Dansu Dansu

Paklausiu jūsų labai kvailo klausimo. Ar jūs turite profilį “Facebooke”? Ooo, žinoma, kad turite. Ar turite draugų “Facebooke”? O kaipgi. Kaip dažnai atnaujinate savo statusą “Facebooke”? Čia paliksiu reikšmingą daugtaškį…

Žinote, kai pas mane atbėga uždususi reklamos agentūra ir aiškina, kad aš su savo produktais turėčiau būti šiame portale, pastaruoju metu mane ima isteriškas juokas. Ima juokas dėl amerikietiškuose marketingo portaluose perskaitytų ir dabar man kaišiojamų klišių. Aš pats esu “Facebooke”, tad matau tikrovę.

Man agentūra sako – būk “Facebook”, nes čia yra daugiau nei penktadalis Lietuvos. Nes čia tu galėsi bendrauti su savo produktų pirkėjais. Nes čia tu galėsi gauti atgalinį ryšį. Nuostabu, sakau aš. Tačiau su kokiu procentu? Na, ir kas, kad mano produktas turės 7’000 – 8’000 draugų. Kiek iš jų bus tikrai aktyvūs? Kiek aktyvių yra jūsų pačių draugų? 10 %? 20 %? Ko gero, ne daugiau. Rašo vis tie patys keli žmonės. O kaip dažnai juos skaito?  Kaip dažnai čia lankosi ta tylioji dauguma, kuri ir sudaro didžiają 0.6 milijono lietuviško “Facebook” dalį? Vieną, du kartus per savaitę? Iš savo draugų rato matau, kad net ankstesnieji aktyvūs portalo naudotojai nutyla ir pasireiškia tik retkarčiais. “Facebook” ima panašėti į “Klasę” – daug narių, bet mažai aktyvumo.

Agentūra, aišku, nepasimeta, ir ištraukia kitą argumentą – čia rašo “influenceriai”, nes būtent “influenceriai” ir reiškiasi dažniausiai. Jie savo profiliuose dalinasi informacija ir įtakoja kitus. Kokie dar influenceriai, klausiu aš. “Influencuojantys” mano produkto pirkimą? Tokie žmonės rašo ir aptarinėja specializuotuose forumuose, o ne “Facebooke”. Pasižiūrėkime į savo aktyvių draugų ratą. Kelių iš jų nuomonės klaustumėte dėl naujo automobilio pirkimo? Naujos buitinės technikos? Finansinių paslaugų? O gal klaustumėte dėl dantų pastos arba kramtomosios gumos pirkimo? Pusė iš jų čia rašo tik todėl, kad neturi ką veikti arba šiaip mėgsta reikšti nuomonę. Kas nereiškia, kad ji kitų yra besalygiškai priimama.

Gyvenimas “Facebooke” vyksta tik kai kurių žmonių galvose, nes gyvenimas vyksta ne “Facebooke”. Žmonės dalinasi ir aptarinėja privačiai arba specializuotose vietose. Niekas nepuola viešoje erdvėje aiškinti dalykų, nes ji ir yra vieša. Kad ir ką kalbėtų mums apie privatumo ribų nykimą, jos lieka ir liks. Nes Lietuva yra maža… Tad “Facebook” tampa tik vieta pasikeisti maloniais komplimentais. O kuo toliau bus kalbama apie “Facebook” privatumo spragas, tai galų gale išgirs ir didžioji naudotojų masė, kuriai kol kas spragos nė kiek nerūpi.

Tad ar ne geriau investuoti marketingo skyriaus energiją kitur? Ar ne geriau kurti puikų produktą, kurį žmonės pirktų ir aptarinėtų patys? Ar ne geriau bendradarbiauti su specializuotais blogeriais, forumais ir klubais (štai kur “influenceriai”!) nei galvoti kokią čia žinutę įdėjus šiandien?

Reguliariai gaunu ir skaitau reklamos pasaulio naujienas. Tiesą sakant, jau imta atsibosti kas antrame naujienlaiškyje skaityti, kad Facebook padarė tą ir aną, o Twitter dar kažinką, o be socialinių tinklų geriau visai negyventi… Tarsi tradicinės media priemonės visai nebeveikia:(

Bet kalbant apie socialinės medijos tinklus nesusilaikiau ir aš: patikrinau, ką gero rodo naujausia Veidaknyge.lt statistika. Remiantis gegužės 17 d. duomenimis, galima teigti, kad lietuviai:

