Dansu Dansu

…Tą purvinai rožinę spalvą, kurią drįsčiau vadinti tradicinių lietuviškų šaltibarščių spalva. Ją pastebėjau lėktuve, kai su kitais “kroksų” mėgėjais nusprendžiau ištrūkti į netolimus šiltuosius kraštus. Reisas – čarterinis. Bilietai pirkti pas vieną iš trijų kelionių operatorių (ačiū Star Group, dabar turim trijų žaidėjų kombinaciją, panašiai kaip su mobiliuoju ryšiu, gal pagaliau sulauksim ir sveikos konkurencijos…).

Lėktuvas neaiškaus pavadinimo, aptarnauja… “FLY LAL charters”. Ir ką manai? Kavą (žinoma, už pinigus) man pasiūlo šaltibarščių, atsiprašau, rožinės spalvos uniforma vilkinti stiuardesė – tokia pati, kaip ką tik bankrutavusio nacionalinio oro vežėjo. Kortelė su vardu ant jos iškilios krūtinės – su firminiu tos pačios avialinijos ženklu. Ir stiuardo berniuko marškiniai tokie pat korporatyviniai. Eik tu sau… Kol mano bilietukai šiam pavasariui į Amsterdamą (Berlyną, Londoną, nesvarbu…) guli stalčiuje be didelės vilties sulaukti kompensacijos už neįvykusius skrydžius, tos bendrovės turtas (na ir kas, kad mažavertis ir trumpalaikis) sukasi kitame versle!

…O jeigu aš taip tyliai perimčiau kaimyno automobilį? Ne, man negalima….

P.S. Vietoj daugtaškių galima būtų dėti PYP ženklus. Prasmė panaši.

“flyLAL” peripetijos mums suteikia galimybę stebėti (kol kas) nedidelio intensyvumo RsV karą ir mokytis “on the go”. Akivaizdu, kad G. Žiemelis ir jo žmonės buvo tam gerai nepasiruošę, nes bankroto pradžia žiniasklaidos pranešimuose atrodė kaip pasaulio pabaiga. Ne tik nepasiruošę, bet net ir pasimetę. Prisimenate Vytauto Kaikario pareiškimus, kad keleiviams, nusipirkusiems bilietus, jie niekuo padėti negali ir rekomenduoja kreiptis į teismą? Dabar jau žadama dalį pinigų grąžinti, bet tai nebeatrodo nuoširdžiai.

Ir “flyLAL” blogą reikėjo pradėti rašyti kur kas anksčiau, o ne tada, kai jau visi atvirai kalbėjo, kad situacija beviltiška. Blogas turėjo atsirasti dar tada, kai buvo pradėta konfliktuoti su “airBaltic’ ar atšaukinėti skrydžiai. Neabejoju, kad visiems, nors šiek tiek daugiau besidomintiems “flyLAL”, jau tada kilo įvairių minčių. 

Nuostolis įmonių grupės reputacijai milžiniškas. Ir stipriausiai tai pasijus ilgesniu laikotarpiu, nes klientų pasitikėjimą atgauti bus sunku. O juk G. Žiemelio komandos strategai apie bankroto galimybę, matyt, galvojo ne paskutinį vakarą (nors, ko gero, jo iš pradžių irgi nesitikėjo). 

Bet panašu, kad jie dabar, kaltindami  Susisiekimo ministeriją (VŽ straipsnis apie tai; įrašas oro bendrovės bloge), mėgina pereiti į puolimą. Įdomu, kad komunikacijoje V.Kaikarį pakeitė G.Žiemelis, kuris, regis, visuomet buvo kompanijos (ir jos restruktūrizavimo) idėjinis vadas. Jei G. Žiemelis būtų tylėjęs ir toliau, ministerija gana nesunkiai patrauktų visų suinteresuotų grupių (nukentėję keleiviai, verslo partneriai, kreditoriai) nuomonę savo naudai. Bet dabar… Juk net ir prokurorai yra žmonės. Ir visada galima prisiminti seną triuką pavadinimu “politinis susidorojimas”. 

Beje, ką veikia “LEO” RsV žmonės? Žiniasklaida pilna kalbų apie šio projekto reviziją, o jų negirdėti.

