Dansu Dansu

Plečiame “Dansu Dansu” ribas ir pabandysime laiks nuo laiko pristatyti naujai užgimusį verslą, kurio drąsiai imasi aktyvūs žmonės. Mums įdomūs pradedantys nuo nulio ir ėmęsi naujo “bizo” (business) su savo idėja. Bus džiugu, jei naujokai komentaruose sulauks palaikymo, patarimų ir konstruktyvios kritikos, o gal ir gerų partnerių ar klientų. Jei žinote ar pažįstate ką nors, kas daro įdomų ir naują verslą, mestelkite trumpą aprašymą ir kontaktą į party@dansu.lt

Neseniai Lietuvoje startavo naujas internetinis projektas eguru.lt, kuriame talpinami video patarimai. Iš tiesų, kiekvienas patarimas yra iliustruojamas lakonišku video, o temos įvairios. Mus labiausiai nudžiugino Andy Hernandez nūdlų receptai – WOO virtuvė namuose. Eguru.lt idėjos autorės ir projekto varikliai – Lina Pliuraitė ir Giedrė Stabingytė. Abi prieš kurį laiką dirbo reklamos agentūroje “Ogilvy” (tuometinėje “Saatchi&Saatchi”) – pagaliau reklamščikai atidaro ne barą.

Apie tai, kokia yra portalo verslo vizija, paprašėme atsakyti pačių įkūrėjų.

Eguru.lt: Lina Pliuraitė (iš kairės) ir Giedrė Stabingytė

DD: Kaip kilo eguru.lt idėja?

Eguru.lt: Idėja kilo mums su Giedre. Nuolat susidurdavome su tuo, kad neturime laiko, bet norime visko daug sužinoti. O internete sunku atsirinkti kas gerai, o kas ne. Į seminarus vaikščioti nėra pinigų ir nepakanka laiko. Taip ir sugalvojome, kad reikia padaryti tinklapį, kuriame sudėtumee visus guru, kurie atsakys į rūpimus klausimus.

Jei planuoji eiti į vakarėlį, tai gali sužinoti kokį ir kaip makiažą pasidaryti, kaip rūbus suderinti, ką dovanoti ir t.t. Mums labai pasisekė, nes prisikalbinome labai žinomus guru: Owena Fitzpatriką (jis nesenai buvo LT), jis yra vienas nerealiausių NLP specialistų, Mark’ą Lucina – pataria kaip atpažinti žmogų iš veido ir kūno, dizainerę Januškevičiūtę, Daiktų viešbutį ir t.t.

DD: Kas yra verslo savininkai? Koks darbo modelis?

E guru: Verslo savininkai esame mes su Giedre. Turime 60% akcijų. Dirba tokia komanda: IT partneriai, keletas gamybos įmonių (filmuoja klipukus) ir dar trys žmonės.

DD: Iš ko pajamos ir kaip planuojate uždirbti? Bandysite integruoti ženklus į turinį ar užversite “baneriais”?

Eguru: viskas bus skaidru, o pinigus planuojame uždirbti taip:

a) iš produktų talpinimo filmukuose (tarkime kaip išsirinkti automobilį, kaip jį prižiūrėti, į ką kreipti dėmesį per bandomąjį važiavimą ir viską rodytume su vienu konkrečiu automobiliu. Kitas pavyzdys: kaip pasidaryti makiaža ir rodytume su konkrečia kosmetika.
b) iš trumpų reklamos siužetų prieš video patarimą – klientas galės pasirinkti jam tinkamą turinį. Tarkime, kosmetika prieš makiažo filmukus.
c) bus kaičiosios nuorodos – “baneriai”.

Žinoma, turinys vartotojams bus nemokamas.

DD: kokia eguru.lt vizija per artimiausius, tarkim, 5 metus?

Svajonių daug, o štai, ko tikrai sieksime: a) planuojame ta pati eguru.lt puslapį paleisti Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje, b) sukaupti didelę filmukų duombazę ir c) tapti nr. 1 patarimų portalu Lietuvoje. Kai tik žmogui reikia, jis lenda ieškoti patarimo į eguru.lt

“Krikštatėvio” išmintimi, regis, seka “Hanner”. Kur jos vadas A.Avulis laiko draugus, nežinau, bet priešus jis akivaizdžiai susodino į marketingo skyrių.

Trumpa intro: uab “Hanner” pastatė būstų projektą “Bajorų kalvos”.  Žmonės nusipirko butus. Rado broko. Įsteigė forumą, kuriame dalijosi patirtimi, kaip broką likviduoti ir kaip bendrauti su pardavėju.

Būtų eilinė istorija, tik štai “Hanner” nepatiko negražūs atsiliepimai ir jie padavė forumo kūrėjus į teismą motyvuodami neteisėtu vardo naudojimu. Va kuo tai baigėsi.

Šiaip jau kuo pirkinys svarbesnis ir įsipareigojimai didesni, tuo didesnę reikšmę perkant įgyja rekomendacijos. NT prie smulkių pirkinių niekaip nepriskirsi, tad WOM čia ypač svarbi. Ir tu vienaip vertinsi įmonę, jei draugas, gyvenantis jos pastatytame name,  girs padarytą darbą, ir visai kitaip – jei nuolat bėdavos ir verks ant peties.

Spėkit, ką apie “Hanner” papasakos “Bajorų kalvose” gyvenantys klientai? Ar jie rekomenduos tos pačios įmonės statytus būstus draugams, bendradarbiams, giminaičiams ir sugėrovams – ar vietoj to papasakos istoriją, kaip palikusi broko firma dar bandė uždrausti apie tai kalbėtis?

O juk pakako pasodinti vieną žmogelį bendrauti su klientais, reaguoti į skundus ir juos taisyti. Kainuotų kelis kartus mažiau nei teismo išlaidos, o vietoj nelaimingų pirkėjų, krūvos neigiamo publicity ir teismo priteistų kelių tūkstančių krizę pasitiktų su būriu laimingų promoter’ių.

“Trendmark Universal McCann” paprašė, kad mes visiems pasiūlytume sudalyvauti tarptautinėje studijoje apie interneto vartojimą. Su studijos rezultatais galima susipažinti Dansu Dansu “Resursų” puslapyje. Na, o dabar turime galimybę įrašyti Lietuvą į tyrimo žemėlapį taip pat, nes vyksta ketvirtasis tyrimo etapas. Kaip rašoma pirmajame apklausos puslapyje, 

Sveiki, Jūs jau pakeliui į Depeche Mode koncertą. Prieš tai tereikia sudalyvauti pasauliniame Universal McCann organizuojamame tyrime apie interneto vartojimą. Tai jau ketvirtasis kasmetinis tyrimas, atliekamas daugiau nei 30-yje pasaulio šalių. Lietuvai dalyvauti jame teisė suteikta pirmąjį kartą.

Norime Jus įspėti – klausimynas reikalauja įdėmaus Jūsų dėmesio bei laiko. Tikimės, kad Jums pakaks užsidegimo ir įveiksite visus klausimus, atsidėkodami Jums už įnašą dalyvaujant šiame tyrime – vienam laimingąjam dovanosime 2 bilietus į Depeche Mode koncertą Vilniuje.

Pradėti reikėtų čia.

Jeigu nesinori mokėti 150 lietuviškos valiutos vienetų už pramogas ir pan., yra išeitis – Nuolaidėlė.lt. Kaip rašoma mus pasiekusioje reklamoje:

Jums nebereikia maketuoti, spausdinti, platinti kuponų. www.nuolaidele.lt išsprendžia šį klausimą. Pinigus kuriuos anksčiau skirdavote kuponų gamybai, galite išleisti akcijos reklamai ar kitiems poreikiams.

[...] Pirmus 6 mėn. bendradarbiavimas yra NEMOKAMAS.  Šiuo laikotarpiu galėsite svetainėje talpinti įvairius pasiūlymus be jokių apribojimų.

Įdėja puiki. Panašūs portalai klesti JAV ir D. Britanijoje, tad kodėl jiems neatsiradus ir Lietuvoje? Tiesa, kol kas kuponų pasiūla nėra itin didelė bei trūksta garsių vardų,  bet laikui bėgant pasirinkimo turėtų būti daugiau. 

Žemiau esančiame paveikslėlyje, siųstame Nuolaidėlė.lt reklamoje, yra kūrėjų svajonės… 

Prieš kelis metus daug buvo kalbėta apie tai, kad “Gūglas” lenda į spaudą. Prabėgo du metai ir jie iš ten pasitraukė. Liūdėti reikia, matyt… 

Daugia čia.

