Dansu Dansu

„Put a 1960s-era CEO in a time machine and transport him to 2010 and that CEO would find a great many of today’s management rituals little changed from those that governed corporate life a generation or two ago“.
- Gary Hamel

(I dalis) Prieš pereinant prie Motyvacija 3.0, svarbus nukrypimas – atlyginimas. Nors iš bendros „Drive“ atmosferos gali susidaryti įspūdį, kad pinigai nėra svarbiausias dalykas (todėl gali versti darbuotojus dirbti „papigiai“), iš ties tam knygoje net yra skirtas atskiras mažas skirsnis – „The Zen Of Compensation“. Tiek M2, tiek M3 žmogui pinigai yra svarbu ir tiek vieno, tiek kito motyvacija kris, jeigu jam nebus užtikrintas sąžiningas (fair) atlygis. Bet kai tai jau yra užtikrinta, M3, koncentruojasi į darbą, o įvairius priedus laiko šalutiniu dalyku arba Daniel Pink žodžiais:

„However, once compensation meets that level, money plays a different role for Type I’s than for Type X’s. Type I’s don’t turn down raises or refuse to cash paychecks. But one reason fair and adequate pay is so essential is that it takes the issue of money off the table so they can focus on the work itself. By contrast, for many Type X’s, money is the table. It’s why they do what they do. Recognition is similar. Type I’s like being recognized for their accomplishments— because recognition is a form of feedback. But for them, unlike for Type X’s, recognition is not a goal in itself“.

Ir vis tik, pagrindinės trys taisyklės dėl atlyginimo:

-Užtirinti vidini ir išorinį atlyginimo sąžiningumą, t.y. Įmonės viduje panašų darbą dirbantys žmonės uždirba panašiai (kuo didesnis indėlis, tuo didesnis atlyginimas – tai sąžininga) bei uždirba panašiai, kaip žmonės dirbantys kitose tos pačios srities įmonėse.

-Mokėti daugiau negu rinkos vidurkis. Nobelio laureatas George Akerlof 80” pastebėjo, kad kai kurios įmonės darbuotojams moka daugiau nei diktuotų paklausa-pasiūla. Paaiškėjo, kad tokia filosofija sumažina žmonių kaitą, leidžia pritraukti geresnius darbuotojus bei padidina produktyvumą – mokėti didesnius atlyginimus apsimoka pačiai įmonei (žinoma, kad ilguoju laikotarpiu, kas atskirai akcentuojama ir knygoje: „Greatness and nearsightedness are incompatible“). Paskaičiuota, kad iš karto didesnis atlyginimas turi net geresnį poveikį negu uber bonusų sistema.

-Naudoti kuo didesnį vertinimo metrikų sprektrą. Vertinti už ketvirtinius pardavimus yra viena, bet tokiu atveju atsiranda tiek sukčiavimo, tiek „nearsightedness“ galimybė (matyt dėl panašios priežasties vienas alaus brand’as Lietuvoje visą komunikaciją tik ant akcijų ir laiko). Visai kas kita, kai bendroje sumoje vertinami ketvirtiniai pardavimų duomenys, praėjusių dviejų metų, naujų idėjų skaičius, kolegų įvertinimas – čia jau pasukčiaut sunkiau.

Gerai, tiek su atlyginimais, dabar apie Motyvaciją 3.0.
Daniel Pink sako, kad Motyvacija 2.0 priklauso nuo ir ugdo X tipo (nuo extrinsic) žmones, orientuotus į išorinius apdovanojimus, t.y. tokius asmenys, kuriems daug svarbiau, kaip (kiek, kuo) jie bus įvertinti už savo veiklą, o ne pati veikla. Kitaip su I tipo (nuo intrinsic) žmonėmis, kuriems didžiausią pasitenkinimą kelia pati veikla. Kaip motyvacijos 1.0 varomoji jėga buvo seksas, troškulys ir alkis, o Motyvacijos 2.0 bausmės ir apdovanojimai, taip Motyvacijos 3.0 varomoji jėga (Drive) – vidinis pasitenkinimas.
Tačiau faktas, jog neužtenka darbuotojui pasakyti, jog, žinai, va perskaičiau tokią knygą „Drive“ ir joje rašoma, kad pagrindinė jūsų motyvacija turi būti vidinis pasitenkinimas, o ne bonusai-šmonusai, tad sorry… Apie „fair“ atlyginimus jau užsminiau, o greta jų „Drive“ minimi 3 pagrindiniai I tipo elgesį užtikrinantys elementai: 1) AUTONOMIJA; 2) MEISTRIŠKUMAS; 3) TIKSLO MATYMAS; Read the rest of this entry »