1. Turi gerą jumoro jausmą (pirmoje vietoje ryškiai lyderiauja “Dar pažiūrėsim”)
2. Yra socialiai atsakingi (jungiasi prie įvairių gerų/gražių iniciatyvų, pvz.”0,01 lt vaikui”) 
3. Stengiasi prasisukti nemokamai (Nemokamos pdf knygos ir Nemokami sąskaitos papildymai ar Nemokami renginiai)
4. Jeigu nepavyksta nemokamai, tai bent jau pigiai (Airbaltic.lt)
5. Gerbia drąsius vyrus (herojaus pavardė visiems gerai žinoma iš kriminalinių reportažų)

Klausimas, vertas dešimtuko: kiek komercinių projektų matote tarp dešimt populiariausių?:)

Kitas klausimas jau pažengusiems: ar tokie projektai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tiesiog idėjiški ir sukurti “gražesniam gyvenimui”, nėra ruošiami anoniminio (komercinio) užsakovo? O jeigu jo dar nėra, ar galim spėti, kad surinkus tam tikrą nemažą skaičių draugų, galima juos pelningai parduoti? Dar negirdėjau tokių atvejų mūsų rinkoje, bet jeigu kas žinote – būtinai praneškite!

p.s. kaip ir kiekvieną mielą darbo dienos rytą, pradedu ne nuo rytinės spaudos (taupymo sumetimais atsisakiau prenumeratos), bet nuo FB apžvalgos. Karščiausi gandai su komentarais ir jokios reklamos.

Kadangi “Facebook” – karštas dalykas, “Nielsen”, be abejonės, anksčiau ar vėliau turėjo tai padaryti – imti ir išmatuoti kampanijų jame efektyvumą.

Buvo analizuotos 125 kampanijos, apklausta 0,8 mln. “Facebook” lankytojų. Žinoma, apklaustieji – JAV gyventojai. Tačiau studijos rezultatai vis tiek svarbūs ir mums, kadangi leidžia suprasti tendencijas.

Pati paprasčiausia “Facebook” reklamos forma gali reklamos prisiminimą (“Ad recall”) pakelti iki 10 %, o ketinimą pirkti (“Purchase intent”) – 2 %.

Tačiau, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad geriausia reklama – artimo žmogaus rekomendacija. Tad kai draugas “Facebook” tampa kokio nors prekės ženklo draugu (arba “mėgsta” po paskutinių pakeitimų), o tai paskelbiama jo sienoje, natūralu, kad tu tai pastebi. Automatiškai tampi labiau informuotas apie tą prekės ženklą, nes aktyviaja sąmonės dalimi įsisavini žinią, paskelbtą draugo. Tokia kombinacija ketinimą pirkti gali pakelti 8 %, o reklamos prisiminimą – net 30 %.

Daugiau rekomenduoju paskaityti čia.

Prieš gerą mėnesį turėjome pokalbį su vienu iš potencialių klientų. Aptardami įvairius galimus jo online strategijos aspektus, pasiūlėme pramogas, esančias jo portale, “Facebook’izuoti”. Mūsų argumentas buvo tai, kad šiais laikais, pavyzdžiui, žaisti žaidimus internete įdomu yra tik tada, kai gali savo rezultatais dalintis su bičiuliais, varžytis su jais arba tiesiog parodyti pasauliui, koks tu kietas.

Tradiciniuose pramogų portaluose tu esi tam tikra prasme vienišas. O “Facebook” suteikia vietą, kurioje šis dalinimasis ir vyksta. Juolab, kad jis yra neabejotinai tapęs namų puslapiu, iš kurio kiekvieną dieną pradedi keliones internete.

Ir iš tiesų, nors ir neturėdami skaičių, atspėjome bendrą tendenciją. Pavyzdžiui, “Yahoo Games” lankytojų skaičius per metus sumažėjo 30 %, “AOL Games” – 16 % ir t.t. Tuo tarpu “Farmville” ir panašūs – beprotiškai populiarūs.

Daugiau apie tai galima paskaityti čia ir čia.

Prezentacija apie gyvenimą už “Facebook” ribų. Jesse Schell pradeda nuo (facebook) žaidimų psichologijos ir baigia tuo, kodėl mes nekenčiame iPad arba kodėl ateityje norėsime savo e-tatuiruotes turėti matomose vietose ir dažniau vaikščiosim arba važinėsim viešuoju transportu nei nuosavu automobiliu. Gąsdinančios 1984 lygio įžvalgos apie ateitį?

Prieš kelis mėnesius “Media House” bloge buvau įdėjęs “Facebook.com”, “One.lt” ir “Draugas.lt” naudotojų skaičiaus palyginimą. To įrašo tikslas buvo tiek sau pačiam, tiek ir kitiems atsakyti kokiame portale yra Lietuvos socialinių tinklų naudotojas. Buvo įdomu pamatyti, kad net ir vyresnis mūsų šalies gyventojas nevengia jais pasinaudoti. Tą patį patvirtina ir praėjusių metų gruodžio skaičiai.