Tik atrodo, jog paprasta – skaitmenizuokis, lįsk į internetą ir džiaukis didėjančiais lankytojų ir reklamos pajamų srautais. Tačiau kokia nauja buvimo forma yra geriausia? Kol kas Lietuvoje vyrauja evoliucionavusios “portalo paprastojo” atmainos (nors, pavyzdžiui, “Delfi” nuo šio modelio tolsta sparčiausiai), bet kolegos užsieniuose demosntruoja kur kas daugiau išradingumo. Nes išgyvens ne tie, kurie kuria geriausias žinias, ne tie, kurie seną laikraščio formatą sukiša į kompiuterį, o tie, kurie žino, ko jų skaitytojai nori iš žinių. “Mediapost”:

Meaningful, sustainable digital conversion must employ social networking, a ubiquitous interface and findability tools scarcely evident in these latest maneuvers. And that will prevent them from having any significant financial impact.

Pavyzdžiui, gerai JAV žinomas “The Christian Science Monitor” yra pirmasis dienraštis, kuris bus leidžiamas tik internete (na, dar pasirodys ir savaitraštinė versija, nes baisoka sudeginti visus tiltus). Tokiu būdu susitaupys nemaža krūva pinigų.

O ar daug kas Lietuvoje žino, kad “Time” korporacija yra vienas iš sėkmingo kėlimosi į internetą pavyzdžių. Praėjusiais metais iš skaitmeninės reklamos jie gavo 10 % pajamų (būtų įdomu palyginti kiek tokiu būdu uždirbo lietuviški žurnalai). Bet “Time” sustoti neketina. “Advertising Age”:

Time Inc.’s People.com is thriving, but it isn’t planning on living off ad revenue alone. Right now one web section offers games that incorporate marketers’ brands or simply run commercials before play begins. But this spring, the site will start selling downloadable games at relatively low costs. “We want to see if we can create an additional revenue stream,” said Fran Hauser, digital president of Time Inc.’s Style and Entertainment Group. A $1 iPhone app for People.com also will be released this quarter. And the sites for InStyle and People Style Watch have already been taking an undisclosed cut of any e-commerce that’s sparked there.

Panašūs verslo modeliai anksčiau ar vėliau turi pasiekti ir mus. Juolab, kad ir pati situacija verčia ieškoti naujų būdų ir formų.

Ką turi suprasti tie, kurie pretenduoja planuoti skaitmeninę media, kaip regioninis laikraštis gali uždirbti iš interneto ir t.t., galima paskaityti čia ir čia.

Neseniai grybštelėjome online reputation management temą (skaityti čia), kuri mums, kaip ir daugeliui Lietuvoje, yra dar gana nauja. Ta proga mums parašė DotNord.com, kurie yra vieni iš tokios paslaugos tiekėjų. 

Jų originalų tekstą šiek tiek sutrumpinau, bet esmė, manau, liko esme. 

Apie DotNord.com metodologiją:

Turime metodologiją, kuri padeda sistemingai suvaldyti maksimaliai didelę dalį informacijos apie klientą, ateinančią iš tokių įrankių kaip Touchgraph Navigator (vizualinis paieškos rezultatų ryšių atvaizdavimas), TweetBeep (raktinio žodžio sekimas Twitter’yje), Google Alerts (raktinio žodžio sekimas Google paieškoje), Repcloud (žmones sekanti Facebook programa), BoardTracker (diskusijų sekimas pagal raktinį žodį) ir dar apie 20 kitų įrankių.

Jų reikia tiek daug todėl, kad paieškos sistemos, tokios kaip Google ar Yandex, interneto puslapius aplanko skirtingu laiko intervalu. Pavyzdžiui tinklaraščius – kas 15 minučių, tuo tarpu įmonės puslapį ar vienišą įrašą forume gali surasti tik per dvi savaites. [...]

Dėka to mes neapsiribojame keliasdešimčia tradicinių RSV agentūrų sekamų vietų (kartais jau net neegzistuojančių, kaip čia - galime rasti tunyla.lt) internete. Tačiau kiekvienu atveju parenkame tik konkrečiam klientui naudingas priemones ir veiksmų strategiją.

