Dansu Dansu

Tokiu laikmečiu kaip šiandien dažnas patriotas pamoko, jog reikia pirkti lietuviško gamintojo prekę – reikia palaikyti vietos gamintojus – kuo daugiau pirksime jų prekių, tuo jie geriau gyvens, tuo geriau bus mūsų ekonomikai – auginsime vartojimą, sukursime daugiau produkto. Puiku, bet… neskubėkime kelti transparantų “pirk prekę lietuvišką”.  Pamenate Hellmann’s “Choose Canadian” klipą?

Hellmann’s – It’s Time for Real from CRUSH on Vimeo.

Hellmann’s, jei pastebėjote, nesiūlo pirkti pagamintų kanadietiškų prekių. Gražiai susuktame filmuke kalbama apie daržoves ir vaisius, kuriuos kanadiečiai gali patys užsiauginti ir augina, tačiau statistika kalba, jog tokių daržovių ir vaisių yra daugiau importuojama. Daržovės – gamtos sukurtas produktas ir žmogaus pridėtinės vertės čia labai mažai. Kita kalba – prekės, kurias reikia sukurti ir pagaminti. Obuolius perku tik lietuviškus, bet kodėl turiu atsisakyti mėgstamo varškės deserto “Alma” ir pirkti “Smilgą”? “Pirk prekę lietuvišką” idėjos šalininkai, be abejo, sakys, kad dėl šalies gerovės turiu susilaikyti nuo hedonistinių poreikių patenkinimo. Kodėl turime perkelti atsakomybę vartotojams, jei patys nesugebame suskurti skanaus deserto, paruošti valgomų makaronų ar dribsnių mišinio pusryčiams?

Šiandieninė situacija konkurenciją pakėlė į tokį lygį, jog turime išmokti dirbti naujomis sąlygomis, o ne reikalauti, kad pasikeistų vartotojai. Tokios idėjinės akcijos kaip “pirk prekę lietuvišką” neskatina vietos gamintojų nugalėti užsieniečius konkurencinėje kovoje, ieškoti būdų pagerinti produktus, tobulėti, todėl “pirk prekę lietuvišką” yra tik laikina pagalba gamintojams.

Tiek nepopuliarių minčių… einu sukirsiu lietuvišką pomidorą.