Dansu Dansu

Viena bėda – žemos reklamos internete kainos, negalinčios padėti išlaikyti didelės redakcijos (jeigu nesi Delfi). Antra bėda – žmonių nenoras spausti skydelius (ir net aklumas jiems), verčiantis galvoti apie vis naujesnes ir didesnes formas.

Ir štai, mano nuomone, artėja dar viena bėda – “Safari 5″ inovacija, leidžianti pereiti į Reader režimą ir iš regėjimo lauko pašalinti visas reklamas. Fantastiškas įrankis, ypač patogus skaityti ilgesnius straipsnius. Tikėtina, kad tai atsiras ir kitose naršyklėse. Štai kaip atrodo “Dansu Dansu” tekstas jame.

Žinoma, kol puslapis užsikrauna, reklama yra parodoma. Tačiau paspaudimų skaičių tai turėtų dar labiau sumažinti.

Įdomu tai, kad “Reader” režimas neveikia “Delfi”, bet veikia vz.lt arba lrytas.lt. Kitur nemeginau.

Prieš gerą mėnesį rinkoje pasklido žinia apie lapkričio pabaigoje debiutuojantį mėnesinį “Versus media” leidinį “Ką siūlai?”. Jo pristatyme buvo rašoma:

Šiame leidinyje bus rašoma ir informuojama apie naujas galimybes vartotojams ir verslui pasikeitus ekonominei aplinkai. Įvairių sektorių įmonės – mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, bankų, draudimo, statybų, nekilnojamojo turto, kelionių organizavimo ir kt. – galės informuoti savo klientus apie taupyti padedančius sprendimus.

Rezultatas – 16 puslapių leidinukas, kurio turinį nesunku išvardinti:

1. versus + estravel prenumeratos akcijos reklama.

2. straipsnis apie atgimstančias finansines piramides

3. straipsnis apie skaitmeninę tv (minimi “Sony” ir “Philips”)

4. straipsnis apie “Medicinos diagnostikos centrą”

5. straipsnis apie maisto produktų kainas ir kokybę skirtingose prekybos vietose (iš esmės apie tai, kaip viskas super turguje)

6. straipsnis apie cheminį drabužių valymą (komentuoja “Lėvuo”, paminėti keli jų atstovaujami prekių ženklai)

7. puslapis a la “čia turėjo būti jūsų reklama”

8. keistokas DNB Nord reklaminis maketas.

Tai ir viskas, kas mums siūloma – tačiau juk nemokamai. Leidėjai pirmuoju kepiniu sakosi patenkinti. Žada ir antrą, storesnį numerį ir didesnį (dabar skelbiamas 25 tūkst.) tiražą.

Ir biznio sako iš šio reikalo nedarą – “Simbolinis (šiems laikams) mokestis už plotą žurnale imamas tik gamybos ir platinimo sąnaudoms dengti”, nes leidėjai “jaučia moralinę būtinybę suteikti tribūną pasisakyti turintiems įdėjų” – tik 2500 Lt už puslapį pasisakymo, t.y. 10 сt už teorinį kontaktą.

Tačiau į klausimą apie tai, ar atvirai reklaminė tekstinė informacija pagal visuomenės informavimo įstatymą neturėtų būti atitinkamai pažymėta “Versus media” atsakyti nenorėjo. Ir nenorėjo prisipažinti, kiek iš tiesų mokamų straipsnių buvo ir bus jų leidinyje.

Žurnalą planuoja leisti tol, kol matys poreikį tokiam produktui, nebent reikalą sugadins vyriausybė, pakeldama PVM spaudiniams nuo 5% iki 19%.

Judesį link produktų promotinimo atliko ir DELFI, dar rudens vidury įdiegdami specialią skiltį, pavadintą „Specialus reklaminis projektas“.

“Delfi” pardavimų vadovas Marius Stanevičius sako, jog pirmieji teminiai projektai buvo gana sėkmingi ir pardavimų, ir rezultatų prasme. Kaip tik žodis “gana” ir neįtikina, ir, matyt, todėl kitų metų pradžioje efektyvumo dėlei planuojama įnešti pokyčių į projekto formą.

Taupymo sprendimų temai nuolatinę rubriką paskyrė “Vilniaus diena”, ši tema bus ir vienas pagrindinių RsV komunikacijos arkliukų.

Netyčia užklydau į Archive.org, vietą, kurios vienas iš tikslų yra kaupti informacijos klodus, esančius internete. Nuo 1996 metų čia atsiduria ir boto nukopijuoti tinklalapiai. Be galo įdomu stebėti jų dizaino evoliuciją. Pavyzdžiui, štai kaip atrode One.lt 2001, 2004 metais ir kaip atrodo dabar (spauskite kiekvieną paveikslėlį geresniam vaizdui).

2001 metų One.lt dizainas šių laikų akimis žiūrint gal buvo ir naivokas, bet aiškumo prasme kur kas pažangesnis nei šių dienų variantas. Suprantama, juk kiekvieną nuosavybės pikselį reikia monetizuoti…

Interneto archyvas yra puiki vieta panaršyti viems, kankinamiems nostalgijos (pavyzdžiui, pasižiūrėti kaip atrodė tik gimęs Nežinau.lt). Arba istorikams, norintiems paskaityti prabėgusių metų Delfi.lt naujienas (kas prisimena, kad A. Kubilius buvo premjeras?). Arba analitikams, kuriems kyla pagunda paanalizuoti portalų plėtros tendencijas (jeigu skaitai, kad 2006 metais Yahoo! buvo viso labo primityvaus dizaino nuorodų rinkinys, tuo gali įsitikinti ir pats).   

