Dansu Dansu

Prisimenu, jog 2008 m. pradžioje lietuviškoje blogosferoje kilo sujudimas dėl blogų turinio agregatorių atsiradimo. Bijota, kad skaitytojai skaitys agregatorius, o originalūs šaltiniai praras lankytojų srautą. 

Praėjo metai ir buzzas šiuo klausimu baigėsi. Baigėsi ir elt.lt gyvavimas. Paskutinis “Dienos įrašas” – 2009 sausio 23. Tądien Liutauras Ulevičius pasisakė apie “Playboy”. 

Dabar vėliavą perima balsas.lt, ketinantis bandradarbiauti su įvairių temų blogais ir jų tekstus integruoti į bendrą portalo (ir spausdintos jo versijos) turinį.

Tik atrodo, jog paprasta – skaitmenizuokis, lįsk į internetą ir džiaukis didėjančiais lankytojų ir reklamos pajamų srautais. Tačiau kokia nauja buvimo forma yra geriausia? Kol kas Lietuvoje vyrauja evoliucionavusios “portalo paprastojo” atmainos (nors, pavyzdžiui, “Delfi” nuo šio modelio tolsta sparčiausiai), bet kolegos užsieniuose demosntruoja kur kas daugiau išradingumo. Nes išgyvens ne tie, kurie kuria geriausias žinias, ne tie, kurie seną laikraščio formatą sukiša į kompiuterį, o tie, kurie žino, ko jų skaitytojai nori iš žinių. “Mediapost”:

Meaningful, sustainable digital conversion must employ social networking, a ubiquitous interface and findability tools scarcely evident in these latest maneuvers. And that will prevent them from having any significant financial impact.

Pavyzdžiui, gerai JAV žinomas “The Christian Science Monitor” yra pirmasis dienraštis, kuris bus leidžiamas tik internete (na, dar pasirodys ir savaitraštinė versija, nes baisoka sudeginti visus tiltus). Tokiu būdu susitaupys nemaža krūva pinigų.

O ar daug kas Lietuvoje žino, kad “Time” korporacija yra vienas iš sėkmingo kėlimosi į internetą pavyzdžių. Praėjusiais metais iš skaitmeninės reklamos jie gavo 10 % pajamų (būtų įdomu palyginti kiek tokiu būdu uždirbo lietuviški žurnalai). Bet “Time” sustoti neketina. “Advertising Age”:

Time Inc.’s People.com is thriving, but it isn’t planning on living off ad revenue alone. Right now one web section offers games that incorporate marketers’ brands or simply run commercials before play begins. But this spring, the site will start selling downloadable games at relatively low costs. “We want to see if we can create an additional revenue stream,” said Fran Hauser, digital president of Time Inc.’s Style and Entertainment Group. A $1 iPhone app for People.com also will be released this quarter. And the sites for InStyle and People Style Watch have already been taking an undisclosed cut of any e-commerce that’s sparked there.

Panašūs verslo modeliai anksčiau ar vėliau turi pasiekti ir mus. Juolab, kad ir pati situacija verčia ieškoti naujų būdų ir formų.

Ką turi suprasti tie, kurie pretenduoja planuoti skaitmeninę media, kaip regioninis laikraštis gali uždirbti iš interneto ir t.t., galima paskaityti čia ir čia.

Neseniai grybštelėjome online reputation management temą (skaityti čia), kuri mums, kaip ir daugeliui Lietuvoje, yra dar gana nauja. Ta proga mums parašė DotNord.com, kurie yra vieni iš tokios paslaugos tiekėjų. 

Jų originalų tekstą šiek tiek sutrumpinau, bet esmė, manau, liko esme. 

Apie DotNord.com metodologiją:

Turime metodologiją, kuri padeda sistemingai suvaldyti maksimaliai didelę dalį informacijos apie klientą, ateinančią iš tokių įrankių kaip Touchgraph Navigator (vizualinis paieškos rezultatų ryšių atvaizdavimas), TweetBeep (raktinio žodžio sekimas Twitter’yje), Google Alerts (raktinio žodžio sekimas Google paieškoje), Repcloud (žmones sekanti Facebook programa), BoardTracker (diskusijų sekimas pagal raktinį žodį) ir dar apie 20 kitų įrankių.

Jų reikia tiek daug todėl, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google ar Yandex, interneto puslapius aplanko skirtingu laiko intervalu. Pavyzdžiui tinklaraščius – kas 15 minučių, tuo tarpu įmonės puslapį ar vienišą įrašą forume gali surasti tik per dvi savaites. [...]

Dėka to mes neapsiribojame keliasdešimčia tradicinių RSV agentūrų sekamų vietų (kartais jau net neegzistuojančių, kaip čia - galime rasti tunyla.lt) internete. Tačiau kiekvienu atveju parenkame tik konkrečiam klientui naudingas priemones ir veiksmų strategiją.

Kartu neapsiribojame vien tik rezultatų stebėjimu, bet galime inicijuoti net iš dalies teisinius veiksmus – siųsti puslapio sąvininkams įspėjimus dėl klaidinančios informacijos ar šmeižto išėmimo iš puslapio, konktaktuoti su paieškos sistemomis ir katalogų portalais dėl rezultatų pašalinimo.

