Šiais metais komunikacijoje svarbūs du dalykai: tiesioginis kontaktas ir gera (stebinanti) idėja.
Bent jau taip sakė du geri kalbėtojai, kalbėję maždaug 40 žmonių „miniai“ per EVirusą. Čia pateiksiu nedidelį reportažą, o įžvalgomis apie tai, ar „EVirusas“ miršta ir ar ne per didelės jų kainos, galėsim pasidalinti visi komentaruose.
Crispin Manners iš UK buvo visas apie tiesioginį kontaktą. Jis pasakojo visai neblogą atvejį apie higienos priemonių brand‘ą “Simple“, kuris nuo pat vaisiaus užsimezgimo „bendravo“ su vartotojais. Pradžioje buvo apklausa, kurioje buvo ir klausimas „ar norėtumėte iš anksto sužinoti apie įdomią marketingo iniciatyvą, kurią dar darysime“ („taip“ pažymėjo 75 proc. apklaustųjų), ir trumpos apklausėlės, kuris pakuočių dizainas gražesnis, kuris reklaminis veidas geresnis (iš brunetės, blondinės ir kalijos vartotojai pasirinko pastarąją). Vėliau – nišinio produkto mėginukai užsiregistravusiems kaip „advisers“ jų tinklapyje. Kadangi nišinis produktas, jiems neleido daryti jokios reklamos, jokių ryšių su visuomene, buvo savaitė tarp Kalėdų ir Naujų. Jie padarė vienintelį dalyką, kurį galėjo – išsiuntė 3,5 tūkst. mėginukų su laiškeliu „šito produkto dar nepaleidom, pabandykit, būsim dėkingi už įvertinimus ir atsiliepimus“. Gavo 500 atsiliepimų, 1 neigiamą. Produktas netyčia iš nišinio tapo masiniu.
Aišku, kai žmonės pradeda masiškai pirkti kremus, skirtus sausai odai, linkusiai į egzemą, tai atrodo keistoka. Gal net per didelė tiesioginio marketingo sėkmė.
Anyway, galų gale „Simple“ UK aplenkė „Nivea“, įsiveržė į trečią vietą tarp veido priežiūros priemonių, prekės ženklo vertė pasiekė 60 mln. svarų sterlingų, ir visa tai – dėl puikaus vartotojų įtraukimo.
Žmogus traškiu vardu „Crispin“ įrodė, kad vartotojui reikia dėmesio ir vietos pasisakyti. Todėl tegu jis ir sako, kaip turi atrodyti tavo prekės ženklas, kaip gerinti produktą, kokį naudoti dizainą; jis bus nemokamas idėjų generatorius šiuo ir daugeliu kitų atvejų, kalbėjo britas.
Dar jis reklamavo nemokamą open source apklausų įrankį “Net Promoter“ ir viską matavo vienetais, vadinamais NPS („Net Promoter Score“).
Antras įdomus kalbėtojas buvo… Senas geras Bagdžiūnas. „Senas“, aišku, tik ta prasme, kad visiems žinomas ir pažįstamas:) Jis atsinešė puikų nuorodų krepšelį, pradedant “Nintendo” klipu “Youtube” , kuriame viskas subyra, ir baigiant „geriausio darbo pasaulyje“ atveju. Žinoma, žodžiai „Gaumina“ pranešėjo pareigose ir „Mažas biudžetas“ pranešimo pavadinime sudarė intriguojantį junginį, bet dauguma jo pristatytų atvejų nebuvo tokie jau „mažo biudžeto“ – tiesiog didžiulio efektyvumo. Įspūdingai mažo biudžeto dabar atsimenu vieną. Viena Pietų Amerikos NVO už 25 dolerius pridėjo skelbimų nekilnojamojo turto portaluose. Prie super prabangių namų, vilų ir apartamentų nuotraukų patalpino po benamio pašiūrės foto (galit įsivaizduoti – maišai, šiukšlės, skudurai) ir raginimą paaukoti. Surinko beveik 5 tūkst. dolerių aukų iš maždaug 1000 aukotojų.
