Dansu Dansu

Buvome apie jį kažkada kažką girdėję, tačiau, žinoma, užmiršome. Nes Vyras.lt yra akivaizdžiai eksperimentinis produktas, kadangi UPG jo aktyviai nereklamuoja. Tačiau šis dalykas, jeigu būtų pradėtas stumti į portalo rolę, suteiktų nemažai įdomių interaktyvumo galimybių. Variantų žaisti su turiniu – begalės. Galimybių įtraukti vartotoją į patį turinį, jam dalyvauti produkte – taip pat. 

Tik, žinoma, klausimas lieka apie tai, kas įdomiau pačiam vartotojui – ar greitai perversti FHM, ar panaršyti kažką panašaus internete.

Interaktyvumą galima išmėginti čia. 

Žadėtas blic interviu su “Tele 2″ marketingo vadovu Mindaugu Savicku apie skalbiamą “Tele 2″ media konkursą:

DD: Keisti partnerį tiek šalių ir kainuoja ir užima laiko, ar ne per didelė prabanga tai daryti vos ne kasmet? Juk kainas galima pasitikrinti derybų metu kiekvienų metų pabaigoje, o pagal poreikį ir eigoje?

MS: Žinoma, kad konkursui reikės skirti laiko ir finansinių resursų, tačiau manome, kad po konkurso užsitikrintos sąlygos padės gerokai sutaupyti rinkodaros srityje. Tele2 investuoja dideles sumas i reklamos kanalus ir manome, kad galime dirbti dar efektyviau – tai ypatingai svarbu recesijos metu.

Be to, po paskutiniojo žiniakslaidos planavimo agentūros konkurso, Tele2 Europoje stipriai pasikeitė – atsisakėme eilės verslų, kur turėjome tik fiksuotąją telefoniją, išsiplėtėme šalyse, kur veikia mūsų mobiliojo ryšio bendrovės. Visos šios permainos reikalauja iš naujo peržiūrėti strategijas, tarp jų ir žiniasklaidos planavimo.

DD: Giriate Starcom už pasiekimus, bet rašote, kad kaina svarbiausia. Juk nuo darbo kokybės priklauso jūsų rezultatai. Koks čia santykis jus tenkins?

MS: Konkurso metu bus apibrėžti aiškūs ir konkretūs kriterijai, kuriais vadovaudamiesi rinksime žiniasklaidos agentūrą. Paslaugų kokybė turės būti aukščiausio lygio, tačiau neplanuojame už tai permokėti.

DD: Tarptautiniuose konkursuose lemiamus žodžius taria didžiausios rinkos, dėl turimų didžiausių biudžetų. Kaip organizuojamas konkursas jūsų atveju?

MS: Konkurso sąlygose nėra nustatyta, kad dirbsime su vienintele agentūra visose Europos šalyse. Bus ieškoma optimaliausios kombinacijos, kuri tenkintu tiek dideles rinkas, tiek mažesnes kaip, pvz., Lietuva.

Vienas didžiausių Lietuvos reklamdavių “Tele 2″ skelbia tarptautinį media agentūrų konkursą. Marketingo vadovas Mindaugas Savickas apie tai atsiuntė trumpą pranešimą, jis žemiau. Taip pat išsiuntėme keletą klausimų Mindaugui.

“Konkursinės užduotys bus išsiųstos už kelių savaičių, o nugalėtoją tikimės paskelbti vasaros pabaigoje arba rudenį. Partneris, su kuriuo bendradarbiausime, mus aptarnaus 8 šalyse iš 11-os, kuriose veikia “Tele2″: Švedijoje, Norvegijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Kroatijoje, Rusijoje ir Olandijoje ir negalios Prancūzijos, Austrijos ir Vokietijos rinkoms. Būsimasis partneris taip pat dirbs tiek su privačių, tiek su verslo klientų segmentais.

Priežastys, dėl kurių skelbiame konkursą, paprastos. Kaip žinote, esame mažų kaštų bendrovė, ir turime nuolat kontroliuoti sąnaudas – juk galiausiai už viską moka mūsų klientai, ar ne? Todėl norime būti tikri, jog dirbame su profesionaliausiu  partneriu, gauname geriausias sąlygas ir patraukliausią kainą.

