Lietuvos Draudimas

Lietuvos draudimas: gera tesėti pažadus.


Užsakovas: Lietuvos Draudimas
Agentūra: Adell Taivas Ogilvy
Copywriter: Renata Šarkauskaitė
Art Director: Tomas Kasperavičius
Režisierius: Jovan Todorovic
Operatorius: Vladan Pavic
Gamyba: Somefilms
Dailininkė: Kotryna Balčiūnaitė
Kostiumų stilistės: Karolina Stasiulė, Diana Kuzmickaitė
Garsas: Vytautas Rasimavičius, Eglė Sirvidytė

Share Button

“Lietuvos Draudimo” TV klipas “Sutramdykite grėsmes”

Agentūra: “Adell Taivas Ogilvy”

Share Button

„Lietuvos draudimas“: nelaimės nelaukia

Klientas: Lietuvos draudimas
Agentūra: Ogilvy
Video gamyba: Idee Fixe

Share Button

Meilė be aistros draudimo įmonei

TNS pranešimas spaudai:

“Lietuvos draudimo rinka pasižymi lojaliais klientais – 77 proc. gyventojų yra prisirišę prie vienos konkrečios draudimo įmonės. Dauguma jų priklauso vadinamajai vartotojų-entuziastų grupei, kurie aktyviai domisi rinka, seka jos naujienas žiniasklaidoje, įsidėmi reklamas, kalbasi šia tema su aplinkiniais.”

Ar labai suklystume teigdami, kad lojalumas atsiranda tik todėl, kad keisti draudimo bendrovę – ir tingu, ir nėra taip svarbu? Domėkis alternatyviais pasiūlymais, kurie nedaug kuo skiriasi, skaičiuok ir panašiai. Kai neturi patarėjo, toks darbas atrodo kone neįmanomas. Todėl ir lieki su tuo, kuris tave pakabino seniau ir žinai ko iš jo tikėtis. Meilės nėr, tik įprotis.

Share Button

Svečio įrašas. Ernesta Dapkienė: Nuteistųjų apklausa kaip galinga komunikacijos priemonė

Jūsų dėmesiui – “Lietuvos Draudimo” RsV “keiso”, už kurį įmonė (kartu su RsV agentūra) susižėrė laurus, užkulisiai.

*  *  *

Prieš nepilną mėnesį didžiavomės pirmieji Lietuvoje gavę tarptautinį SABRE apdovanojimą, praėjusią savaitę gavome kvietimą atvykti į SABRE finalą Londone, o šią savaitę nudžiugome dar ir patekdami į „Baltic PR awards“ finalą.

Kai projektas įspūdingas, norisi pasidalinti su jumis projekto užkulisiais. Gero skaitymo!

Yra du žmonių tipai – vieni stiklinę mato pusiau pilną, kitiems ji atrodo pustuštė. Mums ji visuomet panešėjo į sklidiną pusę. O gal čia kaltas žemaitiškas užsispyrimas, tikėjimas, kad viskas pavyks. Taip buvo ir su vagių tyrimu. Idėjos pradžioje ja tikėjo vos keli kolegos, kiti atvirai abejojo: „Nieko jums neišeis – jie žiūrės į akis ir meluos“.

Didžioji dauguma komunikacijos žmonių tikriausiai sutiks: rimčiausias galvos skausmas prieš kiekvieną marketingo kampaniją yra kaip išsiskirti iš kitų, panašias prekes ar paslaugas siūlančių konkurentų, kaip subtiliau pasiekti norimą segmentą. Štai ir mes, ruošdami vadinamąjį būsto draudimo kampanijos brief`ą viešųjų ryšių agentūrai BVRG, tikėjomės ko nors išskirtinio, negirdėto ir nematyto. Kaip šiandien pamenu, buvo pats vidurvasaris, kolega iš BVRG pristatinėja idėjas – karšta, nuobodžios mintys, nuotaika prasta… Paprašau kolegų dar pagalvoti ir tada Martynas, minėtasis kolega, sako: „Mes turim vieną tokią „kitokią, bet jums tikriausiai netiks“ – gal padarome nuteistųjų už turto vagystes tyrimą? Idėja gal ir būtų taip ištirpusi ore, jei ne polinkis į „vis kitoniškai, nors ir nežmoniškai“. Kitos darbo dienos pradžia buvo paskirta idėjos „pardavimui“  marketingo, o ypač atsakingiems už prekės ženklą, žmonėms. Pavyko! Na, o toliau jau traukinio niekas nebesustabdė. Nei pesimistiniai komentarai, nei biurokratinės kliūtys, nei beviltiškai greitai bėgantis laikas. Projekto pradžia buvo liepos pradžia, o realiais rezultatais džiaugėmės tik spalio mėnesį.

