Dansu Dansu

Ar tikrai uzdirdbs, sužinosime po kokio pusmečio, jei tik mums jie patys praneš, bet apsukrumą ir reakciją į išorinę aplinką kontoros demonstruoja jau šiandien.

Iš pranešimo spaudai: „VRP | Hill & Knowlton” bei personalo konsultacijų bendrovė „PRIMUM ESSE“ sudarė krizių valdymo konsultantų komandą, kuri teiks pagalbą ir konsultacijas įmonėms, susiduriančioms su neišvengiamu darbuotojų atleidimu, atlyginimų mažinimu ir dėl to gresiančiu gero vardo praradimu.”

Nei “Primum Esse”, nei VRP nėra paslaptis kas vyksta kai kuriose Lietuvos kompanijose – žmonės atleidžiami porcijomis – po 20, 30 ir daugiau. Žinoma, daugeliu atveju tai daroma ant “reorganizacijos” platformos, tad įmonėms ne taip ir daug kainuoja atleisti darbuotoją, o darbuotojas nelabai ką gali ir kaltinti. Bet pranešime minimas “gero vardo praradimas” tikrai yra pavojus.

Neminėsime kompanijų pavadinimų, bet prasidėjus atleidimams gandas ir kalbos, kaip rytinė rasa – dabar sklendi apačioje, bet pamažu kyla aukštyn. Rūko dar nesimato ir kompanijos nepuls prašyti komunikacijos konsultantų pagalbos, – kol kas darbo į valias teisininkams. Kai kurie protingieji jau “apie viską pagalvojo” ir jau dirba ir su tais, ir su tais. O tiems, kas ruošiasi atleisti vieną kitą porciją žmonių, reiktų tikrai pagalvoti apie savo reputaciją ir imtis išankstinių veiksmų.

Būtent klientų edukacija apie gresiantį gero vardo praradimą ir yra pagrindinis “Primum Esse” su “VRP” darbo grupės “source of business” (verslo šaltinis). Beje, kaip ir visų kitų viešųjų ryšių kompanijų. Tad kai kurie Jūsų dar galite suspėti į traukinį pasimokę iš VRP ir “Primum Esse”.

„Lietuvos rytas“, regis, pirmas reaguoja į būsimą krizę. Jau anksčiau nuaidėjo žinia apie būsimą žurnalų „MM“ ir „Kompiuterija“ uždarymą. Vakar www.vz.lt pranešė apie numatomus pokyčius „Laikinojoje sostinėje“, šiandien „Sekundė“ džiūgauja dėl konkurento „Panevėžio rytas“ problemų – matyt, jų šaltiniu tapo žurnalistai, pradėję darbo ieškotis kituose miesto leidiniuose.

Galbūt dalis šių naujienų pasikeis – tiek „Laikinoji sostinė“, tiek „Panevėžio rytas“ yra regioniniai, todėl gali pretenduoti į mažesnį PVM tarifą. Bet tai dar neaišku, o kol kas peršasi dvi išvados.

Viena vertus, tokie pokyčiai nebūtinai yra blogis. „Lietuvos rytas“ elgiasi teisingai, sąnaudas mažindamas dar prieš stipriausią krizės trinktelėjimą. „Swedbank“ didžiausias problemas žada kitų metų rudenį arba 2010-ųjų pradžioje. Susikoncentravęs į pelningiausią veiklą (kad ir TV) šiandien, „Lietuvos rytas“ kur kas geriau nei mažiau paslankūs konkurentai jausis didžiausio nuosmukio akivaizdoje.

Kita vertus, kalbėdami apie naujienas laikraščio vadovai paslydo. Kai vyr. redaktorius į klausimą apie tai, iš kur atleidžiami darbuotojai, atsako „Žinote, tokiomis smulkmenomis aš nesidomiu“ – vargu ar likusį kolektyvą tai labai įkvepia.

Ką daryti, kai pajamos mažėja, o išlaidos auga?

Pirmiausia redakcijos mažins sąnaudas. Dalis žurnalistų išeis į gatvę, jų vietas užims arba žurfako studentai, pasiruošę darbuotis už kapeikas, arba kolegos, prisikrausiantys daugiau darbo.

