Dansu Dansu

Kai pamačiau, kad broliukai Dan ir Chip Heath išleidžia naują knygą (Switch: How to Change Things When Change Is Hard), užsimerkęs įsidėjau į būsimų pirkinių sąrašą – tokį tad įspūdį padarė pirmasis jų darbas. Atrodytų seniena, ką čia beaprašinėti, tačiau prieš brūkšteldamas apie “Switch” jaučiu pareigą (dar kartą) pareklamuoti “Made to Stick”. Paradoksalu, kad manau, jog ją turėtų būti perskaitęs kiekvienas žmogus, kuriam tenka komunikuoti, skleisti informaciją, žinias (o tai ne tik reklamšikai, RsV’šikai, bet ir kiekvienas darantis ppt prezentacijas ar bandantis save “parduoti” pažinčių portaluose – vienžo, kiekvienas), tačiau liūdnai tenka konstatuoti, jog, matyt, per dažnai tenka suktis tobulų žmonių pasaulyje – niekas nesiteikia paskaityti knygos apie tai, kaip sukurti žinutę/idėją, kurią žmonės pasigautų, kuri jiems priliptų, o ne tik būtų bukai trumpam įkišta (gausiomis finansinėmis investicijomis per media kanalus).

*

Prisimenu Barako Obamos rinkiminį šūkį “Change” ir bandau atgaminti nors vieną Lietuvos politinės partijos šūkį. Nepavyksta. Ar kada nors įsijungus TV per sausio 13, vasario 16, kovo 11 minėjimus, besiklausant galvų neapėmė déjà vu jausmas – galvos kitos, bet žodžiai jau girdėti? Jeigu esate vadovas ar bandėte kada vaikui pažadėti dešimt litų, jeigu jis keturis kartus perskaitęs jūsų įmonės misijos/vizijos teiginius sugebės juos nors apytiksliai atkartoti? Dažnai tai galime matyti reklamose, šūkiuose – “Excel’yje” sukaltos formuluotės, tik jame ir teišsisaugo.

*

Bet ar yra formulė, pagal kurią kiekvienas galėtume išmokti kalbėti visiems suprantama kalba? Dan ir Chip Heath ją sutalpina į Read the rest of this entry »

Prieš porą dienų startavo alternatyva projektams “Padavonok Stano šypseną” – aukok.lt. Ta proga prisiminiau daugybę iniciatyvų iš serijos “gelbėkim vaikus”, ką jau ten bekalbėti apie “gelbėkim pasaulį”… Ir tuo pačiu prisimenu Seth Godin įrašą pavadinimu “Enormity”. Trumpai reziumuojant jau ir taip trumpą tekstą, Godinas sako, kad kuo didesnę problemą žmonėms siūlai spręsti, tuo mažiau šansų, kad jie prisidės. Paaiškinimas paprastas – kiekvienas norim matyti savo darbo rezultatus ir nenorim švaistyti jėgų beviltiškiems (o tokiais ir atrodo grandioziniai) projektams. Logikos yra, bet ar tikrai?

Apie tai (vienoje geriausių pastarųjų metų komunikacijos knygų) “Made To Stick” kalba Cheap Heath ir Dan Heath. Viskas prasidėjo nuo Motinos Teresės citatos:

“If I look at the mass, I will never act. If I look at one, I will”.

Cernagie Mellon universiteto tyrėjai nutarė ištirti ar tai galioja visiems. Norėdami tai išsiaiškinti, tiriamiesiems jie davė klausimyną (apie technologijų naudojimą) ir 5$ už dalyvavimą. Klausimyno turinys buvo visai nesvarbus – tyrėjams tiesiog reikėjo įduoti 5$ ir pažiūrėti, kaip jie bus panaudoti, kai po klausimyno užpildymo, tiriamiesiems bus įteiktas laiškas-brošiūra su pagalbos prašymu. Tiesą sakant, laiškai buvo du, jie buvo skirtingi ir kiekvienas iš dalyvių gavo tik vieną iš jų. Pirmojo laiško pagrindas buvo statistika ir problemų Afrikoje mąstelio įvardijimas, pavyzdžiui: “Dėl maisto trūkumo Malavyje kenčia trys milijonai vaikų”. Antrąjame laiške buvo kalbama apie vargšę mergaitę vardu Rokia, kuri gyvena Malyje, Afrikoje ir kurios gyvenimas pasikeistų, jeigu jūs paaukotumėt jos šeimai. Abu pagalbos šauksmai buvo pasirašyti “Save The Children” vardu.

Rezultatas? Read the rest of this entry »