Dansu Dansu

Gfk išplatino pranešimą apie savo šviežią tyrimą. Skaitant jį, į akis krito:

• “70 proc. sprendimų padaroma parduotuvėje. Todėl dalis vartotojų parduotuvėje tampa tiesiog pirkėjais, kuriuos veikia prekybos vietos aplinka, prekių išdėstymas ir reklama prekybos vietose, kiti ieško naujų, dar nematytų produktų, treti tiesiog maloniai leidžia laiką parduotuvėse ir kaip prekės patenka į jų pirkinių krepšį, paaiškinti negali.” Tai – eilinis patvirtinimas, kad reikia skirti daug dėmesio reklamai POS’e.
• „Lietuvos pirkėjas – vidutinis europietis arba sumanus išlaidautojas. Tyrimas parodė, kad Lietuvos pirkėjų tipai atitinka Europos šalių segmentų vidurkius, o bendra segmentų struktūra artimiausia Prancūzijai.“
• “Trečdalį Lietuvos pirkėjų (29 proc.) sudaro segmentas „Aš“ pirkėjas. Tai toks pirkėjas, kuris nėra labai jautrus kainai, bet impulsyvus ir mėgstantis naujoves. Tokie pirkėjai plaukia priešakyje visų „srovių“. Lietuvoje tai pats didžiausias segmentas, o 60 proc. šio tipo pirkėjų sudaro vyrai. Ištyrus atskiras amžiaus grupes galima pastebėti, kad jame dominuoja pirkėjai iki 29 metų amžiaus (37 proc.).”
• “Kitas dominuojantis pirkėjų tipas Lietuvoje – „taupus“ pirkėjas (26 proc. visų pirkėjų). „Taupiu“ vadinamas toks pirkėjas, kuris jautrus kainai, yra sąmoningas ir saikingas. Lietuvoje šį segmentą sudaro vyresnio amžiaus žmonės – 61 proc., vyresni nei 40-ies.”
• “Jaunieji pirkėjai dažniau priklauso „nerūpestingųjų“ segmentui. Šio tipo pirkėjų Lietuvoje yra 18 proc. Toks pirkėjas orientuotas į prekės ženklą ir kokybę, bet kaina jam nėra pats svarbiausias veiksnys perkant.”
• “Panašią dalį – 17 proc. – sudaro vadinamieji „rutininiai“ pirkėjai, kurie pirkimą laiko būtinybe, o ne malonumu, ir jie yra ištikimi išbandytiems prekių ženklams ir vienai („mėgstamiausiai“) parduotuvei.”
• “Mažiausią dalį Lietuvos pirkėjų – 10 proc. – sudaro „bandos instinkto genami“ pirkėjai, kurie yra smalsūs, sekantys reklamas, o pirkimu tenkina savo socialinius poreikius – buvimo tarp žmonių ir bendravimo. 60 proc. visų „bandos instinkto genamų“ parduotuvių lankytojų sudaro moterys.”

Gavome du pranešimus, kurie mums pasirodė naudingi ir įdomūs.

Pirma, TNS pranešimas, kuriuo jie anonsavo, kad

Lietuvos elektroninėje erdvėje startavo interneto puslapis, kurio tikslas – paprastai ir suprantamai paaiškinti mūsų šalies gyventojams, kaip veikia telemetrų arba televizijos auditorijos tyrimas. Svetainė tvmetrai.lt pateikia išsamią ir objektyvią informaciją apie minėtą tyrimą, kurį Lietuvoje atlieka tyrimų kompanija „TNS LT“.

Vienintelė pastaba – bent jau “Safari” naršyklėjė svetainės formatavimas yra kai kur nusimušęs.

Gfk gi mus nudžiugino (nes kaip tik to mums prireikė) pranešdami, kad įsidiegė ir pradės taikyti naują reklamos efektyvumo matavimo būdą “Eye tracker”:

Tyrimui naudojamas prietaisas, imituojantis prekybos vietą, arba ekranas, kuriame rodomi tiriami vaizdiniai: maketai, video klipai ir pan. Specialiais jutikliais fiksuojamas žmogaus žvilgsnis, o programinė įranga detaliai išanalizuoja, ką žmogus pastebėjo pirmiausia, kaip ilgai jis sutelkė žvilgsnį, stebėdamas tam tikras detales.

