Dansu Dansu

Prieš mėnesį vyko ir įvyko “Adrenalinas”. Eilinį kartą privačiai kažkas paburbėjo, kad neverta ten nei pačiam bilietų pirkti, nei tarsi netyčia pasiteirauti savo reklamos agentūros “kaip čia su tuo “Adrenalinu” šiais metais…”. Eilinį kartą kažką apie tai užsiminė vienas kitas dienraštis ar portalas. Gal dar “Laisvalaikis” savo puslapiuose paskelbė kažkokių darbų (tarsi juos kas nors, išskyrus pačius reklamščikus ir wannabes, žiūrėtų). O toliau – tyla. “Tolko miortvyje s kosami stajat”, kaip sakoma viename iš tarybinių nuotykių filmų jaunimui. 

Kaip visada, pusė strėlių liko be savo šeimininkų. Arnoldinjo viename iš ankstesnių postų aiškino kodėl taip yra. Su juo negaliu nesutikti – pernelyg daug silpnų darbų, pernelyg nesubrendusi rinka, pernelyg mažai užsakovų ryžto, pernelyg daug kūrybos vardan kūrybos.   

Bet ar pačios agentūros kaip verslo vienetai, patys žmonės, kurie jose dirba, padaro viską, kad būtų kitaip? Žinoma, kiekvieną dieną kondicionuojamuose ofisuose vyksta individualus kūrėjo kalbėjimas su pardavimais susirūpinusiu marketingo tipu “Zara” kostiumu, bet tai panašu į kurčiųjų ir aklųjų bendravimą. Vietos edukacijai čia nėra, nes čia ne vakarinė mokykla. Čia sprendžiami verslo reikalai.

“Zara” tipo norai gerbtini ir suprantami – jis nori ir parduoti, ir ištransliuoti (įdėti, išspausdinti, išspaminti) gerą bei įsimenančią reklamą. Bet jis dažnai nežino, jeigu neturi 10 metų sėkmingų ir nesėkmingų kampanijų patirties, kokia ta gera reklama yra. Kūrėjas, jeigu irgi neturi 10 metų patirties, irgi dažnai nežino ar jo idėja ko nors verta, ar šiaip yra popmenas. Ir todėl kiekviena pusė girdi tik savo argumentus. 

O jeigu, pasibaigus “Adrenalinui”, būtų kitaip? Jeigu apdovanojimus gavusių agentūrų nuomonių lyderiai pasisakytų žiniasklaidoje? Ar viskas padaryta, kad “Adrenalino” rezultatai jai būtų įdomus, kad apie tai pasirodytų ne šiaip trumpos žinutės, o ilgi interviu? O jeigu KOMAA savo tinklalapyje paskelbtų atranką dariusios komisijos protokolus, kad kiekvienas trokštantis paskaitytų ir suprastų kodėl jo darbas buvo blogas arba geras? Kad galėtų padaryti ir mokytis iš savo klaidų? Gerai jau, ne protokolus, tai bent jau komentarus. Ir ne argumentas, kad to nedaro Kanuose. 

Gal tada po kelių metų “Adrenalinas” ir neatrodytų kaip loterijos atmaina. Gal tada išprususiems kūrėjams būtų lengviau įsiūlyti savo idėjas išprususiems pirkėjams.

Kokių dar galėtų būti būdų, kad gerų ir kokybiškų komunikacijos sprendimų Lietuvoje gausėtų?

Ne iš vieno žmogaus, ir kliento ir agentūros, teko išgirsti nuogastavimų dėl neskirtų apdovanojimų „Adrenaline“. Sklando nuomonių, jog jei yra nominacijos, pretendentai, būtinai turi būti ir prizininkai. Kam tada apdovanojimai apskritai.

Bet reklamos festivalis nėra sporto šaka, kur yra pirmas, antras ir trečias. Juk sprinteriams svarbiausia greitis, bet ne bėgimo technika ir būdas. Žinoma, yra sporto šakų, kur vertinama technika, tačiau reklama nėra sportas, o „Adrenalinas“ ne sporto renginys. „Adrenaline“ darbus vertina užsienio ir Lietuvos specai. Dėl didesnio objektyvumo komisijoje yra vienu užsieniečiu daugiau, o vertinama idėja ir jos atlikimas.

Jei vienas iš faktorių yra nekokybiškas, apdovanojimo tikėtis neverta. Ir visiškai teisingai. Kiekvienais metais kiekviena komisija ir jos pirmininkas prisiima atsakomybę už apdovanojimų skyrimą ar neskyrimą ir visų argumentai yra tie patys: negalima skirti apdovanojimo dėl to, kad jį skirti, nes darbas turi būti tikrai jo vertas. Esminis to tikslas yra, kad mūsų nedidukė reklamos rinka apie savo darbus ir lygį gautų žinią – mes dirbame gerai ar nelabai. Kai kurie sako, kad mums „Adrenalinas“ nereikalingas, neva, jei nesugebame sukurti reklamos, kuri net Lietuvos festivalyje negali būti apdovanota, tai kam to festivalio reikia… Reikia ir dar kaip.

