DnB Nord bankas

DnB NORD būsto kredito programos “Pirmi namai” kampanija

Client: DnB Nord

Agency: DDB VIlnius

Art director: Rokas Tarabilda

Copywriter: Skomantas Janonis

Creative director: Gediminas Juškys

Account management: Kristina Kiškiūnienė

Production house: Idee fixe

Director: Simas Aškelavičius

DOP: Vilius Mačiulskis

Producer: Olga Radčenko

Catering: TFS

Share Button

Apie konkursus reklamos agentūroms

Kūrybinės reklamos agentūros, panašu, išgyvena gan aktyvų konkursinį laikotarpį. Primečiau ant pirštų – 7 vykstantys ne mažų reklamdavių konkursai tik ką pasibaigė, tebevyksta ar jau besibaigią, nekalbant dar apie tuos, kurių nežinau. Nesakyčiau, kad visi štai atsigauna. Konkursai organizuojami dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir “pasižiūrėti, kas vyksta rinkoje”, bei įmonių valdymo dokumentuose nustatytus paslaugų pirkimo nuostatus, reikalaujančius organizuoti konkursus kas metus, du ar tris. Kaip ten bebūtų, pastebimi pozityvūs dalykai rengiant konkursus.

Pirmasis – kompanijos nesibaimina viešumo. Štai “Maxima” ir “DnB Nord Bankas” išsiuntė kvietimus KOMAA narėms ir dar atsiuntė DD su tikslu pasiskelbti viešai. Nebebijoma, kad kažkas sužinos ir sulauksi “per daug” agentūrų, bandymo visaip “įlįsti”. Tiek “Maxima”, tiek “DnB Nord Bankas” elementariai iškėlė reikalavimus, kuriuos būsimasis partneris turėtų atitikti, o ten jau žinokis.

Dar vienas dalykas – kompanijos neprašo visos rinkos pasiraitojus rankoves kurti joms strategijų ir kūrybinių pasiūlymų. Pasirenka dvi-tris agentūras, kurios kliento manymu potencialiai matomos, kaip partnerės ir su jomis jau gilinasi į reikalą. Tokie “susipažinimai” vadinami “chemistry meetings”, kurių metu klientas per valandą kitą gali pajusti ar bio laukai sutampa ar ne ir tada spręsti ar kviesti toliau dirbti ar ne (ačiū Adelei). Galbūt įmonės tai daro dėl laiko, vidinių resursų trūkumo, bet tai postūmis protingiau organizuoti konkursą taupant savo ir agentūros laiką.

Džiugu, kad įmonės taip pat pradeda vertinti įdirbį pačios siūlydamos premijas už dalyvavimą konkurse – skiria kompensacijas pralaimėjusioms agentūroms. Taip, aš pats buvau nustebęs, kai sužinojau, bet taip, tas jau ateina ir toną užduoda ne lyderiaujantys reklamdaviai. Tokia praktika seniai veikia Europoje. Taip įmonės daro todėl, kad nori prisivilioti geresnes agentūras, konkurse pamatyti geriausia, ką agentūra sugeba, skirtų resursų užduočiai paruošti. Motyvas dalyvauti, žinoma, kontraktas, bet jei pasistengei ir esi trejetuke – pasiimi premiją. Kompanijos supranta, kad reklamos agentūra kaip bet kuris kitas verslas darbą organizuoja kuo efektyviau – darbuotojų tiek, kad galėtų kokybiškai teikti paslaugas esamiems klientams, o papildomas laikas konkursui yra papildomas. Konkursai juk pajamų negeneruoja, tad mokėti už dalyvavimą visiškai normalu. Tikiuosi, tokia praktika tikrai paplis Lietuvoje.

Štai, “Maxima” kvietime rašo: “Konkurso dalyviams už dalyvavimą mokama nebus. Visa konkurso metu agentūrų parengta ir pristatyta medžiaga laikoma konkurso rengėjo nuosavybe”. Galėtum sakyti – įžūlu, bet “Maxima”, taip daro tiesiog norėdama apsisaugoti nuo “jos pačios įtakoto kūrybinio ar kitokio rezultato nutekinimo pas konkurentus”. Paprasčiausiai, jei gavai užduotį konkurso metu, ji bus parengta remiantis tam tikru įdirbiu (tyrimais ar įžvalgomis), o agentūra “ant jų” sukurs reklamą. Negalėtum pasakyti, kad vien agentūra autorius – tai bendras produktas, tad jei toks nelaimėjus konkurso iškeliaus pas konkurentą – ne “Maxima” naudai. Todėl nuosavybės reikalavimas, sakyčiau, pagrįstas.

Taip, aišku, turime kur tobulėti, bet šie konkursų organizavimo aspektai, manau, yra rinkos brandos požymis.

Share Button