Kai su klientais imi kalbėti apie neišvengiamus reklamos ar kitus sprendimus mobiliesiems – išmaniesiems telefonams (angl. “smartfone’ams”, arba tiesiog “smartams”), kaskart atsiremi į statistikos apie tokių įrenginių pardavimą trūkumą. Aną savaitę “Omnitel” tokios informcijos pažėrė, bet “GFK Retail and Technology Baltic” su mumis mielai pasidalino bendrais pardavėjų skaičiais, kurie, tikiu, atskleis realesnį vaizdą.

Išmaniųjų telefonų Lietuvoje per pirmuosius 7 mėnesius parduota apie 40.000 vnt. Lyginant 2009 m. sausio-liepos mėn. bendrai rinka vienateis augo 28%: mobilieji telefonai – 20%, išmanieji net 384%. Bendra septynių mėnesių rinka (paprasti+išmanieji telefonai) beveik 0,5 mln. Liepos mėnesį Lietuvoje išmanieji telefonai pardavimuose sudarė apie 12%, tuo tarpu prieš metus tuo pat laikotarpiu – tik 3%. Vien šią liepą išmaniųjų telefonų parduota apie 10.000 vnt. (yra įtraukti ir subsidijuojami aparatai).

Šie skaičiai rodo, kad iki Europos 28% išmaniųjų rinkos mums dar tolokoka, bet jei operatoriai su gamintojais ir toliau koreguos kainas į mažesniąją pusę, išmaniųjų telefonų augimas išliks nemažas. Panašu, kad taip ir bus. Operatoriams tai svarbu dėl kelių priežasčių: a) didėjančios pajamos iš duomenų perdavimo, o duomenis “siurbti” išmanieji telefonai tikrai gali ir b) kaip GFK teigia, metų pabaigoje išmanieji verte sudarys apie 25% rinkos. Ir A ir B reiškia daugiau išleidžiantį klientą ir daugiau pajamų nuo vieno naudotojo operatoriams. Reikia nepamiršti ir pačių gamintojų “technologinių lenktynių”. Norėdami išlikti konkurentabilūs jie siūlys daugiau naujovių, aparatai taps labiau ir labiau “išmanesni”, operatoriams nieko ir neliks, kaip mokyti vartotojus jais naudotis, kurti atitinkamus planus. “Tele 2″ reklamoje jau ragina “išmokti valdyti išmanųjį telefoną”. Kalbu ne apie perspektyvą “kažkada”, kalba apie artimiausius metus, du.

Reklamdaviams ir kūrėjams tai turi būti svarbu, nes po kelių metų turėsime ne “early adopterių” ratą, bet visą kritinę masę išmaniųjų telefonų naudotojų su savimi kišenėse ir rankinėse besinešiojančių aparačiukus, kuriais galės ne tik pasitikrinti paštą ar peržiūrinėti draugų “sienas”, bet ir sumokėti už pirkinius, paslaugas, gauti nuolaidas ir pan. nekalbant apie tai, kad tai visai kitoks pramogų įrankis. Kol kas, panašu, telefonai parduodami sparčiau nei jiems prekių ženklai kuria turinį, bet sprogimas, tikiu, čia pat.

Pastaruosius metus media agentūrų žmonės burnodavo apie TNS keliamas kainas už media tyrimus, tačiau tuo viskas ir pasibaigdavo. Kol kas TNS išlieka monopolistu media tyrimų rinkoje, tačiau sklinda kalbos, kad buvo susitikta su “GfK” Austrija atstovais, kurie pristatė savo alternatyvą. Pagrindinis skirtumas tas, kad “GfK” siūlo naudoti ne pasenusį TV metrą, o laikrodžio dydžio ant rankos riešo nešiojamą skenerį, kurio pagalba būtų galima sekti TV žiūrėjimą, radijo klausimąsi įvairiose vietose.

O čia modernesnis būdas matuoti leidinių skaitymą.

Deja, susitikimo metu “GfK” atstovai nepaskelbė kainos, bet pažadėjo tai padaryti vėliau. Jei kaina bus priimtina, tai būtų pirmas konkurentas TNS, nes daugelis agentūrų nėra patenkinti nei TNS kokybe, nei kaina. Nežinia ar dėl to, bet kai kurios media agentūros net perka ne visus media tyrimus.