Dansu Dansu

Palyginkite sakinių poras:
- „Lietuvos sportininkas – pasaulio čempionate ir vėl tik antras“ ir „Lietuvos sportininkas – ir vėl tarp prizininkų“;
- „Įmonės X pelnas pernai sumažėjo“ ir „Įmonės X gamybos apimtys pernai augo“;
- „Krizė sumažino ir premijas menininkams“ ir „Menininkai ir šiemet gaus pinigines premijas“.

Siūlau perskaityti visą įrašą.

Kažkaip užkliuvo akys už naujienos, kad “Shibsted” (15 min., portalai plius.lt) perka likusią “Žurnalų leidybos grupės” (“Žmonės”, “Laima”, “Edita”, “Ji”) akcijas ir vietoj 65 proc. akcijų bus vienintelė savininkė. Pabandžiau prisiminti, kas ką dar komunikacijos rinkoje per pastarąjį pusmetį įsigijo. Va kas gaunasi:

“Publicum” apsipirko rinkoje ir įkūrė kūrybos padalinį, rezultatas – “Omnitel” jau turi.

MPG perėmė “MediaBridge”;

BNS grupė nusipirko žiniasklaidos stebėtojus “Cision Lietuva” ir jau jungia juos su savo valdomu “Mediaskopu”;

Kiek anksčiau EuroRSCG frančizės Baltijos šalyse savininkai estai “Idea” sujungė biznį į “Big Idea” grupę – jei neklystu, tuo tikslu išpirko dalį MIA akcijų iš M.Jovaišos, UPG nusipirko “Playboy”, “Lietuvos rytas” dalį akcijų prastūmė “Snorui”, “Balsas.lt” savininkai čiupo “Akistatą” ir “Ievą”.

Taigi matom koncentraciją visur, bet visų pirma žiniasklaidos rinkoje. Nenuostabu, juk leidinių sąnaudos ne tokios lanksčios kaip kitose industrijose, – taip, galima taupyti personalo sąskaita, bet spausdinimo kaštų taip paprastai nesumažinsi. Taigi krizė jiems kirto labiausiai.

Tuo tarpu reklamos ir panašiose rinkose, kur didžiąją sąnaudų dalį sudaro atlyginimai, pirkimų eilė atėjo kiek vėliau. Pirmiausia į trasą išėjo mažesnės įmonės, kaip “MediaBridge” ar “Cision Lietuva” – pastaroji naujiesiems savininkams kainavo 600 tūkst. EUR, perpus mažiau nei 2008 m. “Cision Lietuva” apyvarta. Matyt, savininkams užsienyje prireikė pinigų, ir greit, arba jie tiesiog nusprendė atsikratyti nuostolingų padalinių.

Beje, vienas geriausiai išreklamuotų (ir bene vienintelis pelnytai) verslo guru Jack Welch konkurentų darbuotojų perėmimą (o komunikacijos rinkose tai beveik lygu įmonės įsigijimui) vadina vienu iš dviejų geriausių konkurentų žlugdymo būdų. Tad įtariu, kad netrukus išgirsime ir apie kitus pirkimus – jau gal ne tiek žiniasklaidos, kiek planavimo, kūrybos ar PR’o rinkose. Čia savininkai dar galėjo kurį laiką laukti ir tikėtis geresnių laikų, taigi ir palankesnės kainos; bet kuo krizė tolyn, tuo mažiau kas norės auginti nuostolį ar skolas. Juolab kad ūkiui ėmus (hope so:) ropštis aukštyn, vis tiek reikės rinktis – arba mažinti kainas ir taip konkuruoti su tais, kurie susipirko geresnius darbuotojus ir klientus, arba parsiduoti.

So jei turit pinigų – geras laikas. Rimtai.

Geresnės kokybės vaizdą galima pasižiūrėti čia.

Antrąją Kalėdų naktį išėjus prasivėdinti iš baro vidutinio dydžio Lietuvos mieste ir žiūrint į spindinčią eglutę, man toptelėjo mintis, kad ji yra absoliučiai netikra. 

