Dansu Dansu

Universitete mums dėstė “ekonomikos kiekybinę analizę”. Studentų gerbiamas ir mėgstamas p. Linas Čekanavičius mokė kaip apskaičiuoti optimalų svečių viešbutyje skaičių, kaip jis pakis, pakilus kainai ar atvirkščiai. Ieškojome optimalios kainodaros, kuriai esant viešbutis bus pelningiausias. Buvo pavyzdžių su keleiviniais lėktuvais ir net karo laivais.

Siūlau Vyriausybės nariams pasisamdyti p. L. Čekanavičių arba patiems eiti į universitetą pasimokyti. Elementaru: jei yra veiksmas, bus ir atoveiksmis, nes rinka negali niekaip nereaguoti į mokestinius pokyčius. Štai pats paprasčiausias pavyzdys kokį poveikį turės PVM padidinimas rugpjūtį. Viena gerai žinoma tarptautinė kompanija biudžetus planuoja (jau yra suplanavusi (!)) su vienu PVM (18%). Tačiau augant PVM, marketingo biudžetas nesikeičia. Atitinkamais dydžiais mažėja kompanijos išlaidos ir skiriami pinigai partneriams Lietuvoje. Tad šiems tenka mažiau, o tada jau grandinė – mažesni atlyginimai, mažiau sumokama pelno mokesčio ir t.t. Nėra ko stebėtis, turime neišvengiamą reakciją.

Dar kartą paminėsiu Uagadugu įrašą, kuriame autorius paprastai pateikia rinkos atoveiksmį smulkaus verslo lygyje. Skaičiau ir darėsi pikta. Pirmas darbas, ką privalu nuveikti prieš didinant mokesčius, maksimaliai supaprastinti privataus verslo ir pradedančiųjų (start-up’ų) sąlygas. Paprasta: didini mokesčius – mažėja infliacija, bet daugėja bedarbių. Bedarbiai ieškos galimybių dirbti, todėl turime jiems padėti kurti savo verslus ar dirbti privačiai. Dabar vis dar turime krūvą barjerų.

Štai draugas prieš kelias dienas įregistravo naują įmonę. Nekalbant apie mokesčius už įvairius registravimus, įmonėje privalus direktorius ir buhalteris, nes pats savininkas dirbti atsisakęs atlygio negali. Ir jau reikia mokėti mokesčius, nors pajamų dar nėra. Jei ne pasamdytas teisininkas, draugas įmonės dar ilgai nebūtų atidaręs. Tokia tvarka kitus tik atbaido nuo privataus verslo.

Kubilius sako, kad sutaupyti nebėra kur, liko tik mokytojai ir motinos. Štai p. Andriau jums idėja: mūsų finansininkas įvairioms institucijoms siunčia ataskaitas: statistikos departamentas, Sodra, mokesčių inspekcija ir dar kažkas. Visiems reikalingi tie patys duomenys, tačiau visų institucijų ataskaitų formos yra skirtingos. Kiek išleidžiama pinigų ir laiko tų pačių duomenų administravimui visose tose institucijose? Kodėl nepadarius vienos bendros formos? Neabejoju, kad skaitytojai panašių “keistų” sistemų valstybės administravimo aparate pateiks daug daugiau. Apie tokį taupymą kalbame, p. Kubiliau? Reikia reorganizuoti struktūras. Ir greitai.

Negaliu nepaminėti staiga reklamos rinkoje išpopuliarėjusios Konkurencijos tarybos sprendimo: neįrodyta “skriauda” rinkai už 3000 Lt (arba iš vis netaikius jokio mokesčio) baudžiama šimtatūkstantinėmis baudomis. Tuo tarpu Seimo nariai valstybės pinigus leidžiantys asmeninėms reikmėms atsiperka Salamakino “nu nu nu”… Sklando kalbos, kad Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas p. Glaveckas kas savaitę skambina tarybai ir klausia “kas sekantis eilėje? Nesurenkam biudžeto”. Šiandien KT tiria jau ir draudikus, ir taksistus, ir renginių organizatorius.

Nusivylimas ir bejėgiškumas – tokios nuotaikos tokiais veiksmais yra gimdomos visuomenėje. Valstybės konkurencingumas pirmiausia slypi žmonių sąmonėje, kiek jie tiki savimi dabar. Toks nusiteikimas galimas, tik jei žmogus jaučiasi saugus. O kaip tik saugumo jausmas šiandien silpninamas.