Dansu Dansu

Štai visų trijų mobiliųjų operatorių video darbai šioms Kalėdoms. Tradiciškai visuose tvyro “telefono (pa)(si)dovanojimo” tema. Kas geriau tai išpildo, jums spręsti:

Kai su klientais imi kalbėti apie neišvengiamus reklamos ar kitus sprendimus mobiliesiems – išmaniesiems telefonams (angl. “smartfone’ams”, arba tiesiog “smartams”), kaskart atsiremi į statistikos apie tokių įrenginių pardavimą trūkumą. Aną savaitę “Omnitel” tokios informcijos pažėrė, bet “GFK Retail and Technology Baltic” su mumis mielai pasidalino bendrais pardavėjų skaičiais, kurie, tikiu, atskleis realesnį vaizdą.

Išmaniųjų telefonų Lietuvoje per pirmuosius 7 mėnesius parduota apie 40.000 vnt. Lyginant 2009 m. sausio-liepos mėn. bendrai rinka vienateis augo 28%: mobilieji telefonai – 20%, išmanieji net 384%. Bendra septynių mėnesių rinka (paprasti+išmanieji telefonai) beveik 0,5 mln. Liepos mėnesį Lietuvoje išmanieji telefonai pardavimuose sudarė apie 12%, tuo tarpu prieš metus tuo pat laikotarpiu – tik 3%. Vien šią liepą išmaniųjų telefonų parduota apie 10.000 vnt. (yra įtraukti ir subsidijuojami aparatai).

Šie skaičiai rodo, kad iki Europos 28% išmaniųjų rinkos mums dar tolokoka, bet jei operatoriai su gamintojais ir toliau koreguos kainas į mažesniąją pusę, išmaniųjų telefonų augimas išliks nemažas. Panašu, kad taip ir bus. Operatoriams tai svarbu dėl kelių priežasčių: a) didėjančios pajamos iš duomenų perdavimo, o duomenis “siurbti” išmanieji telefonai tikrai gali ir b) kaip GFK teigia, metų pabaigoje išmanieji verte sudarys apie 25% rinkos. Ir A ir B reiškia daugiau išleidžiantį klientą ir daugiau pajamų nuo vieno naudotojo operatoriams. Reikia nepamiršti ir pačių gamintojų “technologinių lenktynių”. Norėdami išlikti konkurentabilūs jie siūlys daugiau naujovių, aparatai taps labiau ir labiau “išmanesni”, operatoriams nieko ir neliks, kaip mokyti vartotojus jais naudotis, kurti atitinkamus planus. “Tele 2″ reklamoje jau ragina “išmokti valdyti išmanųjį telefoną”. Kalbu ne apie perspektyvą “kažkada”, kalba apie artimiausius metus, du.

Reklamdaviams ir kūrėjams tai turi būti svarbu, nes po kelių metų turėsime ne “early adopterių” ratą, bet visą kritinę masę išmaniųjų telefonų naudotojų su savimi kišenėse ir rankinėse besinešiojančių aparačiukus, kuriais galės ne tik pasitikrinti paštą ar peržiūrinėti draugų “sienas”, bet ir sumokėti už pirkinius, paslaugas, gauti nuolaidas ir pan. nekalbant apie tai, kad tai visai kitoks pramogų įrankis. Kol kas, panašu, telefonai parduodami sparčiau nei jiems prekių ženklai kuria turinį, bet sprogimas, tikiu, čia pat.

Jeigu tu:

• myli EŽĮ ir norėtum prisidėti prie jo vystymo
• turi darbo patirties rinkodaros srityje
• turi patirties rengiant ir vertinant pasiūlymų verslo planus
• nebijai savarankiškai priimti sprendimus
• sugebi „parduoti“ idėjas
• turi analitinių gebėjimu

Nedvejodamas siųsk savo CV!
Daugiau informacijos rasi čia

Kažkur skaičiau, kad socialinės reklamos labai gerai veikia tada, kai jos turi galingą emocinį kablį. Kraujas ir avarijos priverčia pagalvoti apie saugų vairavimą. “Atlapaširdiško” (norėčiau rašyti panašiai prasidedantį žodį) požiūrio į darbų saugą rezultatas, savaime suprantamą, į darbų saugą. Ir taip toliau. Kablys gali būti negatyvus, bet gali būti ir pozityvus. Bet kablys turi būti kablys, o ne didaktika. 

Tačiau didaktika persmelkia naujausią “Auginkime atsakingai” klipą. Tokio kablio, kuris buvo pirmajame projekto klipe, nebėra.

Ir pati idėja nelabai įdomi – vaikai kalba suaugusiųjų terminais. Galėtų dar šunys važinėti riedlentėmis.

P.S. Bus dar edukacinė kampanijos dalis (čia įdėjau sąmoningumo skatinimo klipą).

Žinoma, kad “Omnitel”. Praėjusiais metais teko girdėti gandų, kad vyko kažkas panašaus į “pusiau konkursą” tarp VRS ir “Media House”.

Ir štai šviežia naujiena – startavo naujos agentūrų varžybos. Šį sykį media planavimo konkurse varžosi VRS, “Media House”, “Carat” ir… “Publicum”. 

Ačiū L. ir V. už naujieną.

Kažakada, kai buvau jaunas, o J. Troutas ir A. Ries buvo lietuviškų rinkodaros specialistų stabai (bent jau tam tikrai grupei), prisimenu skaitęs jų knygoje, kad trečias rinkos dalyvis vargu ar gali tapti lyderiu. Bet jeigu investuoji kaip išprotėjęs, gal dėsniai neveikia? 

Ir štai – “Tele2″ priartėjo prie “Omnitel” dar arčiau. Delfi skelbia, kad “Omnitel” šių metų 2-jį ketvirtį turėjo 39,6 %, „Tele2” – 37,5 %, „Bitė” – 20,5 % rinkos pagal aktyvių abonentų skaičių. Palyginimui: 1-jį ketvirtį “Omnitel” turėjo 40 %, „Tele2” – 37 %, „Bitė” – 20,7 %.  

Galbūt galime tikėtis sensacijos metų pabaigoje? Gal “Tele2″ aplenks ir “Omnitel”? ”Tele2″ taip pirmaujant išlaidomis (gross kainomis) reklamai, nenuostabu, kad “Bitė” liko toli trečiojoje vietoje.

Labiausiai kol kas nesisekė “Bitei”, kuri per pusę metų sukišo 19 mln. litų į reklamą (palyginimui, 2007 metais per tą patį laikotarpį į reklamą bendrovė investavo 12 mln.), o pardavimuose tai nė neatsispindėjo. Bet gal buvo poveikis emociniam prekės ženklo vertinimui? Tačiau sąvininkų tai neturėtų guosti. 

Žinoma, žinoma, ilgalaikiai tikslai ir taip toliau… 

Iš kitos pusės, kita mokykla teigia, kad svarbiausia yra pelno optimizavimas, o ne rinkos dalis. “Omnitel” čia, net ir prarasdamas rinkos dalį, yra (kol kas) nepavejamas (41.47 % rinkos dalis pagal pajamas vs. “Tele2″ 26.51 %).