Dansu Dansu

Su “IMPartners” pradedame nedidelį projektą: naudodamiesi jų “NewsPoint” įrankiu,  skelbsime populiariausias mėnesio temas bloguose ir portaluose. Jeigu netingėsime, galbūt skelbsime ir apie ką buzzina “Delfi” komentatoriai ir “supermamos”.

Taigi, birželis (paveikslėlį spauskite didesniam vaizdui).

Absoliutus lyderis – Pasaulio Futbolo čempionatas. Visų pasirodžiusių pranešimų skaičiumi jis lenkia savo konkurentus daugiau nei du kartus -  3343 naujienos.  Didžiausias pikas – birželio 11 d. – 209 straipsniai.

Žurnalistai bei blogeriai niekaip nepamiršta ir D. Kedžio istorijos. Ji – vis dar viena aktualiausių temų Lietuvoje.  Tačiau lyginant su balandžio mėnesiu, pranešimų skaičius slopsta. Balandį pranešimų pasirodė virš 1000, birželis surinko jau kiek mažiau – 871 vienetus. Daugiausiai žinučių apie šią istoriją patalpino diena.lt (80).

Naujienų penketuką smarkiai pakoregavo A. Brazausko mirtis. Per penkias dienas pasirodė net 750 straipsniai šia tema. Birželio 27 d. naujienų (140) skaičius aplenkė futbolą (76) ir pirmauja iki šiol. Daugiausiai šia tema rašo – Delfi, Diena, Alfa bei Lrytas.

Jeigu atidarinėjate restoraną, galeriją arba kokią nors kailių parduotuvę, jūs, be abejonės, norite žiniasklaidos dėmesio. Nes galvojate, kad netrukus duryse stumdysis nekantrūs pirkėjai arba valgytojai.

Žiniasklaidos dėmesio paprasčiausiai susilaukti: a) jeigu RsV agentūra yra profesionali ir randa įdomų kampą istorijoje apie atidaromą vietą; b) pasikviesti p. M. Petruškevičių ir dar kelis nuolatos viešumoje šmėžuojančius asmenis, juos vaišinti ir laukti, kad fotografai (kažkodėl kai kas juos vadina “paparaciais”) nufotografuos. Tada redaktoriai įdės į “Žmones”, “Laisvalaikį” ir “Stilių”.

Tačiau manęs nepaleidžia įsitikinimas, kad valgytojai arba kailių pirkėjai nuotraukose mato naujas p. M. Petruškevičiaus kelnes, bet visiškai nekreipia dėmesio į vietos, kurioje tai vyksta, pavadinimą. Jie nekreipia dėmesio ir į interjerą, nes paprasčiausiai jo nemato. Apie maistą nėra nė kalbos, nes apie jį – nė žodžio.

Tokių vienodų atidarymų netrūksta. Visur tie patys veidai. Ir jie nieko neduoda naujo kailių salono prekės ženklui. O salonas arba restoranas po metų užgęsta.

O visa tai galima padaryti paprasčiau, pigiau ir, svarbiausia, efektyviau, pasikviečiant žmones, rašančius blogus. Jeigu atidarinėjamas naujas restoranas arba baras, kodėl nepasikvietus moterų, rašančių apie maisto gaminimą, daiktus ir gyvenimą? Jeigu atidaromas interjero salonas, ar reikia tik tų pačių veidų iš nuotraukų, ar geriau padaryti išskirtinį vakarą rašytojoms? Nes jos turi skaitytojų, kurios (ir kurie) turi šeimas bei draugų. Jie visi kalbasi, planuoja pirkinius bei laisvalaikį. Ir svarbiausia, blogeriai turi skaitytojų pasitikėjimą, kuris gali nukreipti restorano potencialių restorano klientų srautą viena arba kita kryptimi.

Skaičiai? Kažkada jau rašiau, kad didesni blogai skaitytojus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Nezinau.lt turi apie 150’000 unikalių (t.y. nepasikartojančių) lankytojų per mėnesį, „Pragaro virtuvė“ – apie 35’000.

O čia galima pasižiūrėti kaip su blogerėmis bendradarbiauja „Mineraliniai Vandenys“.

Praėjusią savaitę, galvodamas apie ateinančių metų tendencijas Lietuvoje, staiga suvokiau – augantis “mommy bloggers” skaičius ir populiarumas yra viena iš jų. Kol kas mažai pastebima ir aptarinėjama, bet neabejotinai tendencija.

“Mommy bloggers” yra keistas pavadinimas, skirtas apibūdinti vedusioms arba kartu gyvenančioms moterims, rašančios blogus apie madą, maisto gamybą, knygas, miestą ir apskritai gyvenimą. JAV “mommy bloggers” – įvairaus amžiaus moterys. Joms gali būti ir 30, ir 50 metų. Galbūt auginančios vaikus. Lietuvoje vaizdas, spėju, yra kitoks. Tipiška rašytoja, matyt, būtų iki 30 su trupučiu metų. Greičiausiai gyvenanti Vilniuje. Dažniausiai rašanti apie maistą ir daiktus.