“When it comes to motivation, there’s a gap between what science knows and what business does”.
- Daniel H. Pink

DD motyvacijos tema minėta jau ne kartą. Ne tik įrašuose. Vis pastebiu kolegos Arno įrašus Twitteryje, kaip jam skauda širdį palikti darbo vietą, nors ateina aštuntą ir išeina aštuntą (ne ta prasme, kad tą pačią akimirką, kai tik įeina), jau nekalbant apie nulinius šansus atsigauti mūsų ekonomikai, ką indikuoja automobilių kamščiai septynioliktą valandą. Į tai kažkada replikavau facebook’e trumpa protingo žmogaus replika, kurios esmė yra maždaug “jeigu visi būtų taip motyvuoti ir degantys, kaip įmonės vadovas, jie, tikriausiai, patys turėtų savo įmones”. Ir nors sutinku su “Drive” cituojamu anoniminiu vadovu, kuris potencialiem darbuotojam sako “Jeigu jums reikia, kad aš jus sumotyvuočiau, aš tikriausiai nenoriu jūsų samdyti”, tuo pačiu reikia pripažinti, kad šie žodžiai skambantys iš “Google” ir “Kauno grūdų” vadovų lūpų turi skirtingą prasmę, tad tikslingiausia būtų grįžti prie citatos įrašo pradžioje ir išsiaiškinti, ką mokslas (o ne akcininkai bei jų samdomi vadovai) žino apie motyvaciją. Read the rest of this entry »

Tai nustebinsim Seth Godin’ą, kai jis gegužės 13 dieną dalyvaus tiesioginėje vaizdo konferencijoje Password 2010 apdovanojimų metu! Puikiai įvertinta jo naujausia knyga – “Linchpin: Are You Indispensable?” – pasirodė sausio pabaigoje ir interviu metu jis labai didžiuojasi tuo, jog dėl naudotos taktikos (jūs pervedat $30 vienai labdaros organizacijai ir gaunat knygą mėnesiu anksčiau), tūkstančiai įrašų, apžvalgų apie “Linchpin” pasirodė dar iki oficialaus knygos išleidimo. Jeigu pasitikėt “Google” paieška, iki šio įrašo, apie “Linchpin” Lietuvoje neužsiminė niekas. Ar neskaitom, ar (kas patvirtintų knygos išmintį) tiesiog nesidalinam tokia informacija, nes niekas mums už tai atskirai nemoka?

Seth Godin turi savo stilių. Viena idėja, viena esminė frazė, viena įžvalga. Nesunku atsiminti apie ką jis rašė, jeigu prisimenam knygų pavadinimus: “Permission marketing”, “Purple Cow”, “The Dip”, “Tribes”. Konkrečios įžvalgos su daugiau negu pakankamu jų pristatymu. Dažnai atrodo, kad jo darbus būtų galima sutraukti į 10-15 puslapių, bet užklupus tokioms mintims norisi savęs paklausti: iš tų “wow” knygų, kurias teko perskaityti, kiek padėjau į “perskaityta” stalčiuką ir kiek realiai panaudojau gyvenime? Seth Godin jums į tai pasiūlytų geriau 10 kartų pabandyti įgyvendinti tai, ką perskaitėte vienoje knygoje negu kartą tai, ką perskaitėt dešimtyje. Kas yra “Linchpin” knygoje, jau netrukus, bet yra ir kita šio žodžio reikšmė – tai kietas “bucas” kuriuo Seth Godin pabandys atspardyti kiekvieno sraigtiniam mechanizme užmigusio darbuotojo minkštąją. Šia prasme “Linchpin” yra labai nesmagi ir nejauki knyga besikesinanti į kiekvieno mūsų saugumo ir ramaus gyvenimo saugiklius. Ir taip apie 250 puslapių, kad atsimintumėt ilgam. Read the rest of this entry »

Pratęsiant kadais dansu turėtą “temą apie motyvacijos stoką”, kviečiam užmest akį į Dan Pink pasirodymą TED.COM. Mes pradedam nuo taiklios citatos “There is a mismatch between what science knows and what business does”, o visa tai puikiai išplėtojama per 18 minučių: