Dansu Dansu

Praėjusią savaitę, galvodamas apie ateinančių metų tendencijas Lietuvoje, staiga suvokiau – augantis “mommy bloggers” skaičius ir populiarumas yra viena iš jų. Kol kas mažai pastebima ir aptarinėjama, bet neabejotinai tendencija.

“Mommy bloggers” yra keistas pavadinimas, skirtas apibūdinti vedusioms arba kartu gyvenančioms moterims, rašančios blogus apie madą, maisto gamybą, knygas, miestą ir apskritai gyvenimą. JAV “mommy bloggers” – įvairaus amžiaus moterys. Joms gali būti ir 30, ir 50 metų. Galbūt auginančios vaikus. Lietuvoje vaizdas, spėju, yra kitoks. Tipiška rašytoja, matyt, būtų iki 30 su trupučiu metų. Greičiausiai gyvenanti Vilniuje. Dažniausiai rašanti apie maistą ir daiktus.

Štai tik keli man žinomi blogai: pragarovirtuve.lt, lengvidaiktai.lt, tastyart.lt, novum.lt, namudarkytoja.blogspot.com. Paieškoję, rastume ir daugiau.

Neskubėkite ironizuoti, kad tokie blogai yra visiškai nišinis reikalas, jų niekas neskaito ir šios moterys neturi įtakos. Statistikos, žinoma, trūksta, tačiau iš trupinių galima susidaryti šiokį tokį vaizdą. Pavyzdžiui, pragarovirtuve.lt šių metų rugpjūčio pabaigos duomenimis turėjo 758 RSS prenumeratorius. Žinant, kad yra gerokai daugiau nemokančių naudotis RSS nei mokančių, mėnesio skaitytojų skaičių galima saugiai patrigubinti. Ne taip ir blogai? O dar sudėjus visų tokių blogų lankytojus… O dar suvokiant, kad skaitytojas vidutiniškai papasakoja trims draugams… Tad poveikio ratas yra gerokai platesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tačiau tokių blogų svarba ir įtaka slypi ne skaičiuose. Jų įtaka – autentiškas autorių balsas, kuriuo skaitytojai tiki ir pasitiki. Ir pasitikėjimas yra kitoks nei tradicinė žiniasklaidos priemonės atveju, kuria pasitikima su tam tikra skepsio doze. Nes visiems suprantama, kad už žiniasklaidos stovi daug nematomų ir nepažįstamų žmonių, kuriems skaitytojas yra tiesiog pelno šaltinis. Didžioji žiniasklaida yra toli, šalta ir beveidė. Tuo tarpu blogo rašytoja yra šalia, dalinasi išgyvenimais ir tampa drauge.

Tad jeigu ji parašys, kad ūkininkų turgelyje mėsa yra geresnė nei kažkuriame prekybos centre, prekybos centras gali skaičiuoti prarastus pardavimus. Jeigu parašys, kad mainyk.lt galima keistis daiktais, galima skaičiuoti neįvykusius vizitus į parduotuvę. Beje, mainyk.lt tai jau padaryta beveik 24’000 kartų, tad galime skaičiuoti, kad buvo prarasta pardavimų už beveik ketvirtį milijono litų (jeigu viena transakcija vidutiniškai būtų verta 10 lt.).

Tad JAV “mommy bloggers” yra geidžiamas “Procter & Gamble”, “Unilever”, “Walmart” kanalas komunikacijai. Jos gauna produktų pavyzdžių. Jos skraidinamos į pristatymus. Jų nuomonės paisoma. Puikiai suprantama kodėl. Laikui bėgant ir Lietuvoje ne tik nedidelės parduotuvės, bet ir gamintojai bei paslaugų tiekėjai turės pradėti galvoti apie tai.

Įdomi statistika: 

• Only 5% of blogs are updated more than once every 120 days, and less than a million are updated every day.  Out of 133 million blogs included in the late 2008 survey by Technorati, most of them are abandoned after the first post or two
• While blogging has subsided to levels last seen somewhere in 2005 or so, about half of Twitter’s micro-bloggers post, or tweet, less than once every 74 days.  Most of the platform’s traffic is generated by 10% of its users, according to this Harvard study.

Ir dar “Technorati” statistikos: bloginama mažiau.

2004: 400,000 blog posts per day.
2005: ?
2006: 1.3 million blog posts per day
2007: 1.5 million blog posts per day
2008: 900,000 blog posts per day

Gal viskas baigiasi ir ramiai vėl sėdėsime apsikabinę seną gerą laikraščio portalą? Skaitysime komercinį ex-blogą, rašomą grupės kolegų už atlygį?

