Dansu Dansu

Nors ir labai nielietuviška, bet geriausiai tinka apibūdinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo, cituojant “Delfi”,

pripažino, kad Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, vienijanti rinkodaros komunikacijos verslu užsiimančius ūkio subjektus, ir šios asociacijos nariai, sudarydami draudžiamą susitarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Buvo ar nebuvo kartelis ir kas kaltas, o kas ne, vyrai išsiginčijo teismų metu. Tad diskutuoti neverta. Bet šiaip gaila media agentūrų, kurios niekada neėmė pinigų už dalyvavimą konkursuose, tačiau buvo nubaustos. Ekonomika atisgauna, bet darbuotojams premijų šiais metais nebus.

Ši prezentacija yra skirta IT “startupams”, tačiau puikiai tinka ir reklamos rinkai. Taigi, keli dalykai, kuriuos seniai žinojome, bet dažnai užmirštame.

Gavome DnB NORD pranešimą apie konkursą, kuriuo skubame pasidalinti.

Dalyvių registracija vyksta iki 2010 11 25 16.30 val. el. paštu: kotryna.zitkute@dnbnord.lt. Informacija apie konkursą ir sąlygos užsiregistravusiems dalyviams bus pateiktos el. paštu.

Gavome žinių, kad Lietuvoje startuoja “Švyturio” media konkursas. Kas jo dalyviai – mums kol kas nėra iki galo aišku, bet turėtų dalyvauti OMD, Carat (matyt), CMS (irgi matyt) bei dar viena – kita agentūra.

Šie metai yra iš tiesų nemažų sukrėtimų laikotarpis. Ką tik sužinojome, kad media konkursą paskelbė ir šis FMCG gigantas. Dalyvių, sprendžiant pagal žemiau esantį tekstą, bus lyg ir daugiau nei minimi trys:

The company has excellent working relationships with a number of media agencies around the world, including MPG, OMD and Zenith Optimedia, and we conduct regular reviews looking at new and improved ways to spend our budget.

Daugiau yra čia.

Įdomus PDF apie tai, kaip daryti konkursus siūlo “World Federation of Advertisers”. Nėra ten ypač gausiai kažko tokio, kas daugiau ar mažiau nebūtų pritaikyta Lietuvoje, bet paskaitinėti ir pasisemti idėjų vis tiek neblogai. 

Parsisiųsti galima čia.

Kai dar buvau projektų vadovas media agentūroje, labai didžiavausi, kad tinklas, kuriame dirbau, yra pirmose RECMA dešimtuko pozicijose. Tą skaidrę ir dar kelias, pasakojančias kodėl tai yra nuostabu (nuostabu klientui, žinoma), aš prezentuodavau konkursų metu. Klientai susidomėję klausydavosi ir pritariamai linksėdavo.

Dabar jau esu kliento pusėje. Laikai šiek tiek pasikeitė, agentūrose atsirado naujų įdomių pareigybių. Bet kai kas liko. Kai ateina labai vertinamas PanBaltic client-service direktorius, jis man prezentuoja apie savo tinklą, kuriuo didžiuojasi, o aš susidomėjęs klausausi ir pritariamai linksiu.

Bet mintyse kartoju: “Baikit pasakoti savo istorijas, baikit rodyti savo toolsus ir pereikime prie reikalo. Pasižiūrėkime ko jūs verti”. Deja, aš dar neturiu drąsos draugiškai draugiškai šypsodamasis pasakyti: “Kolegos, praleiskime tą dalį. Jūsų toolsai yra labai faini. Ir aš žinau, kad jūs geriausi ir kūrybiškiausi. Todėl jus čia ir pasikviečiau”. Nes žinau, kad tai nervina prezentuojančiuosius, kurie didžiuojasi savo tinklu, kažką laimėjusiu Kanuose.

Taip galvoju ne todėl, kad buvau kitoje, t.y. agentūros pusėje. O todėl, kad visos jos pasakoja tą patį. Galbūt būtų kitaip, jeigu tik turėtų galimybę pasiklausyti ką kalba jų konkurentai.