Statistika: čia, čia ir čia. 

Apie atsiperkamumą:

Pirmas agrumentas elementarus – jei elgčiausi kaip potencialus Rimi darbuotojas, natūralu, kad internete tikrai paieškočiau kas rašoma apie šį prekybos tinklą. Google statistika skelbia, kad 90 proc. vartotojų žiūri tik į pirmąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi pirmame rezultatų puslapyje susimaišę tiek oficialūs rimi.lt adresai, tiek esamų/buvusių darbuotojų nusiskundimai, tiek nuoroda į nelabai kokios ligos aprašymą Vikipedijoje, natūralu, kad dar kartą apsvarstyčiau kur noriu dirbti. Žinant vieno darbo skelbimo kainą laikraštyje ir internete, galima skaičiuoti, kad prekybos tinklas sutaupytų vidutiniškai 1000 Lt vien personalo paieškoje ir gautų daugiau CV.

Antra – paskaičiuokime kiekvieno neigiamo ir puikiai paieškos sistemose reitinguojamo komentaro žalą prekės ženklui ir svarbiausia – pardavimams. Visiems savo klientams darydami įvaizdžio internete analizę prieš pradedant konkrečius darbus, patikrintume jautrių, neigiamų ar piktybiškų raktinių žodžių sąsajas su kliento interneto puslapio reitingais (žr. čia). Tarkim, jei kiekvienas neigiamas komentaras apie bet kokį automobilių gamintoją jei būtų perskaitytas bent po vieną kartą per mėnesį tik vieno vartotojo, pardavėjas gali netekti 12 potencialių pirkėjų per metus.

Apibendrinant:

Svarbiausia – greitas ir profesionalus reagavimas, o ne interneto šiukšlinimas akivaizdžiai teigiamais, nuo realybės atitolusiais ir dažniausiai kliento įvaizdžiui iš esmės kenkėjiškais komentarais. Komentarus mes suprantame kaip dalį viso plano, kur svarbi dalis tenka mūsų kliento skaidresniam bendravimui su savo klientu internete – pavyzdžiui, visada siekiame, kad mūsų klientas turėtų galimybę išsiaiškinti savo darbo trūkumus su savo klientu su mūsų pagalba, jei yra parašomas skundas. Ir žinoma – rezultatus mes vertiname ne tik pagal tai, kaip mes sugebėjome sumoderuoti diskusiją naujienų portalo komentaruose ar forume, o kaip gausiai ir teigiamai/neigiamai gavome atgalinį ryšį iš paprastų vartotojų.

Dovilė šios dienos įraše Marketer.lt bloge pasiūlė kelias idėjas kaip populiarinti regioninius interneto portalus (pvz., www.infosiauliai.lt): regiono įmonių katalogas, keitimasis naujienomis su kitais regioniniais portalais ir t.t.

Remdamasis Scotto Karpo iš Publishing 2.0 mintimis, aš papildyčiau: regioniniai portalai turi būti kažkas tokio, kaip Google News. Formatas, kurio laikosi tie portalai dabar, yra atgyvenęs, nes jis remiasi statiško spausdinto laikraščio puslapio koncepcija. Tačiau internetas nėra laikraštis. Todėl portalas, kuris nori pritraukti didelį lankytojų srautą ir galbūt konkuruoti su mažesniais visai Lietuvai skirtais portalais, turi nuolatos atsinaujinti. Taigi naujienos jame turi būti ne statiškos, bet atnaujinamos daug kartų per dieną.

Ir visiškai nebūtina, kad jame dominuotų vietos žinios. Jos gali turėti savo skyrelį, tačiau daugiausiai dėmesio turėtų būti skirta naujienoms, kurios potencialiai gali nuvilioti skaitytojus nuo Delfi. Jeigu naujienas apie A. Valinską perskaitai savo Šiaulių portale, ko tau dar eiti į Delfi ir ten skaityti tą patį? Tai ir visos šalies politikos, ekonomikos naujienos, ir visa kita. Lietuviškame internete pilna turinio. Tereikia jį pasiimti. 

Juk jūs žinote Drudge Report – patį populiariausią naujienų šaltinį JAV? Štai sektinas pavyzdys, nors ir ne kiekvienam jo dizainas patinka. 

Nors galėjome, bet nepasinaudojome proga paskelbti lankomiausių Lietuvos portalų topo, sugalvojome alternatyvą. Ir skelbiame Marketing Charts skelbiamą JAV populiariausių socialinių tinklų topą. Juk kiekvienas save gerbiantis lietuvis turi būti ten, kur vyksta veiksmas: nuo futbolo čempionato iki populiariausio portalo. 

Keista, bet JAV populiariausias lieka “My Space”, nors pagal buzzą būtų galima manyti, kad turėtų būti “Facebook”. 

Seniai žinoma, kad internete karalius yra TURINYS. Tik jo dėka galima išlaikyti generuojamą srautą. Prisiminkime, jau keli metai turinio klausimas kamuoja daugelį, kas susijęs su mobiliąja telefonija.

Bitėplius.lt  tokį turinį padovanojo forumo lankytoja: nuoroda jau keliauja per mūsų pašto dėžutes, o skaitytojai leipsta juokais.