Ką daryti, kai pajamos mažėja, o išlaidos auga?
Pirmiausia redakcijos mažins sąnaudas. Dalis žurnalistų išeis į gatvę, jų vietas užims arba žurfako studentai, pasiruošę darbuotis už kapeikas, arba kolegos, prisikrausiantys daugiau darbo.
Bet tokia išeitis laikina, nes neišvengiamai smuks kokybė, sumažės skaitytojų, nukentės reitingai, įplauks dar mažiau pajamų.
Kitas žingsnis bus laikraščių bankrotai. Didiesiems tai negresia – tarkim, „Lietuvos rytas“ sėkmingai išskaidė verslą dienraščių, žurnalų, interneto ir TV rinkose, gauna pajamas iš spaustuvės ir sporto klubo. Panašiai ir su „Respublika“ – visada liks paklausa „Laisvalaikiui“ ir „Vakaro žinioms“, „Lietuvos žinias“ išlaikys turtingi savininkai, „Verslo žinios“ iš savo nišos irgi niekur nedings.
Kur kas labiau skaudės regioniniams leidiniams, kurių Lietuvoje per 100. Ir jie nedideli – tarkim, „Nalšios žinios“ Švenčionyse išeina 800 numerių tiražu. „Kelmės kraštas“ skaičiuoja 4 500 numerių tiražą, „Alytaus naujienos“ – 6 500.
Ar jie svarbūs mums, sėdintiems Vilniuje ar kuriame kitame didmiestyje? Čia kaip pažiūrėsi.
Žiniasklaida yra nepamainoma įgyvendinant demokratiją. Galim kritikuot ir vieną, ir kitą kiek norim, bet nu negali tu fiziškai susitikti su keliolika apygardos kandidatų. Užtat perskaityti apie juos gali.
Suprantama, kandidatai tai žino. Ir žino taip pat, kad susidraugavę su laikraščiu turės daugiau šansų.
O kaip susidraugauti? Pavyzdį parodė kad ir kunigaikštienė. Tai dabar, jei esi politikas, eini į vietinį laikraštį. Paaiškini krizės prispaustam redaktoriui, kad jis gali gauti užsakymų iš savivaldybės ar ministerijos. Primeni, kad kitoj gatvės pusės yra kita redakcija, ir į ją taip pat užeisi, jei nesusitarsi čia ir dabar. Rinkimų technologijose tai vadinasi „administraciniu resursu“.
Spausdintinės žiniasklaidos mirtį skelbti kol kas ankstoka, nes didesnes sąnaudas dėl išaugusių mokesčių patirs ir RTV, ir internetas. Jie irgi turės rinktis – arba atsisakyti dalies žmonių ir kurti mažiau turinio, arba patirti daugiau sąnaudų. Spėju, rinksis pirmą variantą.
Overall rezultatas bus prastesnė žiniasklaidos kokybė ir didesnė jos priklausomybė nuo tų, kurie moka pinigus (ypač valstybės institucijų). Pliusas – dėl aštresnės konkurencijos galim sulaukti ir įdomesnių sprendimų, be to, galbūt galų gale susitvarkys ir žurnalistų socialinės apsaugos klausimai; pastarasis dalykas padėtų stiprinti žurnalistų nepriklausomybę nuo ponų redaktorių, kartu keltų ir visos industrijos kokybę.
Reklamos žmonėms gyvenimas gal ir pagerės – žiniasklaida sutiks su mažesniais biudžetais, kad tik juos išvis gautų. PR fronte bus kitaip – spėju, žiniasklaida daug aktyviau bandys sieti pranešimų skaičių su reklamos biudžetais. Vadinasi, profesionalumo iš jų reikės mažiau.
Paguoda viena – krizės anksčiau ar vėliau baigiasi.
Nauji komentarai