Internetas

Netradiciškai atrodantis SBA korporatyvinis puslapis

Kūrėjai – Indigo Kids ir Landor Associates. Rinkite www.sba.lt.

Nauja koncerno SBA interneto svetaine_01

Share Button

Štai jums media split’as ir sudėliotas

Be abejonės, šios “Vilmorus” apklausos rezultatai media agentūrų žmonių nenustebino. Tačiau kitiems – patvirtinimas, kad TV + internetas yra veiksmingiausia kombinacija. Plius į internetą visi išsikraustyti neketina. Net jeigu pjaustytume amžiaus grupėmis, radikaliai vaizdas nepasikeistų.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip aukštai vertinamas radijas. Kaip reklamos priemonę, seniai jau sakau savo kolegoms, pernelyg dažnai jį nustumiame į paskutinę vietą. Nepelnytai.

Iš Delfi.

 

itakingiausia-ziniasklaida-apklausa-60613055

Share Button

“Gemius” rugsėjo populiariausieji

Naujas mėnuo – nauja “Gemius” apžvalga. Įdomu, kad rugsėjį dauguma svetainių prarado auditoriją, nors “Delfi” ir toliau augo. “Cosmo”, praėjusį mėnesį visus pribloškusi augimu, šį mėnesį lankytojų prarado (nors ir nedaug).

Share Button

Kokia nauda iš interneto reklamos?

JAV “Nielsen” visiškai neseniai paskelbė naują interneto reklamos efektyvumo tyrimą, kurio įdomiausios išvados yra šios:

  • Paspaudimų matavimas nėra tinkamas įrankis matuoti kampanijos efektyvumą – nėra jokio ryšio tarp jų ir prekės ženklo metrikų (žinomumo ir kitų) arba pardavimų (ne apie e-komerciją čia, ne apie e-komerciją);
  • Kampanijos išplėtimas į internetą padidina reklamos prisiminimą ir žinutės asocijavimą.

“Nielsen” ir “comScore” jau ne pirmus metus kalba apie tai, kad paspaudimai yra pasenęs matavimo būdas, o online reklama veikia kaip ir kitos. Tai – dar vienas įrodymas į krūvą.

“Nielsen” apžvalgą .

Share Button

Lietuvos gyventojai vis drąsiau eksperimentuoja su internetinėmis parduotuvėmis ir masiškai žiūri video internete

“Media House” atlikę nedidelę TNS duomenų, aprėpiančių 2009 ir 2010 metus, analizę, pastebėjome kelias įdomias tendencijas.

Nors elektroninis paštas ir „gūglinimas“ išlieka svarbiausiu mūsų šalies gyventojų užsiėmimu internete, labai sparčiai augo susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis. Per metus tų, kurie lankėsi, bet nepirko ir tų, kurie lankėsi ir pirko, išaugo 44 %. Žinoma, apsilankiusių, bet nieko nepirkusių vis dar yra daugiau nei tų, kurie pirko, tačiau šie skaičiai pakankamai įspūdingi. Šių metų pavasarį (kai buvo atliekama TNS apklausa) tik apsilankymą per pastaruosius 6 mėnesius deklaravo beveik 400 tūkst. Lietuvos gyventojų (beveik 25 % besinaudojančių internetu), o pirkimą – beveik 200 tūkst.

Nėra jokios abejonės, kad šie skaičiai tik augs. Tai skatina ne tik besitęsianti internetizacija, bet ir pačių interneto parduotuvių bumas. Juk sunku atsispirti, kai matai pasiūlymą pirkti Calvin Klein kvepalus su 80 % nuolaida arba palygini buitinės technikos kainas tradicinėje ir internetinėje parduotuvėje. E-komercija pamažu tampa būtina verslo auginimo strategijos dalimis. Tai liudija tiek visiškai šviežias „e.maxima“ portalas, tiek ir sėkmingi „Biok“ bei „Čili“ projektai.

Antroji labai ryški tendencija – vaizdo peržiūrų internete augimas. Gaila, kad TNS 2009 metų tyrimo metu nebuvo išskyręs klausimo apie tai, ar buvo žiūrimi įrašai vaizdo portaluose. Tačiau žiūrint į 2010 metų skaičius, abejonių nelieka – tai yra populiarus laiko leidimo būdas. Virš 700 tūkst. gyventojų teigė per pastarąjį pusmetį žiūrėję video interneto portaluose. Tai – beveik 50 % Lietuvos interneto naudotojų.

Kad augimas iš tiesų yra, netiesiogiai liudija TV laidų žiūrėjimo internetu augimas. Gyventojų, kurie tai darė, skaičius per metu išaugo 36 % iki 230 tūkst.

Tęsiantis greito plačiajuosčio interneto plėtrai (dabar jį turi apie 25 % Lietuvos namų ūkių), šie skaičiai irgi augs. Tad televizijoms metas galvoti apie tai, kaip išnaudoti susidomėjimą ir siūlomą produktą daryti patogesnį žiūrėti. Kol kas televizijų portalai yra XX a. pabaigos stiliaus – juose dominuoja programų tinklelis, bet ne ekranas žiūrėti laidas realiu laiku.

O interneto portalams metas suprasti, kad augant video peržiūrų internete skaičiui, augs susidomėjimas reklamos galimybėmis. Tačiau kol kainodara nebus pakoreguota prisitaikant prie „nudrožtų“ TV kainų (tai nereiškia, kad kainos turi būti vienodos), daug reklamos užsakovų jos neturės.

Spauskite paveikslėlį didesniam vaizdui.

Share Button