Kai tavo žinios apie pasaulį apsiriboja tik dienraščio priedu, kurio žurnalistės supratimas apie pasaulį apsiriboja tik “Reuters” pranešimais ir vienu kitu straipsniu populiariojoje žiniasklaidoje, kurių žurnalisto supratimas apie pasaulį apsiriboja…
Tada esi įkalintas ribotos ir vienpusiškos informacijos sraute. Tada atrodo, kad dangus griūva, Olandija ir Venecija baigia išnykti po vandeniu, o Nemune jau veisiasi tropikų žuvys. Kaip tada reaguoji į tokius profesoriaus Bjorno Lomborgo komentarus?
Given all the warnings, here is a slightly inconvenient truth: over the past two years, the global sea level hasn’t increased. It has slightly decreased . Since 1992, satellites orbiting the planet have measured the global sea level every 10 days with an amazing degree of accuracy – 3-4 millimeters (0.2 inches). For two years, sea levels have declined. (All of the data are available at sealevel.colorado.edu.)
Įdomu, kodėl mūsų nepasiekia tokios žinios iš didžiosios žiniasklaidos? Kodėl niekas nepasako, kad
Because increased demand for bio-fuels leads to cutting down carbon-rich forests, a 2008 Science study showed that the net effect of using them is not to cut CO2 emissions, but todouble them. The rush towards bio-fuels has also strongly contributed to rising food prices, which have tipped another roughly 30 million people into starvation.
Ar taip yra todėl, kad mūsų žurnalistams yra tiesiog paprasčiau automatiškai kepti straipsnius nei gilintis į reikalą? O gal todėl, kad kai kas baigęs žurnalistikos mokslus žino kaip teisingai dėlioti straipsnio struktūrą, bet turi pernelyg paviršutinišką humanitarinį išsilavinimą? Patingėjo studijų laikais, anksti pradėjo dirbti…
Minėtas pavyzdys apie vienpusišką informaciją ekologijos tema yra tik vienas iš daugelio, kuriuos pastebiu skaitydamas lietuvišką spaudą ir portalus. Dažnai būna akivaizdu, kad subtiliomis temomis rašo mažai patyrę žmonės, gavę redaktoriaus užduotį. Paviršutiniškos įvykių traktuotės ypač dažnos tada, kai pradedama rašyti apie tarptautinę politiką bei ekonomiką. Arba specifinėmis verslo, sociologijos ir pan. temomis. Juk paprasta – pasičiumpi daug kartų panaudotą klišę ir prasčiokams skaitytojams lengvai bei prieinamai paaiškini dalykų prasmę.
Arba gausiai cituoji dažnai nežinia kokiu būdu nustatytų ekspertų nuomonę (dažniausiai visada tų pačių) ir nedrąsiai darai savo išvadas. Neseniai “Veidas” sensacingai rašė apie farmacijos kompanijų milijonus, išleidžiamus nereceptinių vaistų ir maisto papildų reklamai. Bet ar žurnalistė bent pasidomėjo kas slypi po tais TNS skaičiais?
Beje, net ir tokie paprasti dalykai kaip geografija arba istorija nėra apsaugoti nuo žurnalisto darbo broko. O juk yra enciklopedijų, vadovėlių. Blogiausiu atveju Wikipedia siūlo savo paslaugas.
Ko gero, kai kurios lietuviško žurnalizmo produkcijos šiais laikais reikia tiesiog vengti. Juolab, kad dabar viską galima susirasti internete. Ir ne šiaip paviršutinišką įvykių komentarą, o gilią ir įvairiapusišką analizę.
Nauji komentarai