Kartu neapsiribojame vien tik rezultatų stebėjimu, bet galime inicijuoti net iš dalies teisinius veiksmus – siųsti puslapio sąvininkams įspėjimus dėl klaidinančios informacijos ar šmeižto išėmimo iš puslapio, konktaktuoti su paieškos sistemomis ir katalogų portalais dėl rezultatų pašalinimo.

Statistika: čia, čia ir čia. 

Apie atsiperkamumą:

Pirmas agrumentas elementarus – jei elgčiausi kaip potencialus Rimi darbuotojas, natūralu, kad internete tikrai paieškočiau kas rašoma apie šį prekybos tinklą. Google statistika skelbia, kad 90 proc. vartotojų žiūri tik į pirmąjį paieškos rezultatų puslapį. Kadangi pirmame rezultatų puslapyje susimaišę tiek oficialūs rimi.lt adresai, tiek esamų/buvusių darbuotojų nusiskundimai, tiek nuoroda į nelabai kokios ligos aprašymą Vikipedijoje, natūralu, kad dar kartą apsvarstyčiau kur noriu dirbti. Žinant vieno darbo skelbimo kainą laikraštyje ir internete, galima skaičiuoti, kad prekybos tinklas sutaupytų vidutiniškai 1000 Lt vien personalo paieškoje ir gautų daugiau CV.

Antra – paskaičiuokime kiekvieno neigiamo ir puikiai paieškos sistemose reitinguojamo komentaro žalą prekės ženklui ir svarbiausia – pardavimams. Visiems savo klientams darydami įvaizdžio internete analizę prieš pradedant konkrečius darbus, patikrintume jautrių, neigiamų ar piktybiškų raktinių žodžių sąsajas su kliento interneto puslapio reitingais (žr. čia). Tarkim, jei kiekvienas neigiamas komentaras apie bet kokį automobilių gamintoją jei būtų perskaitytas bent po vieną kartą per mėnesį tik vieno vartotojo, pardavėjas gali netekti 12 potencialių pirkėjų per metus.

Apibendrinant:

Svarbiausia – greitas ir profesionalus reagavimas, o ne interneto šiukšlinimas akivaizdžiai teigiamais, nuo realybės atitolusiais ir dažniausiai kliento įvaizdžiui iš esmės kenkėjiškais komentarais. Komentarus mes suprantame kaip dalį viso plano, kur svarbi dalis tenka mūsų kliento skaidresniam bendravimui su savo klientu internete – pavyzdžiui, visada siekiame, kad mūsų klientas turėtų galimybę išsiaiškinti savo darbo trūkumus su savo klientu su mūsų pagalba, jei yra parašomas skundas. Ir žinoma – rezultatus mes vertiname ne tik pagal tai, kaip mes sugebėjome sumoderuoti diskusiją naujienų portalo komentaruose ar forume, o kaip gausiai ir teigiamai/neigiamai gavome atgalinį ryšį iš paprastų vartotojų.

Atrodytų – keistas klausimas. Juk jos media agentūros, todėl viską žino: kur ką suplanuoti, kiek kas kainuoja… Be to, jau beveik kiekviena turi skaitmeninės žiniasklaidos planavimo skyrių.

Bet kiek tie skyriai atsiranda dėl tikro pokyčių supratimo, o kiek todėl, kad “taip dabar visi daro”? Manęs neapleidžia jausmas, kad agentūros (tiksliau, jų verslo strategai) geriausiai supranta internetą, kuris buvo Web 1.0 laikais, bet ne Web 2.0. Tais priešistoriniais metais buvo madinga susikurti vitriną internete. Kiekviena save gerbianti agentūra tą ir padarė. Kitas “privalomas” dalykas buvo dėti naujienas. Ir agentūros dėjo… “Media House”, “Initiative”, OMD, CMS…

Dėl vitrinos iš pirmo žvilgsnio viskas aišku. Potencialus klientas turi sužinoti su kuo gali turėti reikalą. Bet kam naujienos? Klientams pritraukti? Neva kažkas, norėdamas sužinoti kas vyksta rinkoje, lankysis? Suburti bendruomenę? Tais laikais taip tikrai atrodė, bet per tiek metų turėjo paaiškėti, kad nereguliariai ir mažai atnaujinami puslapiai įdomūs tik keliems juos sukūrusiems žmonėms.