Turiu pastebėti, kad lietuviškų portalų atveju yra nurodyti unikalūs lankytojai, o “Facebook” – profilių skaičius. Galima manyti, kad unikalių “Facebook” lankytojų skaičius yra mažesnis nei čia parodytas, nes bent 20 – 30 % šio portalo profilių yra mažai arba visai neaktyvūs.

Tačiau neseniai vienos diskusijos metu buvo teisingai suabejota, kad vienas naudotojų skaičius nieko nerodo. Ir greičiausiai vyresni Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose praleidžia labai mažai laiko.

Taigi, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose? Žinoma, 36-metis negali lygintis su 14-mečiu, tačiau ten būna vis tiek netrumpai. Štai skaičiai (nėra “Facebook”, nes “Gemius” jo netiria).

Taigi, praėjusių metų gruodžio mėnesį 14-metis One.lt vidutiniškai praleido apie 13 valandų, o 36-metis – virš 6. Ką jie ten darė? Ko gero, tikrai neužbėgo tik pasitikrinti “One” pašto, nes tam daug laiko nereikia. Vadinasi, bendravo su draugais, peržiūrėjo nuotraukas, sudalyvavo reklaminiuose žaidimuose.

Tad galvodami apie tai, kokiais būdais nunešti reklamą vyresniam vartotojui, drąsiai galime galvoti ir apie “One.lt”, ir apie “Draugas.lt”, ir apie “Klase.lt”. Mitas, kad tik vaikai čia lankosi.

Tiesa, taip ir neatsakiau į įrašo antraštėje užduotą klausimą kodėl 40-mečiai praleidžia tiek daug laiko Draugas.lt. Turiu versiją, kad tame amžiuje išsiskyrus, sunku susirasti sau porą. Tad kur jos daugiau ieškoti, jeigu ne Draugas.lt?

Jau prieš kurį laiką pastebėjau, kad “pagūglinęs” žmogų, galiu pasižiūrėti jo draugų “Facebook’e” sąrašą. Nesuteikiau tam reikšmės tol, kol neperskaičiau šių “The Guardian”, “Gawker” bei “Slate” straipsnių.

Bendra jų tema – “Facebook” kuo toliau, tuo daugiau privačios informacijos išleidžia į viešumą. Socialinio tinklo interesas aiškus – kuo dažniau “Google” suras informaciją iš “Facebook”, tuo daugiau pinigų ateis ateityje, išplėtus reklamos užsakovų galimybes.

Tačiau ne vien tik tai, kad matysime daugiau reklamos, turėtų mus jaudinti. Svarbiausia, kad pašaliečiai, matydami tavo draugų sąrašą, gali pasidaryti toli siekiančių išvadų. Toli gražu ne visada teisingų.

Na, o jeigu kilo noras ištrinti savo web 2.0 gyvenimo pėdsakus, galima pasinaudoti Web 2.0 suicide machine paslaugomis.

Kaip ironiška – užteko vos kelerių metų, kad begalinė meilė “Facebook’ui” pavirstų jeigu ne neapykanta, tai bent šalčiu. Netrukus sulauksime bėgimo iš šio portalo?

Visi Facebook’o fanai, kurie kiek anksčiau galėjo paskaityti Filo įrašą apie praleistas galimybes arba mano pasamprotavimus apie apie draugų kainas, savo kalendoriuose rugsėjo 15 d. gali pasižymėti raudonai. Tą dieną oficialiai paskelbta, kad didžiausias pasaulyje socialinis portalas akcininkams jau generuoja pelną.

Nepaisant prognozių, kad šis projektas pasieks atsipirkimo tašką “kažkada 2010-taisiais”, tai įvyko dar šiais metais. Pajamos gautos ne tik iš santykinai pigių reklamos plotų, bet ir netradicinių sprendimų, pvz. virtualių dovanų. Pagrindinis reklamos užsakovas ir stabiliausias pajamų garantas – Microsoft (150 mln. dolerių per metus).

Fanų augimo tempai: apie 50 mln. naujų vartotojų per paskutinius du mėnesius. Beje, klausimas kada šis skaičius ims mažėti (jei aplamai pradės) – neoficiali statistika teigia, kad jauni žmonės palieka Facebook’ą, kai jame prisiregistruoja jų tėvai ir seneliai…

O kaip gyvena frype.lt, klasė.lt ar kiti panašūs vietiniai projektai? Statistika nutyli. Google paieška – irgi:(

Keli faktai – “Facebook” 2009 m. rugsėjo 13 d. duomenimis yra 232’440 Lietuvos gyventojai (visai nemažas miestas). Iš jų absoliuti dauguma – 198’280 – virš 18 metų, t.y. turintys balso teisę. Lietuvos politikos veikėjai irgi turi savo profilius “Facebook”.