Štai tik keli man žinomi blogai: pragarovirtuve.lt, lengvidaiktai.lt, tastyart.lt, novum.lt, namudarkytoja.blogspot.com. Paieškoję, rastume ir daugiau.

Neskubėkite ironizuoti, kad tokie blogai yra visiškai nišinis reikalas, jų niekas neskaito ir šios moterys neturi įtakos. Statistikos, žinoma, trūksta, tačiau iš trupinių galima susidaryti šiokį tokį vaizdą. Pavyzdžiui, pragarovirtuve.lt šių metų rugpjūčio pabaigos duomenimis turėjo 758 RSS prenumeratorius. Žinant, kad yra gerokai daugiau nemokančių naudotis RSS nei mokančių, mėnesio skaitytojų skaičių galima saugiai patrigubinti. Ne taip ir blogai? O dar sudėjus visų tokių blogų lankytojus… O dar suvokiant, kad skaitytojas vidutiniškai papasakoja trims draugams… Tad poveikio ratas yra gerokai platesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tačiau tokių blogų svarba ir įtaka slypi ne skaičiuose. Jų įtaka – autentiškas autorių balsas, kuriuo skaitytojai tiki ir pasitiki. Ir pasitikėjimas yra kitoks nei tradicinė žiniasklaidos priemonės atveju, kuria pasitikima su tam tikra skepsio doze. Nes visiems suprantama, kad už žiniasklaidos stovi daug nematomų ir nepažįstamų žmonių, kuriems skaitytojas yra tiesiog pelno šaltinis. Didžioji žiniasklaida yra toli, šalta ir beveidė. Tuo tarpu blogo rašytoja yra šalia, dalinasi išgyvenimais ir tampa drauge.

Tad jeigu ji parašys, kad ūkininkų turgelyje mėsa yra geresnė nei kažkuriame prekybos centre, prekybos centras gali skaičiuoti prarastus pardavimus. Jeigu parašys, kad mainyk.lt galima keistis daiktais, galima skaičiuoti neįvykusius vizitus į parduotuvę. Beje, mainyk.lt tai jau padaryta beveik 24’000 kartų, tad galime skaičiuoti, kad buvo prarasta pardavimų už beveik ketvirtį milijono litų (jeigu viena transakcija vidutiniškai būtų verta 10 lt.).

Tad JAV “mommy bloggers” yra geidžiamas “Procter & Gamble”, “Unilever”, “Walmart” kanalas komunikacijai. Jos gauna produktų pavyzdžių. Jos skraidinamos į pristatymus. Jų nuomonės paisoma. Puikiai suprantama kodėl. Laikui bėgant ir Lietuvoje ne tik nedidelės parduotuvės, bet ir gamintojai bei paslaugų tiekėjai turės pradėti galvoti apie tai.

Bene pirmasis žymesnis lietuviškos įmonės blogas buvo “flyLAL” kūrinys, kuriame bankrutuojančios avialinijos bandė situaciją rodyti sau tinkama linkme. Tačiau bankrotas tapo faktu, aistros nurimo ir blogas nustojo funkcionuoti (paskutinis įrašas – gegužės viduryje).

Antrasis, apie kurį pastaruoju metu tenka išgirsti iš įvairių šaltinių – neseniai startavęs “VSA Vilnius” blogas. Jame atliekų tvarkytojai bando pateikti savo situacijos matymą.

Kas sieja abu šiuos blogus? Juos sieja tai, kad abi įmonės buvo/yra atsidūrusios tam tikro “informacinio parijo” situacijoje – žiniasklaidoje vyrauja neigiami komentarai, politikai atakuoja, o apsiginti nėra kaip.

Iš vienos pusės yra gerai, kad esant informacinei blokadai, prasiveržti bandoma bent jau taip. Tačiau tai kartu liudija ir kelis didelius trūkumus. Visų pirma, tiek “flyLAL”, tiek “VSA Vilnius” nesugeba suvaldyti situacijos viešuosiuose ryšiuose. Nežinia kas kaltas – ar RsV agentūra, ar mažas RsV biudžetas, tačiau vien tik blogas situacijos nepakeis. Antra, panašu, kad informacinei krizei pasirengta nebuvo ir skyles stengiamasi lopyti bet kokiomis priemonėmis.

Iš tiesų, dirbant padidintos rizikos versluose, kuriuose susikerta daug interesų, o temos yra jautrios, blogas turėtų būti kone privaloma priemone. Ir jis turėtų būti pradėtas rašyti ne tada, kai perkūnas trenkia iš giedro dangaus, o iš anksto, kad taptų žinomu informacijos šaltiniu. Pavyzdžiui, kol kas neteko matyti nė vieno vaistų gamintojo blogo Lietuvoje, nors žiniasklaida nevengia parodyti jų kaip godžių plėšikų, tik ir besitaikančių į milžiniškus pelnus. Prisiminkime vien tik “Respublikos” antpuolius dėl gimdos kaklelio vėžio vakcinos. Neteko ir girdėti apie prekybos tinklų arba pieno perdirbėjų blogą, nors kaltinimų pastariesiems irgi netrūksta.