Su dabartiniu partneru, agentūra “Starcom”, dirbame nuo 2008 m. pradžios. 2007 m. rudenį “Starcom” laimėjo tarptautinį “Tele2″ konkursą žinisklaidos planavimo paslaugoms teikti ir bendradarbiavo su mumis visose “Tele2″ rinkose, išskyrus Latviją, Rusiją ir Kroatiją – jose bendradarbiavome su vietinėmis bendrovėmis. “Starcom” daug prisidėjo prie mūsų prekės ženklo populiarumo ir sėkmės – tai, kad šiandien “Tele2″ Lietuvos telekomunikacijų rinkoje pirmauja pagal “top of mind” paminėjimus, yra ir jų nuopelnas. Jie taip pat dalyvaus būsimame konkurse ir turės galimybę įrodyti savo pranašumą prieš kitus konkurso dalyvius.”

Verslo Žinios kaip tarė, taip ir padarė – žadėjo pavasarį paleisti nemokamą leidinį šeimoms – štai ir turim. Pasak leidėjų laikraštukas nemokamai pasieks 150’000 šeimų didžiuosiuose miestuose, tiražą žadą audituoti. Laikraštis priminiame variante turėjo vadintis Geros Žinios, tačiau rezultate turime patarimų gidą Mano pinigai (spustelėje galėsite parsisiųsti leidinį .pdf formatu).

Sprendžiant iš pavadinimų kaitos Verslo Žinios turi gerų idėjų kaip išvengti krizės. Patys tuo tarpu eina tiesiu keliu – iš 12 leidinio puslapių, 8 sudaro reklamos… 67%. Panašiau į reklaminį bukletėlį, nei visavertį laikraštį.

Ką gi, kadangi žurnalistikos pradmenų mane kadaise mokė p. A. Nugaraitė, reikia temą vystyti tol, kol ji karšta. Taigi trumpas interviu su Jaunium Jakaičiu apie jo priežastis išeiti iš MH.

Kai kurie atsakymai kvepia krizės (situacijos) valdymo pirmosios pagalbos vaistinėlės jodu, bet tai, matyt, Lietuvoje neišvengiama.

1. Kodėl nusprendėte išeiti iš „Media House“? Kodėl idėjų negalėjote įgyvendinti ten?

Nesutapo mano ir akcininkų požiūriai į tai, kaip šiandieninėje situacijoje turi būti vystomas komunikacijos verslas. Esu tikras, kad kartu su „Publicum“ turėsiu  galimybę realizuoti savo  požiūrį.

2. Ar tokio didelio žmonių skaičiaus perviliojimas yra sąžiningas „Media House“ savininkų atžvilgiu? Tai atrodo kaip seniai ruošto plano dalis.

Apie savo pasitraukimą iš “Media House“ akcininkus informavau dar praėjusių metų gruodžio pradžioje. Įmonę palikau tik šių metų vasario 2-ąją. Todėl jokio slapto plano nėra.

Nesuprantu požiūrio į darbuotojus, kaip į nemąstančią  masę, pasimaunančią ant siūlomo didesnio riestainio. Man  darbuotojai   pirmiausia yra kolegos, patys kuriantys savo  gyvenimą ir karjerą. Ir tai, kad dalis „Media House“  darbuotojų panoro dirbti kartu, man yra didžiausias mano kaip  vadovo įvertinimas.

3. Priimti į darbą tiek daug žmonių iškart kainuoja. Vadinasi, jau turite klientų arba žinote, kad jų greitai turėsite. Kas jie?

„Publicum“, kaip ir kitos ryšių su visuomene kompanijos, jau  ne pirmus metus teikia komunikacijos žiniasklaidoje planavimo paslaugas, todėl klientų, be abejo, turime. Taip pat  neabejojame, kad, suformavę vieną stipriausių komandų Lietuvoje, klientų turėsime ir daugiau.

4. Kuo „Publicum“ media skyrius skiriasi nuo kitų media planavimo agentūrų Lietuvoje? Ką naujo pasiūlysite Lietuvos rinkai?

Besikeičianti rinka reikalauja kokybiškai naujų komunikacijos planavimo standartų. Esu tikras, kad mūsų komanda, kuri neabejotinai bus viena stipriausių Lietuvoje, užtikrins šių standartų taikymą. Kartu sieksime kurti integruotus,  netradicinius ir efektyvesnius komunikacijos sprendimus.

5. Ar neatrodo keista, kad PR agentūra užsiima ir media pirkimu?

Ne, neatrodo. Komunikacijos paslaugų teikimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tampa vis labiau integruotas.

Belieka pridurti: didesnė konkurencija – daugiau idėjų. Taigi, ir visai Lietuvai geriau.