Didžiausia tyrimo stiprybė, mano požiūriu, buvo puikiai sudėlioti klausimai. Paaiškėjo, kad mūsų rinkos analitikė Kristina laisvai galėtų dirbti ir psichologe, ir tardytoja. Klausimai buvo suformuluoti taip, kad nuteistieji į juos atsakinėjo ganėtinai atvirai. Apklausa vyko Pravieniškių, Marijampolės, ir Panevėžio pataisos namuose bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionų pataisos inspekcijose. Iš viso buvo apklausti 386 asmenys, nuteisti už turto vagystes. 82 proc. vyrų ir 18 proc. moterų. Pribloškė faktas, kad vidutinis turto vagies amžius – 29,6 metai. Pagrindinis skirtumas tarp vyrų ir moterų atsakymų: jie dažniau teigė esantys „nuteisti ne už tai“, bet pažįsta, kas tuo „verslu“ užsiima, o jos pasididžiuodamos teigė esančios tikros savo „verslo“ profesionalės.

Pasakysiu atvirai: įdomiausia buvo važiuoti į pataisos namus ir akis į akį pabendrauti su tais žmonėmis. Firminiai sportbačiai, kokybiški drabužiai, grandinėlė ant kaklo, simpatiški jaunuoliai – štai jums ir vagies portretas. Jokio agresyvumo, piktumo. Jokių pavojaus ženklų.

Labiausiai įsiminė pirmasis vizitas. Praėję pro visas apsaugos sistemas patekome į ganėtinai didelę teritoriją, kurioje stovėjo namai su užrašais „Parduotuvė“, „Korpusas nr.1“ ir t.t. Mus nuvedė į pastatą, kuris kiek priminė mokyklinę aktų salę. Ten laukė gal 50 jaunų vyrukų. Prisipažinsiu, iš pradžių buvo nejauku, bet po truputį profesinis smalsumas nugalėjo ir po kurio laiko drąsiai bendravome su nuteistaisiais. Pasirodo, šiais laikais niekas negali jiems liepti ateiti ir dalyvauti vienokiame ar kitokiame renginyje, nuteistieji patys sprendžia, ar atsakinėti į klausimus, ar ne. Po gero pusdienio pokalbių, grįžome ne tik su užpildytomis anketomis, bet ir su įsitikinimais, ką reikia greitai pakeisti, ką papasakoti vaikams, artimiesiems – ar kabančios kameros tikrai apsauga nuo ilgapirščių, ar informacija profesionalams apie saugomą turtą; apie ką vaikai kalbasi mokykloje, universitete su draugais; ar mes patys ne per daug visiems pasakojame apie savo atostogas, keliones, namus, naujus daiktus…..

Apibendrinus tyrimo rezultatus visiems skeptikams galėjome drąsiai pareikšti: sunkiai įtikėtina, kad meluotų visi, skirtinguose šalies vietose ir visi, kaip susitarę, vienodai. Taigi apklausos rezultatai pranoko lūkesčius – ne tik pirmą kartą buvo išklausyta „kita“ pusė, bet ir buvo gauta puiki medžiaga komunikacijai. Duomenys, galimai turintys socialinės ir išliekamosios vertės. Kaip maži vaikai džiūgavome, kai po tyrimo pristatymo žiniasklaidai, pasipylė skambučiai iš policijos, bankų, įvairių seniūnijų, kurie klausė, ar gali išsiųsti prezentaciją savo klientams. Taigi komunikacija buvo „paleista iš rankų“ ir tapo geriausiu „Lietuvos draudimo“ advokatu, kitaip tariant puikiausia reklamos forma „iš lūpų į lūpas“.

Maestro D. Katkus, šventinio šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerto metu anonsuodamas dainą „Strangers in the night“ (Nepažįstamieji naktyje), tarė: „O dabar – daina apie tuos, kuriuos apklausė ir tyrimą atliko „Lietuvos draudimas“.

Kurdami šį projektą visų pirma siekėme įdomios, išskirtinės komunikacijos, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius. Tai – tarsi dar viena šukė, iš kurios ateityje bus lipdomas XXI amžiaus pradžios Lietuvos veidrodis.

Share Button