Bet tokia išeitis laikina, nes neišvengiamai smuks kokybė, sumažės skaitytojų, nukentės reitingai, įplauks dar mažiau pajamų.

Kitas žingsnis bus laikraščių bankrotai. Didiesiems tai negresia – tarkim, „Lietuvos rytas“ sėkmingai išskaidė verslą dienraščių, žurnalų, interneto ir TV rinkose, gauna pajamas iš spaustuvės ir sporto klubo. Panašiai ir su „Respublika“ – visada liks paklausa „Laisvalaikiui“ ir „Vakaro žinioms“, „Lietuvos žinias“ išlaikys turtingi savininkai, „Verslo žinios“ iš savo nišos irgi niekur nedings.

Kur kas labiau skaudės regioniniams leidiniams, kurių Lietuvoje per 100. Ir jie nedideli – tarkim, „Nalšios žinios“ Švenčionyse išeina 800 numerių tiražu. „Kelmės kraštas“ skaičiuoja 4 500 numerių tiražą, „Alytaus naujienos“ – 6 500.

Ar jie svarbūs mums, sėdintiems Vilniuje ar kuriame kitame didmiestyje? Čia kaip pažiūrėsi.

Žiniasklaida yra nepamainoma įgyvendinant demokratiją. Galim kritikuot ir vieną, ir kitą kiek norim, bet nu negali tu fiziškai susitikti su keliolika apygardos kandidatų. Užtat perskaityti apie juos gali.

Suprantama, kandidatai tai žino. Ir žino taip pat, kad susidraugavę su laikraščiu turės daugiau šansų.

O kaip susidraugauti? Pavyzdį parodė kad ir kunigaikštienė. Tai dabar, jei esi politikas, eini į vietinį laikraštį. Paaiškini krizės prispaustam redaktoriui, kad jis gali gauti užsakymų iš savivaldybės ar ministerijos. Primeni, kad kitoj gatvės pusės yra kita redakcija, ir į ją taip pat užeisi, jei nesusitarsi čia ir dabar. Rinkimų technologijose tai vadinasi „administraciniu resursu“.

Spausdintinės žiniasklaidos mirtį skelbti kol kas ankstoka, nes didesnes sąnaudas dėl išaugusių mokesčių patirs ir RTV, ir internetas. Jie irgi turės rinktis – arba atsisakyti dalies žmonių ir kurti mažiau turinio, arba patirti daugiau sąnaudų. Spėju, rinksis pirmą variantą.

Overall rezultatas bus prastesnė žiniasklaidos kokybė ir didesnė jos priklausomybė nuo tų, kurie moka pinigus (ypač valstybės institucijų). Pliusas – dėl aštresnės konkurencijos galim sulaukti ir įdomesnių sprendimų, be to, galbūt galų gale susitvarkys ir žurnalistų socialinės apsaugos klausimai; pastarasis dalykas padėtų stiprinti žurnalistų nepriklausomybę nuo ponų redaktorių, kartu keltų ir visos industrijos kokybę.

Reklamos žmonėms gyvenimas gal ir pagerės – žiniasklaida sutiks su mažesniais biudžetais, kad tik juos išvis gautų. PR fronte bus kitaip – spėju, žiniasklaida daug aktyviau bandys sieti pranešimų skaičių su reklamos biudžetais. Vadinasi, profesionalumo iš jų reikės mažiau.

Paguoda viena – krizės anksčiau ar vėliau baigiasi.

Krizė ateina į žiniasklaidą. Neliko „L.T.“, neliko „Laiko“, neliko „Scientific American“. „Vilniaus diena“ apimtis sumažino dviem spaudos lankais – 8 psl. ir atleido dalį žmonių. Taupo „15 min“. OK, čia pirmos kregždės, bet kas laukia toliau?

