Dansu Dansu

RAIT išplatino pranešimą apie šviežiausios apklausos rezultatus – lietuviai perka ekologiškas prekes, tačiau ne itin dažnai.

7,6 proc. apklaustųjų teigia, kad perka ekologiškus produktus nuolatos. 39,3 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad kartais nusiperka ekologiškų produktų. 15,4 proc. apklaustųjų teigė ekologiškus produktus yra pirkę vieną ar kelis kartus.

Tuo tarpu beveik ketvirtadalis (24,0%) respondentų teigė, kad ekologiškų produktų neperka ir nežada pirkti.

Bet įdomiausia yra šitai:

97,7 proc. perkančių ar kada nors pirkusių ekologiškas prekes, dažniausiai perka ekologiškus maisto produktus, tik 11,3 proc. perka ekologiškas kosmetikos ir higienos priemones,  9,5 proc. – švaros priemones buičiai.

Įdomų būtu sužinoti ar perkančių ekologišką ne maistą daugėja. Naujo verslo galimybė?

Kadangi esame labai socialiai atsakingi šiukšlių rūšiuotojai (mainais už ramybę gainiojant 3 litrus Vilniaus kamščiuose), negalime nutylėti ir nepakviesti į:

Visą liepos mėnesį Vilniuje įsikūrusioje Eko laboratorijoje vyks kūrybiniai bandymai: nauji daiktai bus kuriami iš senų medžiagų ir atliekų. Visus, norinčius dalyvauti, organizatoriai kviečia registruotis info@ekolaboratorija.lt iki birželio pabaigos. O tuo tarpu jau parengti prizai, kurie lauks kūrybingiausių dirbtuvių dalyvių. Geriausi eko menininkai bus apdovanoti aplinkai draugiškomis dovanomis.

Už projekto, jeigu neklystu, nesislepia joks komercinis sponsorius. Daugiau info yra čia. O štai ką galima pasigaminti iš seno reklaminio tento:

Jeigu savo artimo paklaustum apie tai, ar gamta jam rūpi, išgirstum, kad labai. Jeigu to paklaustum po praėjusių metų šiukšlių rinkimo akcijos “Darom 2008″, dar išgirstum ir apgailestavimą, kad nepavyko sudalyvauti, nors labai norėjosi. 

Ką gi, prabėgo metai, bet vaizdas, panašu, nepagerėjo. Kol kas į akciją “Darom 2009“, kuri vyks balandžio 18, užsiregistravo tik apie 6’000 dalyvių. Iš jų ateis pusė. Apgailėtinai mažai, žinant, kad Lietuvoje gyvena virš 3 mln. žmonių. Nebent daug kas nematė reikalo registruotis, tačiau pasirodys 04.18. 

Aplink visi susirūpinę atliekų rūšiavimu. Įmonės deklaruoja, kad rūpinasi gamta. Bet kai ateina laikas tai įrodyti darbais, kai prireikia išlįsti iš komforto zonos (vargo nesukeliantis maišelio išmetimas į atitinkamą konteinerį) ir padaryti daugiau, daug kas magiškai dingsta į krūmus. Taigi, daug kam ekologija nė velnio neįdomi. Tai, ką matome – tik žiniasklaidos sukurtas buzzas, kuris neturi pagrindo. O tie, kurie demonstruoja rūpestį bent jau kalbomis, matyt, galvoja, kad viską turi sutvarkyti valdžia, o ne mes patys. Ir vėl ras pasiteisinimą kodėl negalėjo rinkti šiukšlių. Ir dar. Visuomenė vis dar neišsiugdė supratimo, kad reikia imti reikalus į savo rankas. Geriau emigruoti.

Beje, kokia įmonė Lietuvoje yra žaliausia? “IKI”. Tai – vienintelis pagrindinis rėmėjas. Kitų panašaus dydžio ir galimybių partnerių daugiau nėra. Tiesa, yra “Teo”, tik nelabai aišku kas slepiasi po pavadinimu “Socialinis partneris”.

O kur reklamos agentūros, kurių tarpe, atrodytų, netrūksta žaliųjų vertybių propaguotojų? Kodėl niekas akcijai nesukūrė pribloškiančios reklamos arba bent jau neparašė neatremiamo skelbimo teksto (dabartinis yra labai, labai tobulintinas).

Beje, balandžio 18 dieną, suskaičiavus visus oficialiame akcijos tinklalapyje www.darom09.lt užsiregistravusius asmenis, bus pasodintas galutiniam dalyvių skaičiui lygus medelių kiekis. Aš norėčiau, kad man pasodintų maumedį.