Beje, pasirodo, Blogas.lt sistema veikia nuo 2005 metų. Kur tuo metu buvau aš?

Archive.org galima rasti ir seno softo, nemokamų filmų bei knygų. Naujojo amžiaus biblioteka tikraja to žodžio prasme.  

Sklinda garsas per internetą, kad “Delfi” pagal lankomumą smuko į antrą poziciją. Naujas gaujos vadas – One.lt. Kodėl taip atsitiko rašo Internetas_Lt ir Marketer.

Bet faktas, kad prie to nagus prikišo konkurentai. 

Anksčiau ar vėliau, bet tai turėtų įvykti. Tokių minčių man kilo Publishing 2.0 bloge perskaičius Scotto Karpo komentarą apie didžiulę disproporciją tarp interneto ir spaudos reklamos kainų.

Įdomu, kaip yra Lietuvoje? Štai keli daug ką sakantys pavyzdžiai: “Delfi” už reklamą vieną dieną titulinio puslapio viršuje (tas klasikinis 486 x 60 skydelis) ima 1’900 Lt ir garantuoja 100’000 parodymų. “Adnet” yra dar dosnesnis. Perkant vieną iš jo paketų, 1 mln. parodymų gauni už 4’000 Lt.

O skydelio paspaudimų procentas dažniausiai yra viso labo keli procentai. Kai kada – dar mažiau. Kokią išvada peršasi? Cituojant Scottą Karpą, galima drąsiai sakyti, jog internetas Lietuvoje (kaip ir visur kitur) yra beviltiškai nusidrožęs kainas todėl, kad reklama jame yra mažai veiksminga (nekalbu apie “Google” modelį). Tradiciniai reklamos būdai, iš spaudos perkelti į internetą, čia neveikia. Tai yra tiesiog pinigų išmetimas.

Antras įdomus dalykas yra tai, kad “Delfi” aplanko ne mažiau žmonių nei atsiverčia “Respubliką”. TNS duomenimis, “Respublikos” dienraštis per pirmus tris šių metų mėnesius gavo reklamos už 7 mln. litų gross kainomis, o pasiekia 19.6 % Lietuvos gyventojų. “Delfi” pasiekia 22 % gyventojų, o gavo reklamos už 4.5 mln. litų per tą patį laikotarpį. Beje, šiaip įdomus faktas – “Delfi” pajamos iš reklamos yra panašios į “Verslo Žinių” dienraščio.

Bet tai – “Delfi” ir dar vienas kitas portalas. O kiti? Pavyzdžiui, “Lrytas” yra antras pagal populiarumą naujienų portalas (siekia virš 7 % auditorijos), bet per tą patį laikotarpį gavo reklamos vos už 700 tūkstančių litų.

Šiedu mūsų žiniasklaidos realybės faktai kelia minčių apie nepavydėtinus laikus, kurie nenumaldomai artėja. Kai visi entuziastingai džiūgauja, kad spauda internetizuojasi, nepagalvojama kas jos laukia tikrovėje.

Laikraščių sąvininkai skuba kurti portalus, bet ką jie galvoja apie būsimas pajamas? Juk spausdintos ir internetinės žiniasklaidos rekamos kainų disproporcija yra milžiniška. Ir čia negalime kalbėti apie pereinamąjį investavimo laikotarpį, o paskui ateisiantį metą, kai lis pinigais. Pinigų lietus gali niekada neprasidėti, jeigu reklamos internete būdai ir kainos liks tokie patys.

Redakcijos turės mažinti darbuotojų skaičių. Prastės žinių ir analizės kokybė. Juk blogeriai žinių nesukurs. O kai kurie leidiniai užsidarys apskritai.

Todėl leidėjams ir reikalingi tokie diversifikuoti žiniasklaidos holdingai, kaip “Lietuvos Rytas” su “5 Kanalu” arba “MG Baltic Investment” su LNK ir žurnalais. Ateityje kokybiškas naujienas sugebės kurti tik gerai integruota grupė, skleidžianti informaciją įvairiose platformose. Vienišas laikraštis su savo kopija internete neišgyvens. Neišgyvens ir regioniniai laikraščiai, jeigu nesukurs kokio regioninįo portalo, kur bendradarbiautų daugelio leidinių žurnalistai.

Bet šią savaitę dar galima miegoti ramiai. Visa tai neįvyks per vieną naktį.

O ką daryti reklamuotojui, savo komentare klausia Scottas, kuriam reikia kurti prekės ženklo vertę, o ne šiaip prisivilioti lankytojų, kurie jau žino tą ženklą? Juk tradiciniai reklamos internete būdai neduoda jokios naudos. Ir štai mūsų atsakymas: kurti turinį ir taip prisivilioti lankytojų. Ne šiaip sumesti “produktinį puslapį”, o kurti.