Dansu Dansu

Šiandien apskriejo žinia, kad įmonės, besinaudojančios “Havas” priklausančiais prekės ženklais, susijungė į “Big Idea” grupę. Žinoma, tokios grupės nėra kažkas ypatingai naujo Lietuvoje (prisimenant AgeCom ir kitas, valdančias įvairaus profilio įmones). Tačiau skaitant pranešimą, susidaro įspūdis, kad turėtų būti viena centrinė koordinuojanti agentūra:

J. Domas pastebi, kad samdydamos lokalias įvairių komunikacijos disciplinų agentūras skritingose šalyse, įmonės sumoka didesnę paslaugų kainą nei galėtų gauti iš vienų rankų. Be to, susiduriama su problemomis koordinuojant skirtingų agentūrų darbą, keblu užtikrinti vienodus kokybės standartus.

Taigi, grįžtame į 9-ąjį dešimtmetį? Jeigu integruota komunikacija neliks vien tik žodžiais, tai tikrai turėtų būti įdomus partneris dideliems užsakovams. Tokio verslo modelio svarbą suvokia, žinoma, ne tik “Havas”, bet dažnai tai tebūna tik žodžiai. Beje, “Publicum” irgi sėkmingai juda integruotos pasiūlos link. 

Įdomu yra ir tai, kad grupei pradeda vadovauti ne vietinis, o iš užsienio atsiųstas specialistas. Patirtis ten ir reklamos festivalių guru statusas, manau, garantuoja tarptautinių reklamdavių bent jau susidomėjimą.

Trečia, ar tai reiškia, kad “Havas” tapo pagrindiniu akcininku? 

Vis dėlto, kadangi spėlioti nesinori, nusiuntėme klausimų grupei ir tikimės atsakymo.

Neseniai grybštelėjome online reputation management temą (skaityti čia), kuri mums, kaip ir daugeliui Lietuvoje, yra dar gana nauja. Ta proga mums parašė DotNord.com, kurie yra vieni iš tokios paslaugos tiekėjų. 

Jų originalų tekstą šiek tiek sutrumpinau, bet esmė, manau, liko esme. 

Apie DotNord.com metodologiją:

Turime metodologiją, kuri padeda sistemingai suvaldyti maksimaliai didelę dalį informacijos apie klientą, ateinančią iš tokių įrankių kaip Touchgraph Navigator (vizualinis paieškos rezultatų ryšių atvaizdavimas), TweetBeep (raktinio žodžio sekimas Twitter’yje), Google Alerts (raktinio žodžio sekimas Google paieškoje), Repcloud (žmones sekanti Facebook programa), BoardTracker (diskusijų sekimas pagal raktinį žodį) ir dar apie 20 kitų įrankių.

Jų reikia tiek daug todėl, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google ar Yandex, interneto puslapius aplanko skirtingu laiko intervalu. Pavyzdžiui tinklaraščius – kas 15 minučių, tuo tarpu įmonės puslapį ar vienišą įrašą forume gali surasti tik per dvi savaites. [...]

Dėka to mes neapsiribojame keliasdešimčia tradicinių RSV agentūrų sekamų vietų (kartais jau net neegzistuojančių, kaip čia - galime rasti tunyla.lt) internete. Tačiau kiekvienu atveju parenkame tik konkrečiam klientui naudingas priemones ir veiksmų strategiją.

Kartu neapsiribojame vien tik rezultatų stebėjimu, bet galime inicijuoti net iš dalies teisinius veiksmus – siųsti puslapio sąvininkams įspėjimus dėl klaidinančios informacijos ar šmeižto išėmimo iš puslapio, konktaktuoti su paieškos sistemomis ir katalogų portalais dėl rezultatų pašalinimo.

Statistika: čia, čia ir čia. 

Apie atsiperkamumą:

Pirmas agrumentas elementarus – jei elgčiausi kaip potencialus Rimi darbuotojas, natūralu, kad internete tikrai paieškočiau kas rašoma apie šį prekybos tinklą. Google statistika skelbia, kad 90 proc. vartotojų žiūri tik į pirmąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi pirmame rezultatų puslapyje susimaišę tiek oficialūs rimi.lt adresai, tiek esamų/buvusių darbuotojų nusiskundimai, tiek nuoroda į nelabai kokios ligos aprašymą Vikipedijoje, natūralu, kad dar kartą apsvarstyčiau kur noriu dirbti. Žinant vieno darbo skelbimo kainą laikraštyje ir internete, galima skaičiuoti, kad prekybos tinklas sutaupytų vidutiniškai 1000 Lt vien personalo paieškoje ir gautų daugiau CV.

Antra – paskaičiuokime kiekvieno neigiamo ir puikiai paieškos sistemose reitinguojamo komentaro žalą prekės ženklui ir svarbiausia – pardavimams. Visiems savo klientams darydami įvaizdžio internete analizę prieš pradedant konkrečius darbus, patikrintume jautrių, neigiamų ar piktybiškų raktinių žodžių sąsajas su kliento interneto puslapio reitingais (žr. čia). Tarkim, jei kiekvienas neigiamas komentaras apie bet kokį automobilių gamintoją jei būtų perskaitytas bent po vieną kartą per mėnesį tik vieno vartotojo, pardavėjas gali netekti 12 potencialių pirkėjų per metus.