Blogas nekainuoja daug, o temų visada atsiras.

Įdomi statistika: 

• Only 5% of blogs are updated more than once every 120 days, and less than a million are updated every day.  Out of 133 million blogs included in the late 2008 survey by Technorati, most of them are abandoned after the first post or two
• While blogging has subsided to levels last seen somewhere in 2005 or so, about half of Twitter’s micro-bloggers post, or tweet, less than once every 74 days.  Most of the platform’s traffic is generated by 10% of its users, according to this Harvard study.

Ir dar “Technorati” statistikos: bloginama mažiau.

2004: 400,000 blog posts per day.
2005: ?
2006: 1.3 million blog posts per day
2007: 1.5 million blog posts per day
2008: 900,000 blog posts per day

Gal viskas baigiasi ir ramiai vėl sėdėsime apsikabinę seną gerą laikraščio portalą? Skaitysime komercinį ex-blogą, rašomą grupės kolegų už atlygį?

Sudalyvaukime GFK ir Blogas.lt rengiamoje apklausoje. Kaip teigia rengėjai, 

Tyrimas atliekamas nekomerciniais tikslais, visa informacija, gauta tyrimo metu, bus paskelbta viešai. [...] Būtume labai dėkingi, jeigu iki kovo 31 dienos užpildytumėte anketą.

Nuoroda į apklausą yra čia. O pirmojo tyrimo rezultatus galima pasižiūrėti čia. Beje, Lietuvos nuomonę bus galima (tikiuosi) palyginti su “Trendmark Universal McCann” atliekamu tyrimu. 

Galbūt ir darė, tačiau, matyt, nelabai gerai, nes apie įmonių blogus Lietuvoje girdėti teko nedaug (RsV agentūros nesiskaito). Tiksliau, neteko apskritai. Korporacija, kurioje dirbu, irgi nieko šiuo klausimu mūsų šalyje kol kas nenuveikė (JAV ir V. Europa nesiskaito). Tad visai verta pacituoti Jeremiah Owyango testo ištrauką apie tai, kaip įvertinti įmonės blogo potencialą:

3. Humility:
Perhaps one of the most important attributes, how human and real is this blog, or is it giving lip service?

Great: Admits when wrong and discusses in open the short comings of the company and product and demonstrates in public how it will be improved
Good: Admits shortcomings but combats and defends the criticism, also known as spin
Bad: Only discusses the company in the best possible light, and may link, but not take on critics

Horrible: Never discuss the short comings of the company on the blog.

Visas testas yra čia.   

Teko matyti porą tokių kompanijų, kurios pradėjo, tačiau vėliau retai atnaujindavo, o galiausiaiir  nebeatnaujindavo. Kompanijoms reikėjo pamatyti šią vizualizaciją (apie tai galima pasiskaityti čia), kuri padeda priimti sprendimą prieš paleidžiant blogą. Ir jau tada spręsti, ar tikrai reikia. Tiek to, tai jau bus ateičiai.

Netyčia užklydau į Archive.org, vietą, kurios vienas iš tikslų yra kaupti informacijos klodus, esančius internete. Nuo 1996 metų čia atsiduria ir boto nukopijuoti tinklalapiai. Be galo įdomu stebėti jų dizaino evoliuciją. Pavyzdžiui, štai kaip atrode One.lt 2001, 2004 metais ir kaip atrodo dabar (spauskite kiekvieną paveikslėlį geresniam vaizdui).

2001 metų One.lt dizainas šių laikų akimis žiūrint gal buvo ir naivokas, bet aiškumo prasme kur kas pažangesnis nei šių dienų variantas. Suprantama, juk kiekvieną nuosavybės pikselį reikia monetizuoti…

Interneto archyvas yra puiki vieta panaršyti viems, kankinamiems nostalgijos (pavyzdžiui, pasižiūrėti kaip atrodė tik gimęs Nežinau.lt). Arba istorikams, norintiems paskaityti prabėgusių metų Delfi.lt naujienas (kas prisimena, kad A. Kubilius buvo premjeras?). Arba analitikams, kuriems kyla pagunda paanalizuoti portalų plėtros tendencijas (jeigu skaitai, kad 2006 metais Yahoo! buvo viso labo primityvaus dizaino nuorodų rinkinys, tuo gali įsitikinti ir pats).   

Beje, pasirodo, Blogas.lt sistema veikia nuo 2005 metų. Kur tuo metu buvau aš?

Archive.org galima rasti ir seno softo, nemokamų filmų bei knygų. Naujojo amžiaus biblioteka tikraja to žodžio prasme.