonės, anonsai, anonsai. Visoje portalo erdvėje dominuoja anonsai. 

Bet ar daug iš to uždirbsi? O juk parodytoms laidoms būtų galima suteikti antrąjį gyvenimą. Kodėl neįdėjus jau transliuotų laidų ir nesuteikus žmonėms šanso pamatyti tai, ką jie praleido? Kodėl nesukūrus bibliotekos? Video on demand? Tokia televizija tikrai turėtų savo vartotoją. 

Tad kodėl portale vis dar dominuoja anonsai, o ne langas, skirtas žiūrėti laidas internetu?

TV3 ir Lietuvos TV garbei reikia pasakyti, kad jos ta linkme jau pajudėjo. TV3 portale nuo rugpjūčio pradėtas dėti turinys: nuo serialų (yra tik lietuviški) iki žinių. LTV jį deda nuo dar seniau. Tačiau kol kas dabartiniai produktai – labai netobuli. Pavyzdžiui, TV3 nuoroda į WEB TV nugrūsta į kampą. Atsidaro mažas langelis su prastos kokybės video, kurį gali žiūrėti tik visiškas laidos fanatikas. Bet kodėl nepadarius per visą langą? Kodėl neįdėjus kokybiško vaizdo? Nuo ko visa tai saugojame? 

LTV langelis dar mažesnis (nors video yra geresnės kokybės), bet yra ir galimybė žiūrėti per visą ekraną. Tačiau kažkodėl užsikrovimo greitis yra nežmoniškai lėtas. Lėtesnis net už amerikietišką Hulu arba britišką BBC iPlayer, kurie užsikrauna nedelsiant (tiesa, šie man parodo tik pačią epizodo pradžią, bet kokybe abejoti netenka). 

Ir jokios komunikacijos apie šiuos projektus potencialiems žiūrovams. Jeigu nori, susirask pats.

O juk atsirastų galimybė nugręžti reklamos davėjus papildomai už tai, kad jų produktai turi dar vieną šansą būti pamatyti. Arba panaudoti internetinę televiziją kaip papildomą argumentą pardavinėjant eterio laiką versus LNK. 

JAV jau kalbama apie tai, kad verta vienu metu transliuoti ir įprastu būdu, ir internetu. Lietuviškam TV verslui ši mintis, ko gero, dar būtų tolygi erezijai. Bet laikas tai keisti. Laikas pradėti kalbėti su media agentūromis ir reitingus skaičiuojančiomis bendrovėmis apie naują žiūrimumo vertinimo modelį. 

Posto pavadinime – nė vieno žodžio lietuviškai. Bet kaip turėčiau išversti “dummy” į mūsų kalbą? 

Benaršydamas marketingo blogus, aptikau naudingą video reklamos formų internete sąrašą. Jis geras tuo, kad nieko neišmanantis reklamos agentūros projektų vadovas dabar gali lengvai ir su pavyzdžiais paaiškinti neišsilavinusiam brand manageriui kokį online video paleisti kampanijoje. 

Pavyzdžiui:

1: Pre-rolls: The non-skippable adverts that play in-video before the content begins. Many of the big players utilise this method. Despite its acceptance, there is no consensus on the best length of pre-roll. One factor would be the length of the clip – who would want to sit through a 30 second advert to see a 20 second short? Even with longer-form, one would think that shorter (10-15 second) pre-rolls, would work best, but some advertisers are loath the pay the product costs of converting their 30 second TV spot and so these often appear. There is also the question of whether consumers will accept several short pre-rolls.

Tai ir daugiau – Curiously Persistent bloge.