Tačiau pasibaigus rinkimams, pasibaigė ir aktyvumas profiliuose. Pavydžiui, paskutinis įrašas Dalios Grybauskaitės profilyje – gegužės 17 dieną 13:06, nors ji turi virš 5’000 rėmėjų “Facebooke”. O toks resursas savo idėjų propagandai bei emociniam ryšiui užtikrinti… Arba Vytautas Landsbergis – virš 1’000 rėmėjų. Paskutinis atnaujinimas – 2008 vasara. Andrius Kubilius – 100 rėmėjų, tačiau profilį atnaujina ne jis pats. Ir dedamos tik nuotraukos. Nors arogantiškasis vyriausybės vadovas turėtų puikią vietą bendravimui su rinkėjais. Arūnas Valinskas – 40 fanų ir viso labo prieš metus įdėtos kelios nuotraukos. Gintaro Steponavičiaus profilį gali matyti tik draugai.

Maži draugų/ rėmėjų skaičiai, todėl “Facebook” nėra vertas dėmesio? Atsiradus aktyvumui, padidėtų ir skaičius. O kol kas yra taip, kad Vilniaus barai ir kavinės turi daugiau draugų nei šalies mastu veikinatys politikai, kuriems jau dabar reikia pradėti rūpintis eiliniais artėjančiais rinkimais. Ir ne viename mieste, o visoje Lietuvoje. “Coffee Inn” – beveik 7’000 fanų. “Woo” – 5’000. “Vero Cafe” – pustrečio tūkstančio. “Wok to Walk” ir “Havana Social Club” – virš tūkstančio.

Verslininkai puikiai supranta, kad vartotojų savanoriškas bendravimas su prekės ženklais – puiki priemonė ir lojalumui didinti, ir galimybė greitai gauti atgalinį ryšį. Politikai turėtų suprasti tą patį. Seimo narys, netingintis kartą per savaitę brūkštelėti trumpą žinutę savo profilyje, yra kur kas įdomesnis ir simpatiškesnis nei kalbanti galva iš TV. Juolab, kad “Facebook” (ir net “Twitter”, nors jis ne toks mūsuose populiarus) leidžia apeiti žiniasklaidos filtrą, neretai savaip interpretuojantį jų pasisakymus.

Tad JAV prezidentas Barakas Obama ir toliau naudojasi socialiniais tinklais, kad užsitikrintų rinkėjų paramą savo planuojamoms reformoms. Kalifornijos gubernatorių A. Schwarzeneggerį “Twitteryje” seka virš milijono. Įrašai ten – kiekvieną dieną.

Iš paskutinių “Advertising Age” naujienų užkliuvo tokia žinia: įsigyti 5.000 draugų Facebook’e gali tik už 654,30 USD!

Jungtinėse Valstijose internetinės reklamos kompanija “uSocial”  siūlo pirkti internetinius “draugus”. Vieneto kaina svyruoja priklausomai nuo kiekio: nuo 7,6 iki 8,7 amerikietiško cento už galvą. Kažkokiu mistiniu būdu įmonė paskaičiavo, kad vieno fano vertė siekia iki 1 JAV dolerio per mėnesį, todėl investicija atsipirks be klausimų. Dar įdomiau – Twitter’yje draugai yra brangesni ir neturi urminių nuolaidų:(

Pasirodo, šiais laikais gali nusipirkti net draugystę. Bet ne meilę.

P.S. Greituoju būdu užmetu akį į kelias lietuviškas įmones Facebook’e. Smalsu, kiek jos turi fanų, ar ne? Žiūrim, ka turim: leidykla Baltos Lankos – 189 (gal čia vien tik literatūriniai gurmanai renkasi?), alaus baras Būsi Trečias – 433 (gal ir neblogai, jeigu visi reguliariai užsuka  išlenkti po puslitrį), knygynų tinklas Pegasas – 855 (mažoka, sakyčiau), kavinių tinklas Vero Cafe – 2.479 (neblogai, bet greit pamatysim, kad gali būti ir geriau), kavinių tinklas Coffee Inn – 6.670 (pagarba), ir taip toliau. Atrodo, kad Lietuvoje visi draugai (kol kas) yra tikri, netgi skaitlingiausi “kofeinščikai”:)