„Adrenalinas“ – tai lietuviškos reklamos kokybės lakmusas ir bėda ne festivalyje, o tame, kad mes – klientai ir agentūros iš frazės „apdovanojimas neskirtas“ nepasimokome. Mums labai paprastai ir aiškiai sakoma: „jūs malat š…“, o mes tik dejuojame, kad mums strėlės nedavė – gerus pastarojo penkmečio radijo klipus galime skaičiuoti ant rankų pirštų.

Geros reklamos kriterijus – reklamos idėją ir kokybišką įgyvendinimą – virš savo durų turi pasikabinti tiek kiekvienas reklamos agentūros darbuotojas, tiek marketingo ar reklamos vadybininkas korporacijoje. Vargu ar ateityje komisijos mums rašys traktatus apie priduotus darbus į festivalį. Deja, po “Adrenalino” komisijos nariai nesižarsto apibendrinimais , nuomonėmis verslo žiniasklaidoje apie tai ką jie matė, todėl feedback’ą turime pasiimti patys.

Reklamos agentūra kurdama ir įgyvendindama, o klientas rinkdamasis ar tvirtinantis sprendimus, turi vadovautis kriterijais apie „idėjos buvimą” ir “atlikimo kokybę“ – taip ir „Adrenaline“ bus daugiau ką apdovanoti, ir reklama eteryje įdomesnė, ir klientų pardavimų rezultatai geresni.

Kaip ir anais, taip ir šiais metais, matyt, niekam nekilo abejonių kas yra realiausi pretendentai į “metų agentūros” titulą. Skambėjo tie patys pavadinimai: MILK ir “Not Perfect”. Negalima sakyti, kad kiti taip pat nieko doro nenuveikia, tačiau dviejų agentūrų viešpatavimas yra nepadoriai ryškus.

Kodėl taip yra? Kitos agentūros juk taip pat turi kūrybiškų žmonių, sugebėjimo ir noro, antra vertus, žmonės migruoga iš vienos agentūros į kitą, tačiau situacija nesikeičia. Viena dažniausiai girdimų priežasčių – jie turi klientų, kurie leidžia daryti kūrybiškas, drasias ir net inovatyvias reklamas. Jei “Omnitel” pekeistų esamas agentūras, ar situacija pasikeistų? Galbūt: “Omnitel” dar niekam neužleido “metų kliento” pozicijos, o DDB irgi yra laimėjusi “Adrenaliną” ir tik tada, kuomet dirbo su “Omnitel”…

Tačiau kūrybiškumo negali “nurašyti” tik klientui, juk praeitais metais “Not Perfect” laimėjo net be “Omnitel”. Mano kolegė gerai suformulavo: “visi darbai, turi būti daromi taip, kad būtų verti aukso reklamos festivalyje”. Tikra tiesa. Ar darbas bus geras ar blogas priklauso tik nuo mūsų, kurie dirbame agentūrose. Mes kuriame ir mes galiausiai įgyvendiname, todėl kaltinti, kodėl ne mus aną penktadienį apipylė konfeti, galime tik save.

Jei mušiesi į krūtinę, kad nuoširdžiai stengeisi, o klientas vis vien “nenupirko” tavo idėjos, reiškia esame blogi pardavėjai. Tinkamas idėjos pristatymas nebūtinai yra sėkmės priežastis, pardavimo procesas prasideda daug anksčiau ir yra daug ilgesnis. Turime investuoti laiko ir resursų, jog įrodytume klientui geros, kokybiškos ir kūrybiškos reklamos vertę. Ir nėra jokiu skirtingų barikadų pusių – sėdime, po velnių, vienoje valtyje.

“Adrenaline” norėjosi glaudesnio dialogo su verslu, klientais. OK – čia reklamos renginys, ne marketingo, tačiau kada, jei ne per “Adrenaliną” reklamos rinka labiausiai vieninga ir alsuoja vienu ritmu? Konferencijos dalis privalo atgimti. Mes turime atsigręžti į savus ekspertus, kurie sukaupę patirtį tikrai turi ką pasakyti, bei žino mūsų džiaugsmus ir problemas. Atitinkamai būtina nuoseklesnė ir informatyvesnė RsV komunikacija.

Taigi, sėdint ir laukiant, kol klientu taps “Omnitel”, nieko agentūros nepeš. Reikia keisti savo filosofiją ir požiūrį ir klientą paversti dar vienais “Omnitel”. Tuomet bus lengviau dirbte bei daugiau šansų laimėti reklamos festivalį.