Kaip šiais laikais, kai visi tik ir kalba apie “going green”, netyčia imti ir netapti žaliuoju?

“Be2gether” festivalis, kuriame kaip klausytojas dalyvavau jau antrus metus, šiais metais irgi nutarė būti aktualus. Šiais laikais aktualumas = žalumas. Komunikacija apie tai prieš ir renginio metu sklido visais kanalais. Bet jeigu tu tik kalbi, bet nieko nedarai, ko verti tavo žodžiai?

Vietoj to, kad visiems būtų pasakojama, koks festivalis yr žalias, geriau viskas prasidėtų nuo paties elementariausio dalyko – skirtingų šiukšlių konteinerių rūšiavimui. Gal ir buvo pasislėpęs vienas kitas, bet daugiausiai teko matyti bendro naudojimo konteinerius, į kuriuos keliavo viskas – nuo popieriaus iki plastiko. O juk žalumas visų pirma prasideda nuo to, kad kiras sąvartyne neįsipainioja į plastikinį maišą ir nenugaišta, o ne tik važiavimo penkiese vienu automobiliu.

Festivalio programoje buvo siūlyta plastikinę “stiklinę” (gal geriau sakyti “indą”?) alui naudoti po kelis kartus. Bet ar pardavėjai bandė bent siūlyti klientams taip padaryti? Ar jie patys bent žinojo, kad turi būti žali? Mano bičiuliui, atėjusiam su panaudota stikline, pardavėjas vikriai padavė naują ir sklidiną.

Festivalių visame pasaulyje, nuoširdžiai susirūpinusių ekologija, yra. Iš jų būtų galima pasiskolinti idėjų. Pavyzdžiui, Robbie Williams koncerte Vokietijoje tikrai gražus indas alui buvo parduodamas po 2 eurus. O po koncerto pridavęs indą, galėjai juos susigrąžinti. Patikėkite, po koncerto tik keletas plastikinių indų ir mėtėsi – žmonės arba juos pridavė rūšiavimui, arba pasiliko sau kaip suvenyrą.

O kaip rėmėjas flyLAL prisideda prie ekologijos? Kas įdiegta? Įdiegta? Bet ką tada daro RsV agentūra, kad manęs tai nepasiekia? O dabar tematome deklaracijas ir brutalią reklamą pasinaudojant populiaria idėja – būk žaliasis, išsilankstyk kepurę iš laikraščio su flyLAL reklama. Bet ar dėl to vartotojai ims ir patikės, kad dabar šių avialinijų lėktuvai yra varomi Obelių aliejumi, o ne Arabijos šeicho produktais? Sakyčiau, kad poveikis flyLAL įvaizdžiui greičiau bus neigiamas nei teigiamas.

Tikrai žalias būsi tik tada, kai tai darysi nuoširdžiai. Gal lietuviški žalumo propaguotojai to nežino, bet stiprūs žali produktai apie žaluma rėkia mažai. Esmė yra Customer experience. Marketingo kolegoms galiu paaiškinti: įmonė įdiegia tai ir tai, vartotojas patiria, tada papasakoja draugams. Jie susižavi ir kartoja: “Kokia faina kompaija – jie apie tai net nesigiria”. Tikras menas yra ne vienas grubus potėpis, o daug niuansų.

Štai ką sako studija “Mainstreaming Green: 9 Rules For Popularizing Purpose With Today’s Consumer.”:

What “Method” (biodegradable cleaner) did was smart. Instead of focusing solely on the rational benefit of being environmentally responsible (eco-brand quicksand), they used sharp branding and marketing fundamentals to stir up the emotions of the mainstream consumer. If you pick up a bottle of their all-purpose cleaner, the only purposeful call-out on the label is the word biodegradable in 8 point type.

[...] Shelves at the store don’t need any more eco-friendly brands using an expected leaf icon, an unmemorable tagline, and an earth-toned color palette. Your product may be remarkable on the inside, but if you don’t have what it takes to excite and motivate consumers on the outside, your brand may soon be paving its own path to extinction.

Gal geriau kitais metais neužsiminėti madinga, bet nenuoširdžia komunikacija, o koncentruotis į kitus atributus, kurie kalbėjimą apie save padaro tikru – gerą muziką festivalyje, miesto meną ir panašiai.