Dansu Dansu

Klientas: Palink
Agentūra:
Video gamyba:

BNS išėjo “Iki” pranešimas spaudai, kuriame kontaktinis asmuo – viešųjų ryšių agentūra “VRP | Hill & Knowlton”. Dar visai neseniai “VRP” dirbo su “Maxima”, tačiau po konkurso klientas atiteko BVRG. “Verslo žinios” neseniai rašė, kad “Iki” ketina laikytis numatyto 600 mln. investicijų plano, o išlaidos rinkodarai augs. Tuo tarpu “Maxima”, atvirkščiai – jas mažins, stipriau palaikys tik akcijinių kainų komunikaciją.

IKI – Mes mylime maistą from Love on Vimeo.

Klientas: Palink
Agentūra: Love
Video gamyba: Strictly Baltic

Iki – Krepšinis from Love on Vimeo.

Agentūra: Love

IKI filmukas, raginantis vaikams dovanoti žaislus. Idėja gera, bet ar kūrėjai perteikė, ką norėjo?

Dar neatvėso komentaras apie kosminius rutuliukus, bet man jau rankos niežti parašyti apie kitą prekybos tinklą ir jų naują reklamos idėją. O buvo taip: gyveno du draugai. Vieno vardas buvo Ikis (čia kaip ir aišku, kas ir kodėl), o kito - Šmikis…. stop, stop, stop!

Didysis lietuvių kalbos žodynas (įdomu, ar reklamų kūrėjai jį retkarčias pavarto?) pateikia šias žodžio ”šmikis” reikšmes:

• Botago virvutė ar jos galas.
• Pleišto pavidalo kaištis.
• Nusmailintas pagaliukas virvės kilpai praplėsti.
• Penis.
• Nedoras ar nerimtas žmogus, apgavikas, vėjavaikis, nevykėlis, nenaudėlis.

Jeigu reklamos herojus yra ne virvė, ne kaištis ir, neduokdie, ne penis, tai ar galiu spėti, kad Ikio draugas yra blogas žmogus, t.y. nedoras, apgavikas ir vėjavaikis? Kaip man juo pasitikėti, kai jis siūlo pirkti tam tikras prekes pigiau?

Ačiū, bet neįtikina. Mane gabūt įtikintų reklamoje ”žmogus, kaip ir aš”, t.y. mama, kuri viską žino:) Arba kitas sprendimas: “žmogus-specialistas-ekspertas”. Jeigu sviestinius raguolius kramto pats Linas Samėnas, kodėl jis negali man pasiūlyti nuolaidos kartą per savaitę? 

Dar pavasarį galvojau, kad IKI eina išbandytu Sainsbury’s keliu: Linas vietoj Oliverio, nauji receptai, geros idėjos ir pirkėjo krepšelis pasunkėja keliais litais…. Kodėl įvaizdiniai klipai su Oliveriu gali būti su priklijuotom promo uodegėlėm, o prie Lino ne? Jeigu Linas ekrane vartytų kepsnį, o klipo pabaigoje man pasiūlytų jautienos išpjovą geresne kaina, ar mane tai paskatintų ketvirtadienio vakarą apsilankyti IKI? Manau, kad taip. Bet jeigu Linas su draugais virėjais kemša pyragėlius, o kiti šmikiai siūlo man tualetinį popierių pigiau, tai sakau “iki” ir einu apsirūpinti stiklo rutuliukais! 

p.s. Geras “brand film” apie Sainsbury’s tinklo kampaniją yra čia.

“Ant bangos” ne tik socialiniai tinklai, bet ir įmonių socialinė atsakomybė. Tiesa pasakius jau kokius 5 metus, bet tik dabar toks reiškinys įgauna POP atspalvius – įmonės veržiasi į mases. Ir tai visai džiugina. Man visada keistai atrodydavo, kuomet koks nors gamintojas socialinę atsakomybę nuo savęs permesdavo ant savo klientų, pirkėjų: “pirk mano prekę ir aš dalį pajamų arba pelno paaukosiu”. “O, tamsta, kuo prisidedate?” norėdavosi apšaukti, bet toks atsakomybės “permetimas” skatina visos visuomenės įsitraukimą į socialinius reiškinius, skatina veiksmą ar bent palaikyti idėją.

Smagus IKI projektas “Kalėdų stebuklas“: įsimesk aplikaciją į savo tinklaraštį ar svetainę, o IKI už kiekvieną tavo lankytojo spustelėjimą paklos 5 centus į dovanų vaikams fondą. Gruodžio 2 d. 01:18 val. duomenimis aplikacijos prispaudinėtos už 8854.85 Lt, t.y. 177.094 paspaudimų, tiesa, svarbu paminėti tai, kad vienas žmogus gali “padovanoti” paspaudimą kas valandą, taigi, tai nėra žmonių skaičius. IKI tikslas nėra tik padovanoti vaikams žaislų.

Vietoj to, kad tiesiog padaryti tai už kokius 20 “kilų”, IKI dar nori, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Kaip ir rašiau – vieni pliusai – žmonių įtraukimas ir tikėtina, jie visi žinos, kad pinigus aukoja IKI – ne jie. Tikiuosi IKI nedalins “užsistokinisių” žaislų savikaina ir neišsisuks su 20-30% mažesne suma.

Kita smagi ir pagirtina Kauno filosofų iniciatyva 100×100. Jie, iš vis neturėdami pinigų komunikacijai jau sugebėjo surinkti daugiau nei 3000 Lt.

Štai jų manifestas:

Britų bibliotekoje Londone yra 14 milijonų knygų, Belgijos Katalikiškojo Liuveno universiteto Filosofijos instituto bibliotekoje – 100 000 knygų, Umberto Eco asmeninėje bibliotekoje – 50 000 knygų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofai verčiasi su maždaug 1000 knygų. Sakome „maždaug“, nes niekas nežino, kiek jų tiksliai yra. Filosofinių knygų galima aptikti bibliotekos fonduose, pagrindinėje universiteto skaitykloje, netgi pačioje Filosofijos katedroje. Manome, kad tai nenormalu, ir žinome, kaip tai pakeisti.
Mes, VDU filosofai, susilažinom su universiteto rektoriumi, kad rasime vieną šimtą (100) žmonių, kurie paaukos mums po vieną šimtą (100) litų knygoms. Jei mums pavyks, universitetas įsipareigoja įsteigti Filosofijos skaityklą. Tai būtų vienintelė skaitykla Kaune, kurioje būtų surinktos išskirtinai filosofijos knygos – nuo Platono iki Kanto, nuo Aristotelio iki Wittgensteino. Gąsdinančiai daug intelekto vienoje vietoje, bent jau Kaunui ir Lietuvai.
Nepadarysime to be Tavo pagalbos. Paaukok ir padėk mums pasivyti Umberto Eco. Taip padarysi bent kelis žmones šitoj šaly laimingesniais ir, tikimės, protingesniais. Ir dar maža smulkmena – visų mecenatų vardus pakabinsime atidarytoje skaitykloje. Tiesiog iš dėkingumo.

“Dansu Dansu” prisideda. 100 litų (arba kiek galit) pervesti:

VšĮ „Visos mūzos“
Įmonės kodas: 300528627
Sąsk. Nr.: LT907300010093677447
Bankas: AB „Swedbank“
Pervesdami būtinai nurodykite „Filosofijos skaityklai“.

Taigi prieš kiek daugiau nei mėnesį paskelbtas nedidukas postas, prigeneravęs šiam blogui krūvą komentarų, turi tęsinį: “IKI” jau dirba (ir) su “Publicum”. Katrie jau spėjo padaryt spaudos konferenciją ir išplatint press relysą.

Prieš mėnesį ar daugiau Valdas akcentavo, kad, cituoju,

IKI dirbo ir sėkmingai tebedirba su vieninteliu PR partneriu – AZ Communications. Kaip bus ateityje – tikrai nežinau, tačiau galiu garantuoti, kad esamus ir būsimus IKI PR partnerius lems ne pavardės, o profesionalumas, geros iėjos ir gebėjimas jas įgyvendinti.