Apsilankiau ir aš. Matau, kad OMD laikas sustojo 2007 metų pabaigoje. “Initiative” irgi. “Media House” ir CMS? Sunku pasakyti, nes jų puslapyje reikia registruotis, kad galėtum tai suprasti. Bet registruotis šiais laikais, kai “empowerinti” vartotojai tikisi laisvo priėjimo prie informacijos…

Apdulkėjusių vitrinų pavyzdžių yra ir daugiau. Nuo nuorodų į seniai užsidariusius portalus (kas dar prisimena Rinkodara.lt? O “Omni Laikas”?) iki daug metų nesikeičiančių pagyrimų media planuotojams. Ką visa tai sako potencialiam klientui? Juk viskas prasideda nuo smulkmenų.

Komunikacija su klientais yra jau ne statiška vitrina, o bendravimas. Agentūros iš savo kolegų kitose šalyse gauna nemažai medžiagos. Galimybė ją matyti būtų komunikacijos pradžia. O kur dar blogo, “Facebook” ir “Twitter” teikiamos galimybės…

Žinoma, ne vien media agentūros dar gyvena Web 1.0. Daugybė jų užsakovų (tame tarpe ir korporacija, kurioje dirbu) kitkuo pasigirti irgi negali. Bet problema kai kur bent jau suvokiama. Ir pokyčiai vyksta, nors ne visur vienodu tempu. O media agentūros (ir PR bei reklamos agentūros taip pat) turėtų būti nuomonės lyderiai. Tačiau koks nuomonės lyderis, jeigu jis neturi nuomonės?

Dovilė šios dienos įraše Marketer.lt bloge pasiūlė kelias idėjas kaip populiarinti regioninius interneto portalus (pvz., www.infosiauliai.lt): regiono įmonių katalogas, keitimasis naujienomis su kitais regioniniais portalais ir t.t.

Remdamasis Scotto Karpo iš Publishing 2.0 mintimis, aš papildyčiau: regioniniai portalai turi būti kažkas tokio, kaip Google News. Formatas, kurio laikosi tie portalai dabar, yra atgyvenęs, nes jis remiasi statiško spausdinto laikraščio puslapio koncepcija. Tačiau internetas nėra laikraštis. Todėl portalas, kuris nori pritraukti didelį lankytojų srautą ir galbūt konkuruoti su mažesniais visai Lietuvai skirtais portalais, turi nuolatos atsinaujinti. Taigi naujienos jame turi būti ne statiškos, bet atnaujinamos daug kartų per dieną.

Ir visiškai nebūtina, kad jame dominuotų vietos žinios. Jos gali turėti savo skyrelį, tačiau daugiausiai dėmesio turėtų būti skirta naujienoms, kurios potencialiai gali nuvilioti skaitytojus nuo Delfi. Jeigu naujienas apie A. Valinską perskaitai savo Šiaulių portale, ko tau dar eiti į Delfi ir ten skaityti tą patį? Tai ir visos šalies politikos, ekonomikos naujienos, ir visa kita. Lietuviškame internete pilna turinio. Tereikia jį pasiimti. 

Juk jūs žinote Drudge Report – patį populiariausią naujienų šaltinį JAV? Štai sektinas pavyzdys, nors ir ne kiekvienam jo dizainas patinka. 

“NYTimes” aptikau laaabai ilgą, bet įdomų straipsnį, nagrinėjantį socialinių tinklų fenomeną iš sociologinės ir psichologinės pusės. Autorius ne sutinka su populiariu mitu, eskaluojamu kai kurios tinginčios įsigilinti žiniasklaidos (neva žmonės skaitmeninėje erdvėje nutolsta, etc.), bet prieštarauja jam. 

Clive Thompsonas puikiai apibendrino tai, ką pamažu suvokiau ir aš pats: buvimas “Facebook” arba “LinkedIn” nėra beprasmis laiko švaistymas. Ir net nesvarbu, kad tu su dauguma savo online draugų net nebendrauji. Tačiau buvimas viename tinkle su jais jau sukuria tam tikrą artumą. Ryšiai, pažintys nebenutrūksta. Jie tęsiasi ir pagimdo naujo (seno) tipo bendruomenę. 

“It’s just like living in a village, where it’s actually hard to lie because everybody knows the truth already,” Tufekci said. “The current generation is never unconnected. They’re never losing touch with their friends. So we’re going back to a more normal place, historically. If you look at human history, the idea that you would drift through life, going from new relation to new relation, that’s very new. It’s just the 20th century.”