Pabaigoje Darius išdavė savo su kolegomis išvestą sėkmės formulę. Pasak jo, sėkmė lygu biudžetas kart drąsa. Ir papildė, kad „biudžetas“ gali būti skaičiuojamas nebūtinai pinigais, bet ir laiku. Sakė, tiki, kad ateitis priklauso sėkmės mokesčiui: „Coca-Cola global“ laišką visoms savo kūrybinėms agentūroms, kad mokės TIK už rezultatus, išsiuntė prieš 4 mėnesius, „Procter&Gamble“ su 12 savo prekės ženklų taip dirba jau 2 metus, tą patį daro „Burger King“ ir kiti gigantai. Pats Darius sakėsi irgi esąs linkęs dirbti už sėkmės mokestį (tokiu būdu jie taikė „Pieno Žvaigždžių“ „Ledų laižyklę“ feisbukui) ir kad jo įmonė ir šiuo metu turi tokių projektų. Todėl gali būti, kad dabar, kai skaitote šį tekstą, keli „Gauminos“ žmonės dirba nemokamai.
Visa kita.
„Pigu.lt“ vadovas pristatė savo ženklo įvedimą į rinką. Ženklas ir produktas šaunus, bet vadovas galėjo pasikonsultuoti su savo PR žmonėmis prieš eidamas kalbėti. Pavyzdžiui, paklausti, kokie žmonės eina į „EVirusą“… Kai jis paklausė „ar žinote, kas yra SWOT?“, salė kikeno.
„Balsas.lt“ direktorius pasakojo, kaip „išlipo“ iš interneto. Esmė – nusipirko tą, nusipirko aną, parėmė tą, tą ir šitą, visur uždėjo „Balsas.lt“ ir „išlipo“. Taip ir išvardino. Dar sakė, jų laida per TV3 nepasiteisino, nes direktorius nelabai galėjo kontroliuoti turinio. Užtat kainavo 20-30 kartų pigiau, nei reklama.
„Maxima“ įvaizdžio ir komunikacijos vadovė parodė prezentaciją, padarytą tik iš teksto, ir papasakojo, kaip jiems liepė taupyti, tada jie sujungė į vieną įvaizdžio ir rinkodaros (mažų kainų) komunikaciją ir sukūrė reklamas, kurios daro ir tą, ir tą: rodo „Maxima šeimą“ (įvaizdis), kuri pasakoja, kaip taupo (rinkodara).
„Publicum“ „FComm“ vadovas papasakojo tvarkingą prezentaciją apie tai, koks platus ir neapibrėžtas yra RsV paslaugų spektras, su neblogais pavyzdžiais. Tarkim, brito, kuris pasiklydo Australijoj, bastėsi po krūmynus nerasdamas kelio 12 dienų, o kai atsirado, vietoj to, kad bėgtų pas mamą, nubėgo pas PR agentūrą ir paprašė „išprominti“ jo istoriją (jis tikisi iš to užsidirbti pusę milijono).
Taip pat pasakė, kad visų didžiųjų globalių PR tinklų pajamos smuko, išskyrus “Chime“, ir visos Lietuvos PR rinkos smuko, išskyrus „Publicum“. Tiesa, „Publicum“ savo pusmečio apyvartos nepaskelbė, pasak atstovo, dėl to, kad yra labai etiški ir nenori klaidinti vartotojų. „Tada mediaplanavimo padalinys dar dirbo „Publicum“ viduje“, sakė jis. Netiesiogiai pranešė, kad komunikacijos apimtys Lietuvoje augs iš vieno užsakovo – Vyriausybės. Na, ir išvedė globalią tendenciją iš vieno pavyzdžio: esą anksčiau reklamos agentūros steigė PR padalinius ir tai vadino komunikacijos grupe, dabar PR agentūros steigia reklamos ir mediaplanavimo padalinius ir tai tampa komunikacijos grupe.
„Partizanas“ jo pristatyme dalyviams išdalintame segtuve buvo „po eilute“ „netradicinių rinkodaros sprendimų galimybės“. Kažkodėl parodė visų savo darytų BTL projektų nuotraukas ir kelis kartus įtaigiai paklausė „Kodėl nenuėjus pas žmogų tiesiai?“, vardindamas, kad žmonių būna ir pliaže, ir gatvėje, ir parduotuvėje, ir… ir… Jis labai norėjo, kad klausytojai nusipirktų jo paslaugas.
Valgyt davė skystokų Brazauskienės barščių ir klasikinę-konferencinę vištienos krūtinėlę, deserto nebuvo. Išgerta iki 20 taurių vyno. Dalyvių buvo apie 40. „Diskusija prie taurės vyno“ baigėsi 17:10. Pastabėlė: ant visų kalbėtojų sudėjau nuorodas į profesinius socialinius tinklus, kuriuose jie yra. Na, kadangi visus jau taip „veža“ socialinė media.
Loading ...
Nauji komentarai