“Publicum” profesionalumu abejoti netenka, juolab kad pagrindinis jų konkurentas VRP darbuojasi su “Maxima”.  Dansu žiniomis, “IKI” tebedirba ir su “AZ Communications”, tik taiko iškrypėlišką (mano, kaip ex-agentūrščiko ir kliento, nuomone) praktiką skelbti mini konkursėlius atskiriems užsakymams.

Papildyta Valdo komentaru – 2009 10 12 13.30 val.:

Mano anksčiau skelbtas komentaras išlieka aktualus, jį tekste jau panaudojai. Papildomai galiu tik dar kartą pasakyti, kad mes visada esame ir būsime atviri geroms idėjoms. Šiam projektui darėme konkursą ir pasirinkome “Publicum” pasiūlymą, nes jų idėja buvo stipriausia. Tai yra pagrindinė ir vienintelė šio bendradarbiavimo priežastis.

Plius gavom info apie “IKI” agentūrų atranką – tiksliau, patvirtinimą, kad Valdas joje nedalyvavo.  Ir ne iš Valdo :) Dėl šios priežasties chronologinius sutapimus išmetu kaip not relevant. Valdai, Žydre, atsiprašau už nevykusias interpretacijas.

Beje, lieku prie minties, kad bendradarbiavimas su dviem agentūrom skelbiant mini konkursėlius kiekvienam darbui – iškrypimas ir galiausiai tik pakenkia tiek agentūrai, kuri pirmai progai pasitaikius pasirinks stabilesnį klientą, tiek tam pačiam klientui, kuris užsiverčia papildomą krūvą biurokratijos ir neišnaudoja viso agentūros potencialo.

Tomui Vaišvilai palikus IKI, atstovu ryšiams su visuomene tapo keliauninkas Valdas Lopeta. Pasikeitus atstovui IKI pakeitė (arba tik dalinai) RsV agentūrą – iš “AZ communications” į “Publicum”, pastarieji tinklaraštininkams padalino tortus. Nieko nuostabaus – p. Lopetos gyvenimo draugė Žydronė Lukšytė taip pat keliavusi su V. Lopeta po pietų Ameriką neseniai tapo “Publicum” vykdomąja direktore.

Papildyta Valdo Lopetos komentaru – 16.51:

Vienas iš nedaugelio įrašų, nepasirašytas net slapyvardžiu. Nenuostabu, viešai skleisti melagingą informaciją reikia drąsos. :)

Kodėl melagingą? Nes:

1. Akciją rengė ne Publicum PR, o Publicum Media, tai, brangieji yra visai kita kompanija, net jei priklauso tai pačiai grupei.
2. IKI dirbo ir sėkmingai tebedirba su vieninteliu PR partneriu – AZ Communications. Kaip bus ateityje – tikrai nežinau, tačiau galiu garantuoti, kad esamus ir būsimus IKI PR partnerius lems ne pavardės, o profesionalumas, geros iėjos ir gebėjimas jas įgyvendinti.
3. Tiesą pasakius, aš beveik neprisidėjau prie šios blogerių sveikinimo akcijos, ją kuravo mano kolegos.

Nepulsiu reikalauti jokių atsiprašymų ar paneigimų, tiesiog noriu prie šito įrašo prilipdyti bent gabalėlį tiesos. Kas pažįsta mane ar Žydrę žino, kad šitas blogo įrašas yra nieko vertas. O šiaip jau tai buvo gaila perskaityti tokią “naujieną” bloge, kurį visą laiką gerbiau.

Paskutinėmis birželio dienomis “IKI” komunikacijos vadovo postą palikusį Tomą Vaišvilą šiomis dienomis pakeitė Valdas Lopeta, dirbęs “Lietuvos draudimo” atstovu ryšiams su visuomene, laikraščiuose “Verslo žinios” ir “Lietuvos žinios”.

Tiesa, “IKI” jis bus ne komunikacijos vadovas, o, kaip ir draudime, atstovas ryšiams su visuomene.

Į mažmeninės prekybos rinką nėręs V.Lopeta pastaruosius 16 mėnesių su buvusia (?) “Swedbank” komunikacijos vadove keliavo po Pietų Ameriką.

T.Vaišvilos karjeros posūkiai kol kas nežinomi.