Reklamos apimčių mažėjimo, kurio tiek žiniasklaida, tiek reklamos industrija bando išvengti ar sušvelninti, neišvengiamas. Vien dėl to, kad ne visi rinkos dalyviai išgyvens krizę. Tačiau pajamų sumažėjimo poveikį žinosim vėliau (nors pirmines įžvalgas jau galim daryt); užtat paskaičiuoti, kiek kils žiniasklaidos sąnaudos, galim jau šiandien.

Nuo naujųjų metų keliami mokesčiai trinktelės visiems, tačiau žiniasklaida juos pajus skaudžiausiai. Žiū kas laukia:

Iki 20 proc. kyla PVM, nelieka PVM lengvatų. Ką tai reiškia žiniasklaidai? Ogi tą, kad anksčiau lengvatiniu tarifu apmokestinama spauda nuo šiol pabrangs. Čia viens. Tiesa, elektroninėms medijoms tai nebaisu – bent tiek.

Užtat kita naujiena nepatiks ir jiems. Iki 20 proc. kyla gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ką tai reiškia žiniasklaidai? Paprastą dalyką – reikės daugiau išleisti algoms. Arba atleisti dalį darbuotojų.

Paskaičiuokim.

Šiandien absoliuti dauguma žiniasklaidos priemonių algas moka pagal principą „minimalus mėnesinis + honoraras“. Minimalus mėnesinis darbo užmokestis šiandien siekia 800 Lt. Darbdavys, norėdamas ją sumokėti, atlieka tokias kalkuliacijas:

Minusuoja neapmokestinamąjį minimumą – 320 Lt. Nuo likusios sumos darbuotojas susimoka 24 proc. pajamų mokestį, 3 proc. Sodros mokestį, ir į rankeles gauna 660,8 Lt.

Darbdavys gi susimoka Sodros mokestį – 247,8 Lt, 0,1 proc. įmoką į garantinį fondą, ir gaunasi, kad darbo vietos kaina jam sudaro 1048,64 Lt.

Jei žurnalistas sutinka dirbti už 3 000 Lt (ne itin daug Vilniuje), darbdavys, norėdamas jam sumokėti baltais, iš viso išleistų 5248,92 Lt.

Todėl jis daro paprasčiau: iš 3000 minimalią algą moka pilnai, tam išleisdamas minėtus 1048 Lt. Likusią sumą moka kaip autorinį honorarą, apmokestinamą 15 proc. GPM. Rezultatas- išleidžia 2200 atlyginimui ir 388 Lt mokesčiams. Sudedam sumas ir gaunam: 3636 Lt. Sutaupėm 1612 Lt.

Ir sutaupom tuo daugiau, kuo alga didesnė.

Dabar situacija keičiasi. GPM sudarys 20 proc., vadinasi, išlaidos autoriniams mokesčiams išaugs iki 550 Lt. Išlaidos algų fondui atitinkamai kyla 4,5 proc. Jei leidinyje darbuojasi bent 10 žmonių (žurnalistai, redaktoriai, maketuotojai, korektoriai, etc.) – jo išlaidos išaugs gerokai.

Pridėkim išaugusį PVM, sumažėjusias pajamas ir kylančią infliaciją. Ką matom? Tataigi.

Dabar kitas klausimas: kuo visa tai baigsis?

Apie tai – kitame įraše.

Kolegos nesenas postas apie “Swedbank” dovanėles man priminė, kad dar šią savaitę pasaulinės bankų krizės sūkuryje mačiau ne per seniausiai startavusio Finasta investicinio banko reklamą. Ir ne tik LT televizijose, bet ir ft.com’e.

Kaip sakant, nu ir nuskilo Finastai – paleisti investicinį banką, kai biržos totaliai nenustoja raudonuot, ir dabar visi kaip tik ir ieško ne kur mažiau praradus, o kur čia pelningai investavus (a la stanley morgan ar freddy mac).

Nepamenu tiksliai, kada buvo SEB’o akcija “jei mes jūsų neįtikinsim investuot, sumokėsim 50 Lt” (gal cituoju netiksliai, bet bonuso ir negavau), tačiau tuomet klausiau – mes visi gudrūs investuoti, kai viskas auga, o kas bus kai kris? Dabar gi turim rezultatą.