Galbūt ir darė, tačiau, matyt, nelabai gerai, nes apie įmonių blogus Lietuvoje girdėti teko nedaug (RsV agentūros nesiskaito). Tiksliau, neteko apskritai. Korporacija, kurioje dirbu, irgi nieko šiuo klausimu mūsų šalyje kol kas nenuveikė (JAV ir V. Europa nesiskaito). Tad visai verta pacituoti Jeremiah Owyango testo ištrauką apie tai, kaip įvertinti įmonės blogo potencialą:

3. Humility:
Perhaps one of the most important attributes, how human and real is this blog, or is it giving lip service?

Great: Admits when wrong and discusses in open the short comings of the company and product and demonstrates in public how it will be improved
Good: Admits shortcomings but combats and defends the criticism, also known as spin
Bad: Only discusses the company in the best possible light, and may link, but not take on critics

Horrible: Never discuss the short comings of the company on the blog.

Visas testas yra čia.   

Teko matyti porą tokių kompanijų, kurios pradėjo, tačiau vėliau retai atnaujindavo, o galiausiaiir  nebeatnaujindavo. Kompanijoms reikėjo pamatyti šią vizualizaciją (apie tai galima pasiskaityti čia), kuri padeda priimti sprendimą prieš paleidžiant blogą. Ir jau tada spręsti, ar tikrai reikia. Tiek to, tai jau bus ateičiai.

Ramų vakarą prie taurės vyno susidėlioji kai kuriuos prioritetus. Supranti, kad pametei labai paprastus dalykus. Laimė yra ne tik save aukoti reikalui, bet ir patirti paprastus žemiškus malonumus – vakare su draugais nulėkti prie ežero, nueiti į kiną, paskambinti 15 metų nematytam klasiokui, galų gale parkelyje ant suoliuko paskaityti knygą.

Nežinau.lt parašė “Viskas.”, tačiau po dienos du nauji įrašai ir pažadas apie juos “Bus, bus. Bet tik tiek, kiek galėsiu rašyti neužlinkdamas. :)”. Kiek pamename, tai jau antrasis “Džiugo tempo sulėtinimas” (esu garantuotas, kad bus ir trečias) ir jis atrodo, gan dėsningas. Ilgainiui supranti, kad taip ilgai tavyje gyvenęs moralinis įsipareigojimas skaitytojui virto savanaroriška vergove tinklaraščiui. Skaitytojai tave vertina ir mėgsta, bet ateina laikas, kada nebe tu jį kontroliuoji, o atvirkščiai.

Gal ir banalu, gal kvaila, bet jei kada teks rašyti blog’ą, pirmiausia reikia nusipiešti tinklaraščio viziją, tikslus, bei būdus ir priemones kaip jo pasiekti. Atrodo, būtent tokių dalykų trūko tiems, kurie padėjo pamatus blogosferos atsiradimui ir kuriais sekė daugelis naujai keptų blogerių. Čia panašiai kaip turėti komunkacijos strategiją ir ja sekti. Jei to nėra, ateina diena, kada atsiduri kryžkelėje. Nežinau.lt atveju sprendimas turi būti priimtas – arba raukti reikalą, arba keisti ir keistiS. Džiugas teigia pasirinkęs pirmąjį, nors leidžia suprasti ir apie antrąjį. „O gal tu vis tik rašyk – nemesk, nereikia taip dažnai, svarbu, kad tik būtum“ – girdisi svaičiojimai ir raginimai Džiugui, lyg jie suprastų populiariausiojo kainą… Žinoma, gali būti iš tų, kurie rašo kada nori, tačiau rizikuoji būti nenuoseklus ir „neritmingas“, o jei nori kažką daryti gerai – atiduodi save visą. Toks yra Džiugas ir toks buvo/yra nežinau.lt, todėl netikime Džiugo nežinau.lt sulėtėjimu.

Kažkada “Dienos Duonoje” skaitėme svaičiojimus apie blogų globalizaciją – jungimąsį arba būrimąsi po „vienu stogu“. Pirmiausia dėl turinio, autorių laiko resursų koncentracijos ir iš to išeinančio vertės didinimo. Šiandien tai jau įvyko su „Žudykreklamą“, tikėtina, kad vyks toliau ir su kitais blogais. Na, o mes – „gudragalviai“ Dansu Dansu, pasinaudoję tokiomis įžvalgomis jau startavome naujuoju formatu. Xe xe..

Artimiausiu metu teminiai ir specializuoti tinklaraščiai Lietuvoje neišvengiamai patirs globalizacijos erą (jau patiria). Vieni autoriai mes reikalą, kiti jungsis arba bursis po populiariais vardais – tai realus būdas optimizuoti įrašų srautą, auginti populiarumą, likti aktualiu. Visa tai – kone vienintelės prielaidos svaičiojimams apie šiokį tokį tinklaraščio monetizavimą ateityje.