Apibendrinant:

Svarbiausia – greitas ir profesionalus reagavimas, o ne interneto šiukšlinimas akivaizdžiai teigiamais, nuo realybės atitolusiais ir dažniausiai kliento įvaizdžiui iš esmės kenkėjiškais komentarais. Komentarus mes suprantame kaip dalį viso plano, kur svarbi dalis tenka mūsų kliento skaidresniam bendravimui su savo klientu internete – pavyzdžiui, visada siekiame, kad mūsų klientas turėtų galimybę išsiaiškinti savo darbo trūkumus su savo klientu su mūsų pagalba, jei yra parašomas skundas. Ir žinoma – rezultatus mes vertiname ne tik pagal tai, kaip mes sugebėjome sumoderuoti diskusiją naujienų portalo komentaruose ar forume, o kaip gausiai ir teigiamai/neigiamai gavome atgalinį ryšį iš paprastų vartotojų.

Skyriaus kolegos, projektų vadovas iš media, reklamos arba PR agentūros, tavo tiesioginis vadovas – ar jie turi profilį “Facebooke” arba “LinkedIn”? Ar jie sėdi One.lt? Ar jie klausosi “Žinių Radijo”, ar “Opus 3”? Jie sprendžia kaip ir kur investuoti, bet ar jų įpročiai leidžia gerai suprasti auditorijos, į kurias jie kreipia komunikaciją, įpročius? 

Juk čia paprasčiausia psichologija – komunikacijos su vartotojais planavimas yra tiek užsakovo (t.y. kliento), tiek vykdytojo (t.y. agentūros) žmonių subjektyvaus komunikacijos kanalų patyrimo vaisius. Jeigu projektų vadovas nežiūri TV ir tuo didžiuojasi, tada jis nelabai išmano kaip produktą būtų galima integruoti į lietuviško serialo turinį. Jis negali įvertinti kitų klaidų. Tik spėja kas veiks, o kas ne. Greičiausiai apskritai jis galvos, kad tokia integracija ir šiaip nėra labai veiksmingas būdas papasakoti istoriją apie produktą. Geriau būtų ištransliuoti porą klipų. Įprasta ir saugu. 

O dar sudėtingiau prasideda naujos žiniasklaidos laukuose. Jeigu marketingo skyriuje žmonės viso labo vartoja tradicinę žiniasklaidą, ne kiekvienas supras agentūros pasiūlymą naudoti ir naujus komunikacijos kanalus. “Įėjimo” kaštai atrodys pernelyg dideli, auditorijos ir kampanijos veiksmingumo vertinimas – netobulas. 

Tačiau iki to reikalas gali net neprieiti. Jeigu tavo projektų vadovas reklamos agentūroje neturi profilio socialiniuose tinkluose, jis greičiausiai nelabai supranta kas tai yra. Ir vargu ar pasiūlys reklamuotis ten. Sakys, kad tai – paaugliams. O kai ateis laikas kalbėti paaugliams, ar jis nepasirinks kelis standartinius sprendimus, neva nukreiptus į juos? 

O kada paskutinį kartą kolega prekės ženklo vadybininkas skaitė straipsnį savo profesiniame žurnale? Ar jo ekspertizė yra pakankama priimti prekės ženklo ateitį nulemiantiems arba milijoninės investicijos į reklamą sprendimams? Paklausti būtų tikrai verta. Tas pats klausimas yra skirtas ir agentūrų žmonėms: keli iš jūsų žurnalą perskaitė, o ne tik nusinešė ir po savaitės parnešė?

Ar ne čia yra viena iš priežasčių kodėl pliuškenamės lėkštų marketingo ir komunikacijos sprendimų jūroje? 

BMW gamina automobilius su naujos kartos varikliais, kurie taupo degalus – “EfficientDynamics”. Jei teko vairuoti kokio pusmečio senumo BMW, greičiausiai pastebėjote, kad automobilio variklis užgęsta kiekvienoje sankryžoje. Iš BMW galima tik pasimokyti marketingo veiksmuose tęstinimo (consistency) – BMW energijos taupymo sistemą įdiegė net savo interneto svetainėse – jei nenaršai kurį laiką, svetainėje užkraunamas juodas fonas “BMW EfficientDynamics energy saving mode”:

“bmw.com is now automatically using BMW EfficientDynamics energy saving mode. You can find out more about the innovative technologies that facilitate more driving pleasure and less emissions in our BMW EfficientDynamics internet highlight.”

Beje, jei ką nors BMW žalumas erzins, gamintojas įdiegė mygtuką “off” ir automobilyje ir internete. Kolega juokais mygtukui davė vardą “F…k Al Gore”.

Jei norėtumėte sutaupyti energijos naršant internete, nebūtina kasdien lankytis BMW svetainėse, yra “juodoji” Google versija “Blackle”.