Na, o prieš savaitę sužinojome, kad BBDO, tinklas, kuriuos Lietuvoje atstovauja “Lukrecija”, Kanuose buvo pripažinta metų tinklu. Iš dar seniau žinome, kad OMD pripažįstami kūrybiškiausia media agentūra pasaulyje jau ne vieną kartą. Bet kaip tai atsispindi Lietuvoje? Kokiu būdu tas globalus kūrybiškumas nusitransliuoja iki Lietuvos? Jokiu. Suprantu, tokie apdovanojimai svarbūs pasauliniu (t.y. JAV arba Britanijos) mastu, kur ir projektai “vaikšto” tokiu pačiu mastu. Tie žmonės, kurie gavo apdovanojimus už kūrybiškumą, galbūt ir laimės naujų projektų, kurie ant to prizo užsikabins. Bet tie žmonės vadovaus regionui, o į vietines rinkas siųs tik adaptacijas. O kas padarė vietinės rinkos, t.y. Lietuvos, Petrą iš prizą laimėjusios agentūros, kūrybiškesniu? Jeigu jis “nedeliverino” (nuo žodžio “deliver”) iki šiol, ar jis jau “deliverins” rytoj? Ką aš išlošiu iš to?

Kol Kanuose nelaimėjai prizo dirbdamas Vilniuje, pasigyrimas, kad jį laimėjo Londone dirbantis kolega Džonas, kurio gyvenime nematei, kelia tik šypseną. Ir net jeigu prizą laimėjo tavo ofise sėdintis kolega Stasys, bet jis dirba su kitu projektu, o tau negali skirti dėmesio, yra lygiai tas pats.

Nesvarbu prizai. Svarbu yra žmonės vietoje. Nesvarbu pramogos ir nuostabūs santykiai su užsakovu. Svarbu kaip tu dirbi. Gal tu ir neturi būti media ar reklamos kūrimo guru (tam juk yra strategijos direktoriai), bet tu turi gerai atlikti darbą. Ir visa tavo komanda. O jeigu bus taip blogai, kad klientui kyla noras keisti, nepadės nei tai, kad tinklas laimėjo Kanus, nei tai, kad vaikštai su klientu į teatrą.

Futbolas klostosi ne taip, kaip tikėtasi, bet jau žinoma, kad nuo šiol su “Bite” dirbs OMD. Jie aplenkė ir CMS, ir buvusius “Bitės” partnerius “Initiative/VIA”.

Sveikiname puikiai padirbėjus. Ir turime perspėti – bus gana sunku.

Šiek tiek pavėlavau su šiuo įrašu – juk buvo tiek kitų, įdomesnių, temų. Kol jis dūlėjo kompiuteryje, ženklą ėmė ir išrinko. Bet kadangi jis jau buvo parašytas, į Trash išmesti nesinori. Tebunie jis kaip praėjusios dienos retrospektyva.

Gal mano mintys skambės “neglamūriškai”, bet kodėl mums nepasižiūrėjus į galimą Lietuvos prekės ženklą kitu kampu? Niekaip nepavyksta rasti geriausio? Delfi komentatoriai plūstasi, kad mums vėl pakišo šlamštą? Nėra ir nebus taip, kad būtų visi patenkinti. Originalų sprendimą rasti sunku, nes susidaro įspūdis, kad jau visi įmanomi simboliai sukurti – kur dursi, ten jau kvepia plagiatu. Bent taip jau rėkia kritikai.

Tad gal imkime ir padarykime paprasčiau? Gal vietoj to, kad nuolatos skelbtume konkursus ir paskui ginčytumės, panaudokime Dvigubą Kryžių arba Gediminaičių stulpus? Istorija (arba A. Šapoka ir kiti romantinio istoriografijos laikotarpio šviesuliai, negali žinoti) mums davė ženklų, bet dabar jie dulka be panaudojimo. Na, nebent Dvigubą Kryžių gali pamatyti ant policininko peties.

Sąjūdžio laikais šie ženklai mirgėdavo ne tik atlapuose, bet ir ant kiekvieno namo sienos šalia užrašo “Laisvę Lietuvai”. Šiedu ženklai yra paprasti, bet kartu ir labai lengvai įsimenami. Kodėl jų nepritaikius šių dienų reikmėms, galbūt šiek tiek “patiuninus” ir prilipdžius kokį šūkį? Kam būtinai kurti ir išsirinkti naują, jeigu naujasis neturi emocinio krūvio ne tik užsieniečiams, bet ir mums, Lietuvos gyventojams? Ir dar ilgai neturės.

Papildymas: wavaviva!