Daugelis moterų norėtų sužinoti paslaptingąją Lietuvos Ryto dietą (Atkinsono, Holivudo, Krizės?:) ), jos padedamas dienraštis jau balandžio pirmąją atsikratys “nereikalingų” priedų Krepšinis bei Savaitgalis.  Krepšinis pagal paskutinius TNS duomenis buvo 9 skaitomiausias savaitinis leidinys. “Vartai” taip pat neteks savo žurnalinio viršelio.

Informatorius ne slaptas. Už duomenų tikrumą redakcija atsako.

Laikraščiai šiandien mane stebina. Respublika:

Tikra tiesa, Artūras Olšauskas ilgą laiką buvęs “Best Marketing” atstovu Lietuvoje palieka konferencijų organizavimą ir neria į vieną sritį -  komunikaciją žiniasklaidoje. Artūras bus “Media House” Interactive skyriaus kūrėjas ir vadovas.

DD: Kas dabar organizuos konferencijas? T.y. kaip bus su BM.
AO: „Best Marketing“ sėkmingai gyvuos toliau, nes yra rimtas įdirbis ir rinkos
pasitikėjimas. Artimiausiu metu bus paskelbtas naujų projektų datos ir
planai. Pagelbėsiu ir aš.

DD: Koks tavo interactive padalinio iššūkis?
AO: Pradžioje atliksiu nedidelį tyrimą, kursiu komandą ir padalinio veidą.
Tikslas paprastas – klientams kurti apčiuopiamą vertę. Veiklos sritys
peržengs tradicinį internetą.

DD: Teks koncentruotis vienoje srityje, negaila plataus “glamūrinio” marketingo?
AO: Prisipažinsiu – pirmą kartą girdžiu „plataus glamūrinio marketingo“ sąvoką. Kas ją sugalvojo? (DD: Dansu Dansu sugalvojo). Mano domėjimasis rinka ir naujovėmis išliks – tik daugiau konkrečių darbų matysis.

Kaip jau žinome, buvęs MH Interactive skyrius pabėgo į “Publicum”. “Media House” naujasis direktorius Rolandas Ragaliauskas elgiasi kūrybiškai, matyt, tikisi, jog A. Olšausko susikrauti dividendai atneš naudos media agentūrai, o polėkis ir aistra komunikacijai (marketingui) nepaliks Artūro ir naujame darbe. Lauksime įdomybių.

Tik atrodo, jog paprasta – skaitmenizuokis, lįsk į internetą ir džiaukis didėjančiais lankytojų ir reklamos pajamų srautais. Tačiau kokia nauja buvimo forma yra geriausia? Kol kas Lietuvoje vyrauja evoliucionavusios “portalo paprastojo” atmainos (nors, pavyzdžiui, “Delfi” nuo šio modelio tolsta sparčiausiai), bet kolegos užsieniuose demosntruoja kur kas daugiau išradingumo. Nes išgyvens ne tie, kurie kuria geriausias žinias, ne tie, kurie seną laikraščio formatą sukiša į kompiuterį, o tie, kurie žino, ko jų skaitytojai nori iš žinių. “Mediapost”:

Meaningful, sustainable digital conversion must employ social networking, a ubiquitous interface and findability tools scarcely evident in these latest maneuvers. And that will prevent them from having any significant financial impact.

Pavyzdžiui, gerai JAV žinomas “The Christian Science Monitor” yra pirmasis dienraštis, kuris bus leidžiamas tik internete (na, dar pasirodys ir savaitraštinė versija, nes baisoka sudeginti visus tiltus). Tokiu būdu susitaupys nemaža krūva pinigų.

O ar daug kas Lietuvoje žino, kad “Time” korporacija yra vienas iš sėkmingo kėlimosi į internetą pavyzdžių. Praėjusiais metais iš skaitmeninės reklamos jie gavo 10 % pajamų (būtų įdomu palyginti kiek tokiu būdu uždirbo lietuviški žurnalai). Bet “Time” sustoti neketina. “Advertising Age”:

Time Inc.’s People.com is thriving, but it isn’t planning on living off ad revenue alone. Right now one web section offers games that incorporate marketers’ brands or simply run commercials before play begins. But this spring, the site will start selling downloadable games at relatively low costs. “We want to see if we can create an additional revenue stream,” said Fran Hauser, digital president of Time Inc.’s Style and Entertainment Group. A $1 iPhone app for People.com also will be released this quarter. And the sites for InStyle and People Style Watch have already been taking an undisclosed cut of any e-commerce that’s sparked there.