Kai tavo žinios apie pasaulį apsiriboja tik dienraščio priedu, kurio žurnalistės supratimas apie pasaulį apsiriboja tik “Reuters” pranešimais ir vienu kitu straipsniu populiariojoje žiniasklaidoje, kurių žurnalisto supratimas apie pasaulį apsiriboja…

Tada esi įkalintas ribotos ir vienpusiškos informacijos sraute. Tada atrodo, kad dangus griūva, Olandija ir Venecija baigia išnykti po vandeniu, o Nemune jau veisiasi tropikų žuvys. Kaip tada reaguoji į tokius profesoriaus Bjorno Lomborgo komentarus?

Given all the warnings, here is a slightly inconvenient truth: over the past two years, the global sea level hasn’t increased. It has slightly decreased . Since 1992, satellites orbiting the planet have measured the global sea level every 10 days with an amazing degree of accuracy – 3-4 millimeters (0.2 inches). For two years, sea levels have declined. (All of the data are available at sealevel.colorado.edu.)

Įdomu, kodėl mūsų nepasiekia tokios žinios iš didžiosios žiniasklaidos? Kodėl niekas nepasako, kad

Because increased demand for bio-fuels leads to cutting down carbon-rich forests, a 2008 Science study showed that the net effect of using them is not to cut CO2 emissions, but todouble them. The rush towards bio-fuels has also strongly contributed to rising food prices, which have tipped another roughly 30 million people into starvation.

Ar taip yra todėl, kad mūsų žurnalistams yra tiesiog paprasčiau automatiškai kepti straipsnius nei gilintis į reikalą? O gal todėl, kad kai kas baigęs žurnalistikos mokslus žino kaip teisingai dėlioti straipsnio struktūrą, bet turi pernelyg paviršutinišką humanitarinį išsilavinimą? Patingėjo studijų laikais, anksti pradėjo dirbti…

Minėtas pavyzdys apie vienpusišką informaciją ekologijos tema yra tik vienas iš daugelio, kuriuos pastebiu skaitydamas lietuvišką spaudą ir portalus. Dažnai būna akivaizdu, kad subtiliomis temomis rašo mažai patyrę žmonės, gavę redaktoriaus užduotį. Paviršutiniškos įvykių traktuotės ypač dažnos tada, kai pradedama rašyti apie tarptautinę politiką bei ekonomiką. Arba specifinėmis verslo, sociologijos ir pan. temomis. Juk paprasta – pasičiumpi daug kartų panaudotą klišę ir prasčiokams skaitytojams lengvai bei prieinamai paaiškini dalykų prasmę. 

Arba gausiai cituoji dažnai nežinia kokiu būdu nustatytų ekspertų nuomonę (dažniausiai visada tų pačių) ir nedrąsiai darai savo išvadas. Neseniai “Veidas” sensacingai rašė apie farmacijos kompanijų milijonus, išleidžiamus nereceptinių vaistų ir maisto papildų reklamai. Bet ar žurnalistė bent pasidomėjo kas slypi po tais TNS skaičiais?  

Beje, net ir tokie paprasti dalykai kaip geografija arba istorija nėra apsaugoti nuo žurnalisto darbo broko. O juk yra enciklopedijų, vadovėlių. Blogiausiu atveju Wikipedia siūlo savo paslaugas. 

Ko gero, kai kurios lietuviško žurnalizmo produkcijos šiais laikais reikia tiesiog vengti. Juolab, kad dabar viską galima susirasti internete. Ir ne šiaip paviršutinišką įvykių komentarą, o gilią ir įvairiapusišką analizę.  

Užklydau į įdomų danų profesoriaus straipsnį, kuris verčia suabejoti kai kuriais žaliosios propagandos mėgstamais teiginiais:

For example, the recent breakup of a massive glacier in the Antarctic supposedly proves the mounting effects of global warming. But we don’t hear that the area was ice-free, possibly just some 400 years ago, without the help of global warming. We don’t hear that the Wilkins glacier makes up less than 0.01% of Antarctica. Nor do we hear that the Antarctic is experiencing record sea ice coverage since satellite measurements began.

Likewise, we all heard Al Gore talking about the dramatic hurricane years of 2004 and 2005, but we’ve heard almost nothing about the complete absence of hurricane damage in 2006 and 2007. The insurance company Lloyds of London has now begun to fret that the absence of natural disasters is putting a squeeze on its premiums.

Visas skaitalas yra čia.