Ne, viskas aplink nėra Matrica. Tiesiog netikra yra džiaugsmas ir rūpestis gera kliento nuotaika, kurią turi kelti baro savininko pastatyta Kalėdų eglutė. Iš tiesų, jam absoliučiai nusispjauti į klientą. Ir kad tai pamatytum, užtenka niuansų – niūraus apsauginio, kuris vietoj “Atsiprašau, ten negalima”, tesugeba “Ei, ten negalima!”; barmenės, kuri pasitinka be jokios šypsenos; vienintelės alaus rūšies, nors gėrimų sąraše jų dešimt. Tokių niuansų pastebėti galima visur – nuo baro, buitinės technikos parduotuvės iki įmonės priimamojo. 

Paklaustum bet kurios įmonės vadybininko, ar klientas yra aukščiau visko, ir 100 % atvejų išgirstum teigiamą atsakymą. Nes protingose knygose rašo, kad taip turėtų būti. Iki šiol galėjai elgtis taip, kaip nori, nes paklausa buvo didžiulė. Klientas vaikėsi tavęs, kad įvykdytum jo užsakymą. Pumpavai šimtus tūkstančių į reklamą ir kūrei poreikį (demand). Tačiau viskas labai greitai pasikeitė. Praėjusių metų pabaigos žiniasklaidos antraštės “Ar krizė mus aplenks?” atrodo tik naivūs svaičiojimai.  

Dabartinis sunkmetis yra puiki proga atstatyti tvarką. Dabar marketingas prasideda nuo tavo klientų. Tu jų vaikaisi, kad gautum užsakymą. Jeigu dar nepradėjai, metas pradėti. O jeigu matai tik savo pelną, nesupranti kur pakliuvai. 

Ir kiekvienas iš mūsų turėtų padėti iškilti geriausiems bei pamokyti “blogiukus”. Visų mūsų pareiga veikti, kad Lietuvos ekonomika taptų konkurencingesnė. Nepaliekant arbatai blogai aptarnavusiai padavėjai, kad dabartinė studentė, o rytojaus verslininkė pradėdama nuo savęs suprastų, kad “į klientą orientuotas verslas” turi būti ne skambi frazė, o realus veiksmas. Aptarnauji blogai klientą šiandien, neuždirbsi milijono rytoj. Siunčiant atgal drungno alaus bokalą, kad verslininkas suprastų, kad tik gerindamas kokybę ir klientų experience pagerins ir savo ateitį. Nukeliant susitikimą su banko vadybininku geresniems laikams, jeigu tau tinkančiu metu jis arba dar nedirba, arba pietauja, arba jau baigia darbą. Neperkant kompiuterio iš pardavėjo, kuris nesugeba pasiūlyti tau individualaus sprendimo. 

Jeigu aš mokau tave, o tu mane, kada nors abu galėsime džiaugtis, kad išmokome ne tik maloniai aptarnauti, bet ir rasti verslo galimybių ten, kur tingiais laikais net nemėginome.

Kažkada rašiau, kad turime apie savo šalį pradėti galvoti gerai, ir tada viskas keisis. Tam, kad dar kartą pagalvotume, kad viskas pas mus nėra blogai, paskaitykime “The Guardian” straipsnį apie Islandiją. 

Iceland is on the brink of collapse. Inflation and interest rates are raging upwards. The krona, Iceland’s currency, is in freefall and is rated just above those of Zimbabwe and Turkmenistan. One of the country’s three independent banks has been nationalised, another is asking customers for money, and the discredited government and officials from the central bank have been huddled behind closed doors for three days with still no sign of a plan. International banks won’t send any more money and supplies of foreign currency are running out.

Aišku, visa tai yra iš serijos “džiaugiuosi, kad kaimyno tvartas dega”, tačiau iš kitos pusės, toks kontrastas leidžia patikėti, kad Lietuvos ekonomikos valdytojai irgi ne pirštu penimi. Nes ten islandai, supirkę pusę Skandinavijos ir D. Britanijos, o taip nesiseka…