Panašūs verslo modeliai anksčiau ar vėliau turi pasiekti ir mus. Juolab, kad ir pati situacija verčia ieškoti naujų būdų ir formų.

Ką turi suprasti tie, kurie pretenduoja planuoti skaitmeninę media, kaip regioninis laikraštis gali uždirbti iš interneto ir t.t., galima paskaityti čia ir čia.

Dar viena JAV studija, bet apie tai, kad: 

Eighty-four percent of so-called ‘digital influencers’ are motivated to go online to seek information only after exposure to specific references in magazines, newspapers, radio and TV.

Matyt, visiems tai skaitantiems peršasi panaši mintis: tradicine media gauni vartotojų dėmesio, o paskui “užbaigi” juos online.  

Ką daryti, kai pajamos mažėja, o išlaidos auga?

Pirmiausia redakcijos mažins sąnaudas. Dalis žurnalistų išeis į gatvę, jų vietas užims arba žurfako studentai, pasiruošę darbuotis už kapeikas, arba kolegos, prisikrausiantys daugiau darbo.

Bet tokia išeitis laikina, nes neišvengiamai smuks kokybė, sumažės skaitytojų, nukentės reitingai, įplauks dar mažiau pajamų.

Kitas žingsnis bus laikraščių bankrotai. Didiesiems tai negresia – tarkim, „Lietuvos rytas“ sėkmingai išskaidė verslą dienraščių, žurnalų, interneto ir TV rinkose, gauna pajamas iš spaustuvės ir sporto klubo. Panašiai ir su „Respublika“ – visada liks paklausa „Laisvalaikiui“ ir „Vakaro žinioms“, „Lietuvos žinias“ išlaikys turtingi savininkai, „Verslo žinios“ iš savo nišos irgi niekur nedings.

Kur kas labiau skaudės regioniniams leidiniams, kurių Lietuvoje per 100. Ir jie nedideli – tarkim, „Nalšios žinios“ Švenčionyse išeina 800 numerių tiražu. „Kelmės kraštas“ skaičiuoja 4 500 numerių tiražą, „Alytaus naujienos“ – 6 500.

Ar jie svarbūs mums, sėdintiems Vilniuje ar kuriame kitame didmiestyje? Čia kaip pažiūrėsi.

Žiniasklaida yra nepamainoma įgyvendinant demokratiją. Galim kritikuot ir vieną, ir kitą kiek norim, bet nu negali tu fiziškai susitikti su keliolika apygardos kandidatų. Užtat perskaityti apie juos gali.

Suprantama, kandidatai tai žino. Ir žino taip pat, kad susidraugavę su laikraščiu turės daugiau šansų.

O kaip susidraugauti? Pavyzdį parodė kad ir kunigaikštienė. Tai dabar, jei esi politikas, eini į vietinį laikraštį. Paaiškini krizės prispaustam redaktoriui, kad jis gali gauti užsakymų iš savivaldybės ar ministerijos. Primeni, kad kitoj gatvės pusės yra kita redakcija, ir į ją taip pat užeisi, jei nesusitarsi čia ir dabar. Rinkimų technologijose tai vadinasi „administraciniu resursu“.

Spausdintinės žiniasklaidos mirtį skelbti kol kas ankstoka, nes didesnes sąnaudas dėl išaugusių mokesčių patirs ir RTV, ir internetas. Jie irgi turės rinktis – arba atsisakyti dalies žmonių ir kurti mažiau turinio, arba patirti daugiau sąnaudų. Spėju, rinksis pirmą variantą.

Overall rezultatas bus prastesnė žiniasklaidos kokybė ir didesnė jos priklausomybė nuo tų, kurie moka pinigus (ypač valstybės institucijų). Pliusas – dėl aštresnės konkurencijos galim sulaukti ir įdomesnių sprendimų, be to, galbūt galų gale susitvarkys ir žurnalistų socialinės apsaugos klausimai; pastarasis dalykas padėtų stiprinti žurnalistų nepriklausomybę nuo ponų redaktorių, kartu keltų ir visos industrijos kokybę.

Reklamos žmonėms gyvenimas gal ir pagerės – žiniasklaida sutiks su mažesniais biudžetais, kad tik juos išvis gautų. PR fronte bus kitaip – spėju, žiniasklaida daug aktyviau bandys sieti pranešimų skaičių su reklamos biudžetais. Vadinasi, profesionalumo iš jų reikės mažiau.

Paguoda viena – krizės anksčiau ar vėliau baigiasi.