Ką sau galvoja Finasta – totaliai neaišku. Žinoma, nei į vieną mano klausimą apie investicinio banko įvedimo kampaniją (jos pasiteisinimą, galimybę atidėt ir pan.) šios kontoros pijarščikai – VRT – nesiteikė atsakyt.

Jei būtų kuo, manau, būtų pasigyrę.

Bet faktas, kad šitam sektoriui ne laikas siuntinėti reprezentacines dovanėles. Sistema susikompromitavo pilnai, cunamio bangelė jau ritasi. Daugiau nekalbėsiu, nes tokius persekioja specialiosios tarnybos.

Dar aną ketvirtadienį užkliuvo „Vilniaus dienos“ straipsnis apie tai, jog įmonės įjungia taupymo režimą. O labiausiai užkliuvo viena pastraipa – jog pirmiausia atsisakoma tų išlaidų, kurios neturi tiesioginės įtakos verslui, pavyzdžiui, reklamos arba rinkodaros.

Nieko sau, pasirodo, verslui daugiau įtakos turi prabangūs architektų patiuninti ofisai, all-icluded įmonių baliai tūkstančiams darbuotojų, apmokamos poilsinės kelionės į užsienį ir atlyginimai, kuriuos nulėmė ne darbo efektyvumas, o konkurencija bei kiti „Baltijos tigro“ multivitaminai.

O žibalo pirmieji papylė kolegos iš BCP, paskelbę tyrimą, kuriame Lietuvos vadovai dalijasi krizės receptais – 29% žada mažinti išlaidas reklamai, 24% – RSV. Išties keistai atrodo ir “Biuro pasaulio” pijaras, jog įmonės pradeda taupyti ir kanceliarinėms prekėms. Iš vienos pusės ok – nori pasiskelbti, kad patekins ir taupiųjų poreikius, tačiau, kita vertus – skatina elementarų bandos jausmą – „ jei visi leidžia mažiau, pataupykime ir mes“.

Ta krizinių nuotaikų proga užmečiau akį į RSV agentūrų www – kaip jos reaguoja į kolegų sukurtą kontekstą - nes kiek žinau, verslininkai į BCP tyrimą sureagavo. Pasirodo, bent jau virtualioje erdvėje reaguoja vangiai, nes daugelis apskritai tenkinasi pasenusiais web 1.0 tinklapiais ir klientų pranešimų publikavimu.

Nevardinsiu, kiek agentūrų turi naujienų rubrikas, kuriose akis bado senienos („dirbame, dirbame, neturime laiko komunikuoti“), viltis dėjau į tas, kurios turi integruotus blogus ar web 2.0 tipo svetaines. Beje, browsinimui pravertė dienosduonos kažkada publikuotas agentūrų reitingas bei Lietuvos rsv specialistų sąjungos kontaktų bazė.

Taigi rezultatai 2:40.

VRP, iš kurių blogo daug tikėjausi, pasitiko su žinia, datuota 05/07 – sveikina su žurnalistikos diena. BCP, paskelbusi tyrimus, irgi paliko susirūpinusius ant ledo – jai šiuo metu rūpi nauji akcininkai ir nauji darbuotojai. Pas kitus tyku, ramu.

Išjungtais varikliais sklendžiantys lėktuvai ir plūduriuojantys laivai (kaip supratote, tai komunikacijos aktyvumą ir išlaidas mažinančių įmonių metaforos) parūpo tik “Euro RSCG PR” ir “AZ communications”.

Pirmosios vavovas Saulius Majauskas tam postą skyrė dar 05/29, po to dar kartą 06/11.

Antrieji sureagavo vėliau, tačiau pateikė konkretesnes rekomendacijas ir netgi atitinkamai pasikeitė front page‘o statementą.

Nenoriu daryti toli siekiančių apibendrinimų, tačiau reagavimas į aktualijas ir dar interaktyvioje terpėje, į kurią ilgainiui persikels didelė dalis žaidimo, signalizuoja apie pasiruošimą žaisti pagal naujas, situacijai labiau tinkančias taisykles.